Kaip Sužinoti Savo Namo Administraciu?

Gyvenimas daugiabučiame name - tai ne tik savo buto, bet ir bendrųjų namo patalpų valdymas bei priežiūra drauge su kaimynais.

Kad šis procesas būtų sklandesnis, o gyventojai patirtų mažiau rūpesčių, jie gali sukurti namo bendriją ir namo priežiūra rūpintis patys arba patikėti pastato bei jo aplinkos priežiūrą būsto administratoriui.

Namo Valdymo Formos

Rinktis vieną iš trijų galimų savo turto priežiūros formų - gyventojų teisė.

• Administratorius
• Namo bendrija
• Jungtinės veiklos sutartis

Namo valdymo formos pasirinkimas dažniausiai priklauso nuo pačių gyventojų, jų tarpusavio santykių bei namo tipo, dydžio ir daugybės kitų veiksnių.

Tačiau kalbant paprastai, yra du akivaizdūs argumentai rinktis būsto administratorių. Pirmasis - administratorius visada yra nešališkas.

Antras argumentas: būsto administratorius dažnu atveju yra pigesnis, nei bendrija.

Pastaraisiais metais ima ryškėti nauja tendencija: gyventojai pasirinkę savo namą valdyti bendrijos arba jungtinės veiklos pagrindais vis dažniau kreipiasi į administratorių dėl specifinių paslaugų suteikimo.

Vilniaus Savivaldybės Paskirtas Administratorius

Didžioji dalis senų daugiabučių Vilniaus mieste yra valdomi pagal savivaldybės paskyrimą, kuomet namo eksploatuoja savivaldybės priskirtas administratorius.

Vykstant Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotam balsavimui dėl administratoriaus pakeitimo, pakeisti savivaldybės priskirtą administratoriui reikalingas daugumos gyventojų sprendimas.

Įvykusio balsavimo balsus skaičiuoja ir sprendimų protokolą tvirtina Vilniaus miesto savivaldybė.

Jei šiuo metu Jūsų namo valdo Vilniaus savivaldybės paskirtas administratorius ir norite jį pakeisti nekeisdami namo valdymo formos, reiktų kreiptis į savivaldybę dėl balsavimo įvykdymo (reikalinga 20% gyventojų balsų UŽ balsavimą dėl naujo administratoriaus paskyrimo), kitas variantas yra sudaryti Jungtinės veiklos sutartį (JVS) arba įsteigti bendriją.

Jungtinės Veiklos Sutarties (JVS) Sudarymas

Ši valdymo forma yra tinkamiausia, kai gyventojai nori aktyviau dalyvauti priimant sprendimus susijusius su namo valdymo klausimais.

Tokiu būdu susirinkimo metu išrenkamas jungtinės veiklos atstovas, kuris pagal gyventojų įgaliojimą atstovauja kaimynų interesus ir gali sudaryti pastato priežiūros sutartį su daugiabučius Vilniuje administruojančia įmone.

Ši valdymo forma dažnai naudojama bei naujai Vilniuje pastatytų daugiabučių statytojų arba gyventojų iniciatyva, kuomet gyventojų įgaliotinių grupė (arba vienas paskirtas įgaliotinis) gali laisvai pasirinkti norimą administratorių ir nelaukti kol Vilniaus savivaldybė priskirs administruojančią įmonę.

JVS sutartį įgaliotinis registruoja Registrų centre.

Jei namas iki tol buvo administruojamas savivaldybės paskirto administratoriaus, įregistravus sutartį, apie JVS sudarymą įgaliotinis informuoja Vilniaus miesto savivaldybę, vėliau administracijos direktoriaus įsakymu panaikinamas ankstesnis savivaldybės sprendimas dėl administratoriaus paskyrimo, o administratorius privalo pateikti reikalingus dokumentus ir perduoti namą per 30 dienų.

Jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties samprata reglamentuota Civilinio kodekso 6.969 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi du ar daugiau asmenų (partnerių), kooperuodami savo turtą, darbą ar žinias, įsipareigoja veikti bendrai tam tikram, neprieštaraujančiam įstatymui tikslui arba tam tikrai veiklai.

Jungtinės veiklos sutarties pagrindu visi sutarties dalyviai gali veikti kartu, t. y. bendroji dalinė nuosavybė naudojama, valdoma ir ja disponuojama visų partnerių bendru sutarimu.

