Paveldėjimas yra vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 str. 1 d.). Kai miršta artimas žmogus, susiduriame su įvairiais klausimais, įskaitant ir paveldėjimo procesą. Vienas iš dažniausių klausimų - kaip sužinoti, ar esate įtrauktas į testamentą.
Lietuvoje paveldėjimo procesą reglamentuoja Civilinis kodeksas, o notarai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant, kad procesas būtų teisėtas ir skaidrus. Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą nesukuria.
Kaip teisingai surašyti testamentą ir kada jau laikas ?
Paveldėjimo Būdai Lietuvoje
Paveldėti galima pagal įstatymą, testamentą, ar faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti. Paveldėjimas pagal testamentą galimas, kai testatorius pats sudaro testamentą, o po mirties jo turtas padalomas pagal išreikštą valią. Paveldėjimas pagal įstatymą galimas, kai palikėjas nėra įstatymų nustatyta tvarka surašęs testamento arba testamente nėra aptartas visas palikėjo turtas. Jeigu yra testamentas, jis turi pirmumo teisę paveldėjimo procese. Jeigu testamentas nebuvo sudarytas, turtas yra paveldimas įstatymo numatyta tvarka.
Svarbu tai, kad palikimas pereina įpėdiniams nepakitęs, t.y. tokios būklės, kokios buvo palikėjo mirties metu. Norint priimti palikimą, reikia per 3 mėnesius kreiptis į atitinkamą instituciją, t.y. notarą arba teismą. Paprasčiausias ir lengviausias kelias yra kreiptis į notarą, tačiau jeigu įpėdinis nėra užtikrintas dėl palikėjo skolinių įsipareigojimų, tinkamiausias variantas būtų kreiptis į teismą tam, kad būtų sudarytas turto apyrašas.
Būtina paminėti ir mokestines prievoles šeimos nariams. Norint paveldėtą turtą parduoti, privalu sumokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), kuris lygus 15 ar net 20 procentų nuo skirtumo tarp parduodamo turto vertės jį paveldėjus ir parduodant. Pavyzdžiui, jei paveldėtas namas paveldėjimo metu buvo įvertintas šimtu tūkstančių eurų, o parduodant - trigubai daugiau, GPM reikės mokėti nuo 200 tūkst.
Nesudarius testamento ar kitaip nepaskirsčius turto, mirties atveju jis yra padalinamas įstatyme numatytomis dalimis. Tokiu atveju ¼ mirusiojo turto atitenka sutuoktiniui(-ei), o likusi dalis padalinama vaikams po lygiai. Jei įpėdinių yra daugiau nei trys, sutuoktinis(-ė) bei kiti įpėdiniai Jūsų turtą paveldėtų lygiomis dalimis. Paveldint pagal įstatymą, į Jūsų turtą gali pretenduoti ir kiti artimieji.
Paveldėjimo schema pagal įstatymą
Kaip Sužinoti Apie Testamentą?
Advokatų profesinės bendrijos 3 law "Miškinis ir partneriai" vyresniosios teisininkės Sigitos Stukaitės teigimu, palikimo atsiradimo vieta laikoma mirusiojo paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Kiekvienam notarui yra priskirta tam tikra teritorija.
Kreipimasis į Notarą
Norint pradėti paveldėjimo procesą, reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą per 3 mėnesius nuo asmens mirties ir pateikti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą. Palikimo priėmimo momentu reikia apsispręsti, ar palikimas bus priimamas pagal apyrašą, ar be jo.
Žmogus pats yra atsakingas už tai, kad kreiptųsi į notarą ir priimtų mirusio asmens palikimą, tvirtina Lietuvos notarų rūmų atstovas Aleksandras Matonis.
Testamento Buvimo Nustatymas
Dažniausiai kreipusis į notarų biurą iš esmės yra suteikiama informacija, ar palikėjas buvo sudaręs testamentą, ar ne. Jei testamentas yra sudarytas, palikimo atsiradimo vietos notaras paskiria jo paskelbimo dieną ir apie ją informuoja įpėdinius ir kitus suinteresuotus asmenis, jei tokių yra. Nors įstatyme nėra nurodyta, kokia forma notaras tai turi atlikti, paprastai siekdami įgyvendinti tą pareigą notarai siunčia registruotus ar elektroninius laiškus, skelbia laikraščiuose, sakė S. Stukaitė.
