Kas skatina žmones veikti? Galbūt visuotinam dėsniui. Gali būti, kad šie motyvai vyrauja, tačiau jie man atrodo vaikiški, nors stumtų į priekį ir garbaus amžiaus žmones. Juk ne visi garbaus amžiaus žmonės yra brandūs. Anie motyvai man atrodo vaikiški todėl, kad jų esmė - mėgdžiojimas, noras pasirodyti.
Tačiau yra dar vienas, mano nuomone, vienintelis vertas pagarbos veiklos akstinas. Tą veikti verčiančią jėgą Martinas Lutheris suformulavo lakoniškai: ,,Ich kann nicht anders" (,,Negaliu kitaip"). Darau tai, nes kitaip negaliu, kad ir kas būtų.
Šios keistos mintys man kilo perskaičius amerikiečių fotografės Vivian Maier gyvenimo istoriją. Iš tiesų žmonės net nežinojo, kad ji fotografė. Ji buvo vaikų auklė, iš šio darbo gyveno. Fotografė ji buvo tik sau. Vienas nekilnojamo turto agentas aukcione kone atsitiktinai įsigijo jos negatyvų rinkinį. Kai po poros mėnesių nutarė peržiūrėti, ką slepia tos juostos, atrado Vivian Maier išsaugotą prabėgusių dienų pasaulį. Vivian Maier archyvą sudaro apie 100 tūkstančių negatyvų. Juose - gatvės istorijos, prilygstančios ar pranokstančios žymiausių šio žanro meistrų kūrinius. Vivian Maier visą gyvenimą jas gaudė savo Rolfeix - nerangiu mūsų akimis žiūrint fotoaparatu. Fotografijos padarė negatyvų pirkėjui tokį didelį įspūdį, kad jis metė darbą nekilnojamo turto prekyboje ir atsidėjo Vivian Maier kūrybos sklaidai.
Veikdami dėl garbės ar pinigų žmonės sukuria gerų, riboto galiojimo ar vertės kūrinių. Ribas pranoksta tie, kas veikia negalėdami kitaip.
Finding Vivian Maier | 2015 Oscar Nominee | Official US Trailer
Tėvynės Samprata ir Jos Įsisavinimas
Ju ilgiau ir toliau klajoju po pasaulį, tuo tampa vis gilesni ir gyvesni savos šalies jaunystės prisiminimai, vis didėja tos šalies ilgesys. Negaliu surasti pasaulyje tokios gražios pilies, tokios vilos, kurios vaizdas prilygtų javais banguojančių laukų apsuptame kalnelyje medžiais apaugusiai mano kad ir kukliai tėviškei. Negaliu surasti pasaulyje tokios švelnios gamtos, kaip tos tėviškės pievos, pilnos švelnučių neužmirštuolių, įvairiaspalvių dobilėlių, savo švelnumu šilką pralenkiančių smilgų, to nieku nepamainomo ir niekur kitur nesutinkamo Lietuvos laukų ir pievų kvapo.
Lietuvos žemėlapis
Tolimuos pasaulio kraštuos niekur nesutinku vyturėlio dainos, lyg kokiais žavinčiais burtais pripildančios visą mūsų Tėvynės dangaus erdvę. Miškuose ir soduose negirdžiu volungės, vakarais lakštingalos ir viso to daugiabalsio paukščių koncerto, kuriuo nuo pat pavasario dieną ir naktį skambėdavo mano gimtosios apylinkės paežerės, paupiai, bekraštės pievos, lankos...
Beklajodamas po pasaulį, labai pasigendu ir pasiilgstu savo jaunatvės kaimynų - tų ramių, vienas kitam bičiuliškų Lietuvos kaimų gyventojų, tų mielų Lietuvos kaimo brolių ir sesių. Jie visi kartu mano atmintyje iškyla, kaip kokios šventųjų statulos - tik gyvos, kalbančios. Toks jų atminimas nėra pervertinimas. Savo tėvų dvasia sekdamas, jaunimas augo šviesus, kilnus, darbštus, doras. Tokių žmonių pasaulis labai pasigenda, jų ieško, bet deja, šiandieniniame pasaulyje jų yra tiek maža.