Tačiau tai labai apsunkina jungtinės veiklos sutarties dalyvių veiklą santykiuose su trečiaisiais asmenimis, todėl rekomenduotina jungtinės veiklos sutartimi įgalioti vieną ar kelis asmenis veikti visų partnerių vardu, tačiau tas asmuo būtinai turi būti vienas iš savininkų.

Išrinktajam tenka panaši atsakomybė kaip ir bendrijos pirmininkui.

Jungtinės veiklos sutartyje numatoma, kaip patalpų savininkai tvarkys bendrus reikalus, valdys ir prižiūrės daugiabučio namo Vilniuje bendrojo naudojimo objektus.

Bendrasavininkai įgalioja ką nors vieną atstovauti visiems ar pasirašyti sutartį dėl namui reikalingų paslaugų teikimo su kokia nors administruojančia įmone.

Jei JVS pagrindu įgaliotinis sudaro sutartį su daugiabutį administruojančia įmone, didesnę dalį numatytų įgaliotinio funkcijų gali atlikti namo administratorius.

JVS įgaliotinis renkamas, keičiamas (ir pasitraukimo atveju) tik daugumos gyventojų pritarimu.

JVS Įgaliotinio Pareigos

Jungtinės veiklos sutartyje reikėtų įvardinti sutarties tikslą bei apibrėžti įgalioto asmens (asmenų) įgaliojimus.

Įgaliotas asmuo gali atlikti šias funkcijas (arba jų dalį, priklausomai kaip nuspręs sutarties dalyviai):

• atlikti techninės priežiūros organizavimą, šios priežiūros dokumentų parengimą, pildymą ir tvarkymą;
• tvarkyti ir saugoti namo ir jam priskirto žemės sklypo techninę ir juridinę dokumentaciją;
• rengti bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto, rekonstrukcijos) metinį bei ilgalaikį planą ir teikti jį namo patalpų savininkų susirinkimui;
• patalpų savininkų kaupiamųjų įmokų, skirtų namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, apskaičiavimą, surinkimą, sąskaitos tvarkymą ir šių lėšų naudojimą pagal paskirtį;
• sudaryti namo bendrojo naudojimo objektų aprašą ir prireikus jį papildyti ar pakeisti;
• buhalterinės apskaitos tvarkymą;
• pasibaigus kalendoriniams metams, ne vėliau kaip per 3 mėnesius pateikti patalpų savininkams savo veiklos metinę ataskaitą ir metinį finansinių ataskaitų rinkinį;
• sutarties dokumentų ir duomenų teikimą Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui;
• informacijos ir dokumentų teikimą patalpų savininkams;
• patalpų savininkams (ne mažiau kaip ¼ patalpų savininkų) pateikus rašytinius pasiūlymus dėl bendrojo naudojimo objektų naudojimo, atnaujinimo ar rekonstravimo, kurie nesusiję su jų priežiūros privalomaisiais reikalavimais ir kuriems įgyvendinti reikia patalpų savininkų sprendimo, per mėnesį nuo šių pasiūlymų pateikimo organizuoti patalpų savininkų susirinkimą arba patalpų savininkų balsavimą raštu, kad būtų priimtas sprendimas;
• namo patalpų savininkų vardu sudaryti sutartis ir kitus sandorius, skelbti konkursus darbams atlikti;
• sutarties su audito įmone sudarymą, kai yra priimtas Sutarties dalyvių sprendimas atlikti finansinį auditą ir dokumentų teikimą auditoriui;
• patalpų savininkų priimtų sprendimų ir teisės aktuose nustatytų funkcijų tinkamą atlikimą;
• užtikrinti kontrolę, kaip namo patalpų savininkai vykdo savo prievoles, susijusias su bendrojo naudojimo objektų priežiūra bei naudojimu.

Bendrija

Ši valdymo forma tinkamiausia, kai gyventojai nusprendžia aktyviai dalyvauti visuose procesuose, taip pat kontroliuoti ir bendrijos lėšas, taip pat kai namui yra priskirta teritorija (žemės sklypas) ir įrenginiai joje.

Sklypo nuomai ir su sklypo tolimesne eksploatacija susijusiais klausimais reikalinga, kad būtų priimti atitinkami sprendimai.