Jei nėra testamento, notaras negali žinoti, kam reikia pranešti apie paveldėjimą. Žmogaus pareiga yra kreiptis pačiam.
Testamento Paskelbimas
Esant sudarytam oficialiam testamentui, palikimo atsiradimo vietos notaras paskiria jo paskelbimo dieną ir apie ją informuoja įpėdinius. Įprastai informavimas vyksta raštu, t. y. notarai siunčia įpėdiniams registruotus laiškus su pranešimais. Testamento paskelbimo dieną įpėdiniams yra atskleidžiamas testamento turinys ir leidžiama su juo susipažinti.
Jei testamentas yra, notaras visais įmanomais būdais bando susisiekti su testamente išvardytas asmenimis, juos pakviečia ir supažindina su testamento turiniu. Paveldėjimo byla tęsiasi tol, kol yra supaisoma visų testamente nurodytų paveldėtojų interesų.
Asmeninis Testamentas
Tuo atveju, jei miręs asmuo buvo sudaręs asmeninį testamentą, palikimo priėmimo ir susipažinimo su testamentu tvarka šiek tiek skiriasi. Asmeninis testamentas - tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas.
Jei testamentas nebuvo perduotas saugoti atsakingiems asmenims, tai jis privalo būti per vienerius metus po testatoriaus mirties pateiktas tvirtinti teismui. Dėl asmeninio testamento tvirtinimo į teismą besikreipiantis asmuo turėtų įtraukti visus įpėdinius į procesą teisme.
S. Stukaitė taip pat akcentavo, kad įstatymas numato teisę ir į privalomąją palikimo dalį, t.y. palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą, jei testamentu neskirta daugiau.
Testamentų Registras
Yra Testamentų registras, ir asmuo, norintis sužinoti ar palikėjas buvo sudaręs testamentą, gali kreiptis į Testamentų registro tvarkytoją - Centrinę hipotekos įstaigą ir sužinoti, ar yra sudarytas testamentas ir koks notaras patvirtino testamentą. Registre taip pat registruojami ir palikimo priėmimo faktai, yra galimybė sužinoti, ar testamentas nebuvo sudarytas užsienio šalyje.
Testamentų registro veiklos pradžia yra 2001 m. liepos 1 d. Nuo šio laikotarpio Lietuvos Respublikos Testamentų registre kaupiami ir tvarkomi duomenys apie Lietuvos Respublikoje ar Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose bei užsienio valstybėse sudarytus ir priimtus saugoti testamentus. Apie iki 2001 m. liepos 1 d. sudarytus testamentus registras duomenų neturi.
Testamentų registras nėra viešas, jo duomenys gali būti atskleisti tik po testatoriaus mirties.
Paveldėjimas Pagal Įstatymą
Pagal įstatymą yra paveldima tada, kai tai ir kiek tai nepakeista testamentu. Vadinasi, jei palikėjas nėra sudaręs testamento ar testamentu palieka tik dalį savo turto, likęs turtas lygiomis dalimis atiteks priėmusiems palikimą įpėdiniams pagal įstatymą.
Paveldint pagal įstatymą yra svarbu atsižvelgti į įpėdinių pagal įstatymą eiles. Jos reglamentuojamos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.11 straipsnyje:
- Pirmąja eile paveldi palikėjo vaikai (taip pat įvaikiai).
- Antrąja eile - palikėjo tėvai (įtėviai) bei vaikaičiai.
Antros eilės įpėdiniai paveldi tik tuomet, jei nėra pirmos eilės įpėdinių ar jie palikimo nepriėmė arba atsisakė. Taip pat antros ar kitos eilės įpėdiniai paveldėjimo teisę turi ir tuo atveju, jei iš aukštesnės eilės įpėdinių paveldėjimo teisė buvo atimta.
