Lietuvių kalbos gramatika, kaip ir bet kurios kitos kalbos, turi savų ypatumų. Vienas iš jų - veiksmažodžių laikų vartojimas ir rašyba, reikalaujanti atidumo ir žinių.
Veiksmažodis - tai kaitoma kalbos dalis, reiškianti daikto veiksmą ir turinti sudėtingą nuosakų, laikų kaitybos ir asmenavimo sistemą. Veiksmažodžio laikai nurodo, kada veiksmas vyksta: dabartyje, praeityje ar ateityje.
Šiame straipsnyje aptarsime esminius lietuvių kalbos veiksmažodžių laikų ypatumus, padėsiančius išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų, ypač rašant būtojo kartinio laiko veiksmažodžius.
Veiksmažodžių Laikai
Veiksmažodis yra kalbos dalis, kuri reiškia daikto veiksmą ir atsako į klausimus: ką veikia? ką veikė? ką veikdavo?
- Pirmas asmuo - aš - Ką veikiu? Ką veikiau? Ką veikdavau?
- Antras asmuo - tu - Ką veiki? Ką veikei? Ką veikdavai?
- Trečias asmuo - jis, ji - Ką veikia? Ką veikė? Ką veikdavo?
- Pirmas asmuo - mes - Ką veikiame? Ką veikėme? Ką veikdavome?
- Antras asmuo - jūs - Ką veikiate? Ką veikėte? Ką veikdavote?
- Trečias asmuo - jie, jos - Ką veikia? Ką veikė? Ką veikdavo?
Esamasis Laikas
Esamasis laikas nurodo veiksmus, vykstančius dabartyje, ir atsako į klausimą „ką veikia?“. Šis laikas vartojamas apibūdinti veiksmams, kurie vyksta tuo momentu, kai apie juos kalbama, pavyzdžiui: eina, žaidžia, važiuoja.
Rašybos Ypatumai
Rašant esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikia?“, kyla problemų rašant galūnes. Dažnai šių veiksmažodžių pabaigoje girdime e, tačiau jie visada turi baigtis su -a arba -ia. Jei veiksmažodyje galūnė yra po j raidės, ji visada baigiasi -a. Jei po minkštojo priebalsio girdime e, galūnė turi baigtis su -ia.
Pavyzdžiui:
- Jis eina.
- Ji žaidžia.
- Saulė šviečia.
Esamojo laiko trečiojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikia?, galūnėse rašoma -ia arba -a (po j).
Praeities, dabarties ir ateities veiksmažodžių laikai
Būtasis Laikas
Būtasis laikas skirstomas į dvi formas: būtąjį kartinį ir būtąjį dažninį.
Būtasis Kartinis Laikas
Būtasis kartinis laikas vartojamas tada, kai norime nurodyti, kad veiksmas vyko konkrečiu momentu praeityje ir jau yra pasibaigęs.
Rašybos Ypatumai
Būtojo kartinio laiko veiksmažodžiuose klaidų gali kilti rašant vienaskaitos II asmens galūnes, kai atsakoma į klausimą „ką veikei?“. Jei III asmens galūnė yra -o, tuomet vienaskaitos II asmenyje rašome galūnę -ai. Jei III asmens galūnė yra -ė, tai II asmenyje rašome galūnę -ei.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į vienaskaitos I asmens veiksmažodžius, atsakančius į klausimą „ką veikiau?“. Kai galūnės pradžioje yra j, rašome -au. Kitais atvejais, kai galūnėje girdime e, rašome -iau.
Pavyzdžiui:
- Aš ėjau.
- Tu ėjai.
- Jis ėjo.
Būtojo kartinio laiko antrojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikei?, galūnėse rašoma -ei, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -ė, arba -ai, jei esamojo laiko trečiojo asmens galūnė -o.
Būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmojo asmens veiksmažodžių, atsakančių į klausimą ką veikiau?, galūnėse rašoma -au (po j) arba -iau.
Būtasis Dažninis Laikas
Būtasis dažninis laikas atsako į klausimą „ką veikdavo?“. Juo apibūdinami veiksmai, kurie praeityje kartojosi arba vyko nuolat.
Būtojo dažninio laiko veiksmažodžiai turi priesagą -dav-, kuri, susidūrusi dusliaisiais priebalsiais, pakeičia jų tarimą į skardžiuosius. Rašant tai kelia problemų: pavyzdžiui, šuo „bėkdavo“ ar „bėgdavo“? Norint šio laiko veiksmažodžius parašyti teisingai, juos paprasčiausiai reikia pakeisti kita jo forma, kurioje jis neturi šios priesagos ir skamba aiškiau.
Pavyzdžiui:
- Aš eiti - aš eidavau
- Tu eiti - tu eidavai
- Jis eiti - jis eidavo
Būsimasis Laikas
Būsimasis laikas nurodo, kad veiksmas vyks ateityje, ir atsako į klausimą „ką veiks?“. Būsimųjų laikų veiksmažodžiai visada baigiasi priesagomis -s ar -š, pavyzdžiui: miegos, šoks, vaidins, pieš, veš, neš.