Tas Lietuvos jaunimas, bestatydamas pakelėse ir sodybų soduose kryžius bei koplytėles, savo darželiuose augintomis gėlėmis bepuošdamas bažnyčių altorius, savyje ir visoje aplinkoje kūrė tokią dvasią, kad tautai nestigo nei idealistų dvasios vadų, nei idealistų pasauliečių. Greitai kūrėsi ir gražiai tarpo vienuolynai, kuriuos pripildė pačios Lietuvos jaunimas.
Sunku širdžiai, kai imi galvoti, kad visas tas gyvenimas yra sugriautas svetimųjų rankomis, kad jaunimas yra auklėjamas žmogų atgrubinančioje ir nuvertinančioje bedieviško materializmo dvasioje, kad jis yra tremiamas, išvežamas iš Tėvynės toli į nesvetingą šalį tarnauti piktam tironui, kad gražios, kilnios dvasios žmogus ten yra ne tik svetimųjų paniekintas, bet kaip tik už tą savo kilnumą persekiojamas, kalinamas, žudomas.
Tautinės Vertybės ir Religija
Siekiant tautos ir tautiškumo išlaikymui sutelkti visas jėgas ir pajungti visas galimas priemones, mūsų tikinčiajai visuomenei savaime iškyla klausimas, ar galima ir kiek tai galima šiai kiekvienam lietuviui aktualiai problemai panaudoti religiją ir moralę.
Reikia iš anksto pastebėti, kad siekiant išlaikyti tautiškumą, religijos ir moralės, kaip talkininkių šiame siekime, negalima gretinti su gyvąja tautos kalba, su menu, literatūra, papročiais ir kitomis tolygiomis priemonėmis. Šios visos vertybės kyla iš tautos, yra pačios tautos ir jos tautinės dvasios kūriniai.
Mūsų religija savo kilme ir turiniu yra ne iš tautos, nėra kurios nors vienos tautos religija. Ją sukūrė ne kurios nors tautos intelektas ar papročiai. Apreikštąją religiją tauta ne sukuria, o tik priima ir pasisavina.
Tačiau, nesukeičiant vertybių tvarkos, tautos ir tautiškumo reikaluose religija ir moralė galima ir reikia pasinaudoti. Paliktos savo vietoje jos gali tautai daug pagelbėti. Kokiais tad būdais?
Paliktos savo vietoje, religija ir moralė pačios iš savęs daug pasitarnauja tautai ir tautiškumui. Asmens, valstybės, tėvynes, tautos, tautiškumo vertybes religija ir moralė pastato joms deramoje vietoje. Jeigu tinkamai suprasime šio pasakymo reikšme, tai suprasime, kiek religija ir moralė pasitarnauja šioms vertybėms. Ne tik pasitarnauja. Jas išlaiko. Netenka daug aiškinti, kiek pakenkia individui ir tuo pačiu visai visuomenei, kas nuvertina atskira žmogų - individą.
Tautos Išlikimo Svarba
Visos tautinės vertybės gema iš pačios tautos. Jos yra tautos gyvybės ir pajėgumo apraiškos. Jeigu nepajėgtume išlaikyti tautos, tai būtu tuščios pastangos ir tuščios kalbos anie tautiškumo išlaikymą.
Jeigu mes patys neišlaikytume tautos, tai ir mūsų tautiniu vertybių likučius - kalbos, meno liekanas -• išlaikytume ne mes. o tik kitos tautos, kaip istorinius mūsų tautos kūriniu likučius: taip šiandieninės tautos saugo jau nebesančių etruskų ar kitu išnykusių tautu atminimus.
O kas galėtu pasiūlvti geresniu priemonių tautai išlaikyti už kataliku religiją ir morale? Tautos egzistencijos pagrindas yra dora. tvirta, gausi šeima. Už nesuardoma šeima šiandien kovoja, galima sakyti, jau tik viena Katalikų Bažnvčia.
Rasė ir Tauta
Rasė yra vienas iš tautą formuojančių veiksnių. Ji nesudaro tautos, nes yra grynai prigimties veiksnys. Rasė niekados nepajėgia ko nors sukurti tobulai ir atbaigiamai. Ji duoda medžiagos, o josios žygius toliau tęsia kiti veiksniai. Grynos kilmės bendrumas, individas taptų vienos ar kitos tautos nariu. galimybė tautai atsirasti.