Ši valdymo forma numato, jog turi būti išrinktas Bendrijos pirmininkas ir (ar) valdyba, taip pat sukurtas bendrijos pavadinimas, atidaryta banko sąskaita į kurią renkamos lėšos, šiai valdymo formai gyventojai gali skirti dalį savo pajamų mokesčio tam tikriems darbams finansuoti, taigi bendrijai būtina ir buhalterijos apskaita.

Bendrijai gali priklausyti daugiau kaip vienas namas Vilniuje, dažniau - kaimyniniai namai ar susieti bendru žemės sklypu.

Bendrija gali valdyti namus savo jėgomis (t.y. tam tikriems darbams samdant privačius asmenis ar įmones), samdydama administratorių arba derindami abu.

Bendrija gali rinkti įmokas ar kaupti pinigus tam tikriems darbams gyventojų nuožiūra ir realiais poreikiais.

Ši valdymo forma Vilniuje ypač tinkama, kai savininkai valdo santykinai didelį patalpų ir teritorijos plotą, tačiau yra mažai bendro naudojimo patalpų, mažai bendrasavininkų, nėra bendros šildymo ir karšto sistemos, nors pastatas(-i) santykinai didelis(-i), kaip pvz. kotedžų kvartalas, tuomet pastato ir teritorijų priežiūra gali rūpintis ir bendrijos pirmininkas, vidaus tinklais ir avarijų likvidavimų gyventojai rūpinasi savo jėgomis arba su pirmininko pagalbą

Tai labai individualus dalykas, priklausantis nuo tokių veiksnių kaip namo dydis, gyventojų aktyvumas, iniciatyvių žmonių ar grupės egzistavimas, gyventojų lūkesčiai ir namo savybės.

Senesniam namui reikalinga nuolatinė priežiūra ir greitas reagavimas dėl didesnės avarijų tikimybės.

Avarijų atveju bendro naudojimo tinkluose atsako bendro naudojimo patalpų administratorius arba bendrijos nariai.

Naujesniam namui reikalingas didesnis dėmesys išlaikyti gerai pradinei būklei, taip pat tarpininkaujant tarp gyventojų ir statytojų dėl garantinių darbų.

Norint aktyviau dalyvauti namo reikaluose, Vilniaus gyventojai dažniau renkasi JVS ar Bendrijos valdymo formą.

Reiktų pasiskaičiuoti ar Bendrijos valdymo kaštai atperka gaunamą naudą ir pateisina bendrijos narių lūkesčius.

Balsavimo Procedūra Keičiant Valdymo Formą

Bet kuris gyventojų susirinkimas ar balsavimas raštu, nepriklausomai nuo valdymo formos, tam, kad įvyktų, turi surinkti kvorumą (pusę patalpų savininkų balsų) tam, kad priimti sprendimus.

Sprendimai dėl valdymo formos pakeitimo priimami 50% + 1 balso daugumos sprendimu ir įforminami protokole.

Rezultatai įprastai skelbiami namo skelbimų lentoje ar (ir) socialinėje erdvėje, jei tokia forma bendrauja namo gyventojai.

Taip pat informaciją apie vykusius balsavimus ir jų rezultatus Jūsų name, galite rasti Vilniaus savivaldybės tinklalapyje.

Dėl balsavimo procedūrų ir teisinio kelio išaiškinimo galima kreiptis į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, ypač jei valdymo forma nesikeis.

Jei neapsisprendžiate kuri valdymo forma Jums priimtiniausia ir reikia konsultacijos, kreikitės į specialistus.

Daugiabučių Namų Administratoriai Vilniuje ir Jų Įkainiai

Gyventojai rinkdamiesi tarp skirtingų daugiabučius Vilniuje administruojančių įmonių pasiūlymų, dažniausiai lygina administravimo įkainį.

Tačiau reiktų pažymėti, kad šis įkainis yra tik viena sąskaitos eilutė iš keliolikos, tad administravimo įkainis sudaro tik mažesnę dalį mokėtinos sąskaitos sumos administratoriui.

Kiekvienos daugiabučius administruojančios įmonės įkainius galite rasti Vilniaus savivaldybės puslapyje.

Turbūt pastebėjote, kad įmonių įkainiai skiriasi net iki dviejų kartų ar net daugiau!

Čia reiktų atkreipti dėmesį į du pagrindinius dalykus: įmonės savivaldybei kasdien neteikia naujausios informacijos apie administravimo įkainius (kai kurios įmonės juos pateikė prieš 2 ar 3 metus ir jų iki šios dienos neatnaujino), įmonės, kuriose mažesnis administravimo įkainis, dažnai didesni kitų paslaugų įkainiai, todėl galutinis namo administravimo paslaugų krepšelis nebūtinai bus pigiausias toje įmonėje kuri siūlo mažiausią pastato administravimo tarifą Vilniuje.