Rašybos Ypatumai
Vienas iš sunkumų, kylančių rašant šiuos veiksmažodžius, yra tai, kad priebalsiai supanašėja. Pavyzdžiui, kyla klausimas - medis „augs“ ar „auks“? Norint suprasti, kuri priebalsė turi būti rašoma, reikia žodį pakeisti kita jo forma, kurioje jis skamba aiškiau.
Jei norime iš veiksmažodžio bendraties padaryti būsimąjį laiką, gali kilti abejonių, kada balsės sutrumpėja, o kada lieka ilgos. Pavyzdžiui, lietus „lis“ ar „lys“? Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir prieš priesagą -ti yra balsės y arba ū, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės sutrumpėja. Pavyzdžiui: būti - bus, kliūti - klius, lyti - lis, gyti - gis.
Jei veiksmažodžio bendratis sudaryta iš dviejų skiemenų, ir tarp priesagos -ti bei balsių y arba ū yra priebalsė, tai būsimojo laiko III asmens veiksmažodžiuose šios balsės lieka tokios pačios ir nesutrumpėja.
- Dviskiemenių veiksmažodžių bendraties ilgosios balsės, esančios prieš -ti, būsimojo laiko trečiame asmenyje sutrumpėja. Pvz.: būti-bus, žūti-žus (fonetinė rašyba).
- Dviskiemenių veiksmažodžių bendraties ilgosios balsės, prieš -ti turinčios priebalsių, būsimojo laiko trečiame asmenyje išlieka ilgos.
- Būsimojo laiko trečiojo asmens forma baigiasi priesaga s arba š (kai kuriais atvejais susilieja su šaknies paskutiniu priebalsiu).
Pavyzdžiui:
- Aš miegosiu.
- Tu miegosi.
- Jis miegos.
Netaisyklingi Veiksmažodžiai
Lietuvių kalbos gramatika turi savų ypatumų. Vienas iš jų - netaisyklingi veiksmažodžiai, kurių būtojo laiko formas reikia išmokti atmintinai.
Norint sėkmingai mokytis lietuvių kalbos, svarbu suprasti skirtumą tarp taisyklingų ir netaisyklingų veiksmažodžių. Taisyklingi veiksmažodžiai būtajame laike įgyja tam tikras galūnes, o netaisyklingi - keičia savo šaknies balsį be jokių taisyklių.
Svarbu atsiminti: Kurie veiksmažodžiai yra silpnieji, o kurie - stiprieji, teks išmokti mintinai. Taip pat mintinai reikės išmokti stipriųjų veiksmažodžių būtojo laiko formas, nes jie balses kaitalioja be jokių taisyklių.
Šiame straipsnyje aptarsime netaisyklingus veiksmažodžius, kurie, sudarant preteritum, keičia balsį ir kitos galūnės neįgauna. Šis balsio keitimasis vadinamas avlyd. Svake verb, tuo tarpu keičia galūnes. Preteritum laike jie įgyja galūnes -et, -de, -te arba -dde.
Žemiau pateikiama lentelė su pavyzdžiais, iliustruojančiais netaisyklingų veiksmažodžių formas būtajame laike:
| Veiksmažodis (Infinitivas) | Būtasis Laikas (Preteritum) |
|---|---|
| Eiti | Ėjau |
| Būti | Buvau |
| Duoti | Daviau |
| Imti | Ėmiau |
Atsižvelgiant į tai, kad netaisyklingų veiksmažodžių formų įsiminimas reikalauja pastangų, rekomenduojama naudoti įvairius mokymosi metodus: kartojimą, korteles, pratimus ir kt.
Lietuvių kalbos mokymasis gali būti įdomus ir efektyvus, jei skirsite pakankamai dėmesio netaisyklingiems veiksmažodžiams. Sėkmės mokantis!
Pavyzdžiai
Štai keletas pavyzdžių, iliustruojančių, kaip veiksmažodžiai vartojami įvairiais laikais:
- Laikai keitėsi - permainų ir reformų metas.
- Pinigų dabar išleidome nemažai: keitėme buto langus, remontavome garažą, sode baigėme įsirengti pirtelę.
- Sunku patikėti, kad jūs, būdamas toks patyręs vadybininkas, visą laiką vengėte aukštesnių pareigų.
- Ko jūs taip ilgai delsėte - iš karto reikėjo jautį griebti už ragų.
- Šaltis spaudė taip, kad tėvai net neišleido savo vaikų į kiemą.
- Pūtėsi kaip varlė prieš jautį.
- Laukėme valandą, laukėme dvi, o lėktuvo kaip nėr, taip nėr.
Apibendrinant, veiksmažodžių laikų vartojimas ir rašyba reikalauja atidumo ir žinių. Svarbu atsiminti pagrindines taisykles ir praktikuotis, kad būtų galima taisyklingai vartoti veiksmažodžius įvairiais laikais.
| Laikas | Klausimas | Pavyzdžiai |
|---|---|---|
| Esamasis | Ką veikia? | Eina, žaidžia, važiuoja |
| Būtasis kartinis | Ką veikė? | Ėjo, žaidė, važiavo |
| Būtasis dažninis | Ką veikdavo? | Eidavo, žaisdavo, važiuodavo |
| Būsimasis | Ką veiks? | Eis, žais, važiuos |