Tiesa, šitoji sąlyga yra labai svarbi ir būtina. galimybė ir tik sąlyga, kurią kiti veiksniai turi paversti tikrove ir išpildyti. bet užtat mažiausiai turiningas ir mažiausiai aprėžtas. vieneto. įsigijusios kitokių žymių. veiksniais, kurių įtaka jas kiek išskyrė iš bendro kamieno. glūdi gyvenamojoje aplinkoje.
| Veiksnys | Apibūdinimas | Įtaka Tautai |
|---|---|---|
| Rasė | Zoologinis vienetas, pastovus ir paveldimas. | Suteikia pradinę medžiagą tautos formavimuisi. |
| Gyvenamoji aplinka | Klimatas, teritorija, vanduo, reljefas. | Specifikuoja tautos išsivystymą, formuoja kultūrą. |
| Istorinis likimas | Bendri išgyvenimai, kultūriniai žygiai. | Suteikia tautai galutinį pavidalą, vieningumą. |
Tautą Formuojantys Veiksniai
Gyvenamoji Aplinka ir Tauta
Gyvenamoji aplinka tęsia toliau rasės pradėtą darbą. Ji sujungia žmones vienybėn. Tuo tarpu gyvenamoji aplinka suskaldo šitą plačią giminę į rūšis. yra pirmutinis specifikuojąs veiksnys tautų išsivystymo eigoje. įtaka tautai ateina iš vidaus, gyvenamosios aplinkos - iš šalies.
Klimatas tautai turi dvejopos reikšmės. sąlygų. kūrybinį jo produktingumą. čia ne kartą išeikvoja savo jėgas kovoje su žiauria gamta. eikvoti, nes gamta yra čia visko pertekusi. didelę įtaką gyvenamosios vietos gamtai, pvz., žemei, augmenims, gyvuliams ir k. d. tauta gyvena drėgname klimate, ir vėl kitaip, jei ji apsistoja sausoje vietoje.
Lietuvos geografinis žemėlapis
Ypatingą, tiesiog nepakeičiamą reikšmę tautoms turi vanduo. žmonėms didesnis turtas negu akmens anglys arba auksas. kultūros centrai yra visuomet buvę prie jūros arba bent prie didesnių upių. juos sukūrė ne tautų gausingumas, bet patogios vandens teikiamos sąlygos. istorijoje. Visa tai, ką gero turi vanduo, jūra įkūnija aukščiausiu laipsniu. tautai yra laisvės ir atdarų galimybių simbolis.
Istorinis Likimas
Kur nėra erdvės, ten nėra nė laiko. prideda dar vieną kategoriją: „po vienas kito" (Nacheinander). tikro bendrai išgyvento istorinio tarpsnio. bendrumo nėra, ten nėra nė tautos. pačioje aplinkoje. nesusikristalizavo tautos pavidalu. originalias (actekai Meksikoj, inkai Peru ir kt).
Dar ryškesnį istorinio likimo reikšmės pavyzdį duoda šveicarai ir žydai. tauta yra telkinys arba atlauža iš italų, prancūzų ir vokiečių tautų. Šveicarijos italai nėra italų tautos dalis (nors rasė ir gyv. pati), ir Šveicarijos vokiečiai anaiptol nesijaučia vokiečių tautos nariais. vienetą. „Esminių šveicarų tautos sąmonės apraiškų stebėjimas, sako J. K. istorinis. Čia yra pagrindas jų tradicijų ir kartu jų tautos pastovumo.
Kultūra ir istorija yra iš esmės susijusios. tautos tapsmas. Bet ne kiekvienas tapsmas yra istorinis. istorija yra vartojamas netikrąja prasme. vyksmas, tas nėra istorija. Tai yra tik evoliucija. atsiranda laisvai ir sąmoningai veikiąs žmogus. šitokio valingo bei sąmoningo įsikišimo nėra, tol nėra nė istorijos. neturi istorijos. įeina į prigimtąjį gyvenimą, jį tvarko ir keičia. iš esmės visados yra kultūrinis vyksmas.