Problema yra tame, kad kai Vilniaus miesto savivaldybė vykdo balsavimus dėl namo administratoriaus priskyrimo, gyventojams pateikiamas tas pats įmonių sąrašas su administravimo paslaugų įkainiais, neatsižvelgiant į tai, jog naujas administratorius taip pat teiks ir techninės priežiūros, šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros, laiptinių valymo, avarinių darbų, remonto ir kitas paslaugas, kurių įkainiai paaiškėja tik vėliau.

Naujai savivaldybės priskirtiems namams Vilniuje UAB “Šilėja” taiko šiuos administravimo įkainius pagal buto plotą: mažiems daugiabučiams namams iki 1000 m2 - 0,043 Eur/m2, nuo 1000 iki 3000 m2 - 0,041 Eur/m2, nuo 3000 m2 - 0,039 Eur/m2.

Esant kitokiai valdymo formai, įkainiai derinami kiekvienam namui individualiai, atsižvelgiant į daugiau pastato administravimo charakteristikų, taip pat nuo objekto lokacijos, įmonės administruojamų namų koncentracijos bei kitų veiksnių.

Minimalus UAB „Šilėja“ taikomas pastato administravimo įkainis yra nuo 0,034 Eur/m2.

Inžinerinių Sistemų Priežiūros Įkainiai ir Jų Apskaičiavimas

Savivaldybės paskirtas administratorius įsipareigoja techninės priežiūros įkainį bei šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros įkainį apskaičiuoti vadovaujantis konkrečiomis metodikomis.

Šiomis metodikomis apskaičiuoti įkainiai savivaldybės priskirtuose namuose yra maksimalūs (t.y. negali būti didesnis, tačiau mažesnis - gali).

Kitoms valdymo formoms šios metodikos yra rekomenduojamos naudoti, bet neprivalomos.

Jei namo valdymo forma yra - jungtinė veikla, bendrija ar administratorius yra sudaręs sutartį su administratoriumi pagal notarinę sutartį, tuomet metodikos yra rekomenduotinos naudoti, bet neprivalomos.

Namo techninės priežiūros darbai yra iš esmės yra namo techninės dokumentacijos pildymas ir vykdomi stebėjimai tam tikru dažniu, kuriuos atlieka atestuotas techninis prižiūrėtojas: bendrojo naudojimo objektų būklės nuolatiniai stebėjimai - atliekami 4 kartus per metus, bendrojo naudojimo objektų būklės periodinės (sezoninės) apžiūros - atliekami 2 kartus per metus, bendrojo naudojimo objektų būklės neeilinės apžiūros.

Namo techninė priežiūra reikalinga tam, kad užtikrinti, jog reikiami atlikti darbai bus lokalizuoti ir savalaikiai atliekami, priklausomai inžinerinių sistemų būklės.

Daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo metodika, patvirtinta Lietuvos aplinkos ministro įsakymu, nustato daugiabučių gyvenamųjų namų (išskyrus namo šildymo ir karšto vandens sistemos ir liftų) techninės priežiūros tarifo apskaičiavimo tvarką, kai daugiabučių gyvenamųjų namų techninę priežiūrą vykdo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka savivaldybės paskirtas bendrojo naudojimo objektų administratorius.

Apskaičiuotas įkainis priklauso nuo namo ploto, statybos metų, kitų techninių charakteristikų (įrengtų inžinerinių sistemų, stogo formos, ar name yra bendro naudojimo patalpų, ar namas bendrabučio tipo ir t.t.).

Kuo didesnis namas ir kuo mažiau išskirtinių techninės priežiūros ypatybių, tuo namo techninės priežiūros įkainis mažesnis.

Priklausomai nuo name įrengtos šildymo ir karšto vandens sistemos tipo, reikalingos atitinkamos darbuotojų žinios.

Vienaip yra, jei šildymas yra centrinis, kitaip yra jei šildymas yra dujinis, geoterminis ar kt.

Tam reikalingi atitinkami darbuotojai turintys reikiamą kvalifikaciją.

Šių sistemų priežiūros apimtis lemia ir šilumos mazgų (ar katilinių) skaičius, šilto vandens paruošimo būdas ir vieta bei aptarnaujamas pastato plotas.

Šilumos punkto, šildymo sistemos ir šilto vandens tiekimo sistemos priežiūros tarifas apskaičiuojamas vadovaujantis Vilniaus miesto tarybos patvirtinta metodika.

Kaip Sužinoti Savo Namo Administraciu?

Daugiabučio namo administratorius - asmuo ar įmonė, atsakinga už daugiabučio namo priežiūrą, administravimą ir techninį aptarnavimą.

Jo funkcijos apima bendrų patalpų tvarkymą, remontų organizavimą, sąskaitų už paslaugas pateikimą bei ryšių su gyventojais palaikymą.

Norint pakeisti daugiabučio namo administratorių, būtina laikytis tam tikrų procedūrų ir reikalavimų.

Pirmiausia, ne mažiau kaip ketvirtadalis (25%) butų savininkų turi raštu kreiptis į atitinkamos savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyrių, pateikdami prašymą dėl administratoriaus keitimo savivaldybės svetainėje.

Gavusi prašymą, savivaldybė organizuoja balsavimą raštu, kuriame butų savininkai sprendžia dėl naujo administratoriaus pasirinkimo.

Svarbu pažymėti, kad sprendimui priimti reikalinga butų savininkų dauguma, t. y. daugiau nei 50% visų savininkų turi pritarti administratoriaus keitimui.

Likus šešiems mėnesiams iki esamo administratoriaus veiklos termino pabaigos, dėl jo pakeitimo į savivaldybę gali kreiptis bent penktadalis (20%) butų savininkų.

Tokiu atveju Būsto administravimo skyrius taip pat organizuos administratoriaus pakeitimo procedūras.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad balsavimo teisę turi tik patalpų savininkai arba jų įgalioti asmenys.

Norint užtikrinti sklandų administratoriaus keitimo procesą, rekomenduojama atidžiai susipažinti su savivaldybės pateikta informacija ir, esant poreikiui, konsultuotis su specialistais.

Balsavimo teisę turi tik patalpų savininkai arba jų oficialiai įgalioti asmenys. Šeimos nariai, neturintys įgaliojimo, negali balsuoti.

Balsavimas laikomas įvykusiu, jei dalyvauja daugiau nei 50% savininkų.

Administratoriumi tampa asmuo, surinkęs daugiau nei 50% balsų.

Jei balsavimas neįvyksta, organizuojamas pakartotinis balsavimas, kuriam užtenka 25% dalyvavusiųjų.

Balsavimo rezultatai skelbiami savivaldybės svetainėje.

Paieškos laukelyje įveskite savo daugiabučio adresą, kad pamatytumėte rezultatus.

Taip pat galite naudotis Vilniaus miesto interaktyviu žemėlapiu, kuriame rasite informaciją apie savo daugiabučio administratorių ir teikiamas paslaugas.

Naują administratorių skiria savivaldybė.

Pasirinktas administratorius oficialiai pradeda darbą praėjus 30 dienų nuo sprendimo įsigaliojimo.

Jei pirminis balsavimas neįvyko, pakartotinis balsavimas organizuojamas ne vėliau kaip per dvi savaites.

Kokių Paslaugų Gyventojai Gali Tikėtis ir Turėtų Reikalauti Iš Savo Namo Administratoriaus?

Visų pirma - tai visų su pastatu bei jo aplinka susijusių klausimų administravimo paslaugos.

Administratorius nuolat komunikuoja su gyventojais apie namo būklę, teisiškai atstovauja gyventojus, organizuoja turto savininkų susirinkimus bei balsavimus visais su namo bendro turto valdymu susijusiais klausimais, sprendžia kilusias problemas ir įgyvendina gyventojų pageidavimus dėl gyvenamosios aplinkos pagerinimo.

Būsto administratorius taip pat organizuoja namo bendrųjų konstrukcijų ir visų daugiabučio inžinerinių sistemų - šilumos, vandentiekio, nuotekų bei elektros - priežiūrą.

Specialistai reguliariai vertina situaciją name, o kartą per metus atlieka išsamų viso namo būklės įvertinimą.

Su gautomis išvadomis mes supažindinami gyventojai, ypač akcentuojama namo atnaujinimo, remonto darbus, kuriuos būtina nedelsiant atlikti, siekiant išsaugoti bendrą turtą, pagerinti gyvenimo kokybę name ar net užtikrinti pačių gyventojų saugumą.

Tokiems darbams dažniausiai priskiriami stogo remonto ar jo keitimo darbai, fasadų siūlių užpildymo, vandentiekio ir nuotėkų sistemų ir ypač - elektros ūkio atnaujinimo darbai.

Visi minėti darbai reikalauja gyventojų pritarimo.

Būtent todėl administratorius darbus planuoja, rengdamas metinius ir ilgalaikius daugiabučio priežiūros ir atnaujinimo darbų planus.

Svarbi administratoriaus teikiama paslauga - teisinga daugiabučio priežiūrai skirtų išlaidų apskaita arba, kitaip tariant, teisingas išlaidų, kurios buvo skirtos namo priežiūros darbams atlikti, išdalinimas gyventojams.

Bet koks bendrųjų patalpų atnaujinimas ar remontas kainuoja visiems turto savininkams, todėl šias išlaidas proporcingai valdomam nuosavybės plotui dalina bei gyventojams pateikia namo administratorius.

Tai - svarbiausios administratoriaus funkcijos.

Greta jų vykdoma ir daugybė kasdienių darbų, tokių kaip avarijų daugiabučiuose šalinimas arba, gyventojų patogumui, teikiamos tokios paslaugos kaip pavyzdžiui, gyventojų elektros skaitiklių rodmenų deklaravimas už juos.

Daugiabučių renovacija yra svarbi ir sparčiai populiarėjanti bendrovės teikiama paslauga.

Gyventojų pageidavimų spektras - itin platus.

Labai dažnai sulaukiama prašymų dėl aplinkos gražinimo, kiemų asfaltavimo, suolelių, vejų, vaikų žaidimo aikštelių įrengimo.

Itin populiarus prašymas - apgenėti medžius.

Šias funkcijas atlieka savivaldybė, tačiau tam, kad savivaldybė imtųsi šių darbų, dėl jų kreiptis ir jiems pritarti turi dauguma namo gyventojų.

Taigi, mes kaip administratorius, atstovaujantis daugumos namo gyventojų interesus, organizuojame gyventojų apklausą ir jų vardu teikiame prašymą tokiems darbams atlikti.

Nemažai sulaukiama ir prašymų sudrausminti kaimynus ar išspręsti jų tarpusavio nesutarimus.

Pavyzdžiui, gyventojai skundžiasi kaimynų augintinių keliamu triukšmu - lojančiais šunimis.

Taip pat dažna problema - prastas iš gretimų butų sklindantis kvapas.

Administratorius neturi teisinių galių bausti, įpareigoti ar drausminti gyventojus, tad galime tik padėti jiems rasti abi puses tenkinantį sprendimą, patarti ar nukreipti į atsakingas institucijas.

Akivaizdžiausias administratoriaus darbo rodiklis - prižiūrimo namo būklė.

Jei pastatas nors ir senas, bet yra tvarkingas, prižiūrėtas, gyventojai reguliariai išgirsta siūlymus atnaujinimams atlikti - vadinasi, administratorius savo darbą atlieka sąžiningai.

Kitas labai svarbus kriterijus - administratoriaus bendravimas su gyventojais.

Kaip greitai specialistai atsako į klausimus, ar registruoja į gyventojų paklausimus ir problemas, kaip į juos reaguoja.

Glaudus bendradarbiavimas administratoriaus ir gyventojų- sėkmingas garantas išspręsti namo problemas, pagerinti gerbūvį.

Pagrindiniai dalykai renkantis naują namo administratorių:

• Daugiabučio namo administratoriaus įkainius.
• Administratoriaus prižiūrimuose namuose gyvenančių žmonių atsiliepimus apie jų teikiamas paslaugas.
• Turimus resursus darbams atlikti.
• Patirtį.
• Klientų aptarnavimo politiką (ar priskirtas namą aptarnaujantis žmogus pasiekiamas tiesiogiai).
• Ar administratorius pakankamai ir išsamiai informuoja apie planuojamus atlikti ir atliktus darbus.
• Pageidautina, kad administratoriaus atstovas pristatytų administratoriaus teikiamas paslaugas ir atsakytų į gyventojams iškylančius klausimus.

Lentelė. Daugiabučio namo administravimo įkainiai Vilniuje (UAB "Šilėja")

tags: #kaip #suzinoti #savo #busto #administratoriu