Palikimo Priėmimas Faktiškai Pradedant Turtą Valdyti
Palikimo priėmimo tvarką faktiškai pradedant paveldimą turtą valdyti nustato Civilinis kodeksas. Remiantis juo, įpėdinis, kuris paveldėtą turtą pradeda faktiškai valdyti, t.y. rūpintis juo kaip savu, laikomas priėmusiu palikimą.
Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai rūpintis palikėjo turtu ir jį valdyti yra pradedama neturint tikslo priimti palikimo. Todėl įstatymų leidėjas suteikia teisę per palikimui priimti nustatytą trijų mėnesių terminą atsisakyti palikimo, paduodant dėl to pareiškimą notarui.
Akcentuotina, kad pradėjus turtą faktiškai valdyti su tikslu priimti palikimą reikėtų kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Mokesčiai Paveldint Turtą
Paveldint turtą, svarbu žinoti apie taikomus mokesčius. Notarui mokėti turėsite visuomet, į tuos mokesčius įeina dokumentai, patikros registrų centre, bei notaro atlygis, kurį sudaro 0,1 proc.
VMI mokesčiai apskaičiuojami nuo pavedimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės). Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršija 3 tūkst. eurų.
Paveldimo Turto Mokestis
Paveldimo turto mokestis - tai mokestinė prievolė atsirandanti tuomet, kai paveldite turtą iš antros eilės ir tolimesnių giminaičių ar iš visai svetimų asmenų. Šis mokestis mokamas paveldimo turto priėmimo metu.
Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė mažesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 proc. taikomas tarifas;
- kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 proc. tarifas.
Lengvatos ir Išimtys
Mokesčiu neapmokestinama:
- Iš pirmos eilės giminaičių paveldimas turtas;
- Paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 000 eurų.
Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.
Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM)
Po nekilnojamojo turto pardavimo gautam pelnui apmokestinti taikomas 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifas, tačiau jeigu šių ir kitų su darbo santykiais nesusijusių apmokestinamųjų pajamų metinė suma viršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (VDU) sumą, aukščiau paminėtas sumas viršijanti pajamų dalis apmokestinama taikant 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.
Lentelė: Esminiai paveldėjimo mokesčiai Lietuvoje
| Mokestis | Tarifas | Apmokestinama | Išimtys |
|---|---|---|---|
| Paveldimo turto mokestis | 5% arba 10% | Turto apmokestinamoji vertė (70% viso turto vertės) | Paveldimas turtas iš pirmos eilės giminaičių, apmokestinamoji vertė neviršija 3000 EUR |
| Gyventojų pajamų mokestis (GPM) | 15% arba 20% | Pelno dalis pardavus turtą | Turto išlaikymas nuosavybėje bent 10 metų, gyvenamoji vieta deklaruota paveldėtame turte ne trumpiau kaip 2 metus |
Kaip Nustatoma Paveldėto Turto Vertė Paveldėjimo Metu?
Prieš priimant paveldimą turtą pagal paveldėjimo teisės liudijimą visais atvejais rekomenduojama pasidaryti turto vertinimą. Tokiu atveju į paveldėjimo liudijimą notaras įrašys paveldėto turto kainą ne pagal VĮ Registrų centro duomenis, kur kaina veikiausiai neatitinka tikrovės (paprastai būna žymiai mažesnė už realią pardavimo kainą), o iš Jūsų pateiktos turto vertinimo ataskaitos. Taip Jūs užbėgsite už akių ateityje galimam gyventojų pajamų mokesčiui (GPM) turtą pardavus.
Jei paveldėto nekilnojamojo turto priėmimo metu pamiršote pasidaryti turto vertinimą ir po kažkurio laiko norite jį parduoti, tai atlikti galite ir pardavimo metu. Tokiu atveju retrospektyvinis turto vertinimas bus atliekamas atgaline data, t. y. paveldėjimo datai. Ši išimtis yra taikoma tais atvejais, kai turtas paveldimas iš pirmos eilės giminaičių: tėvo, mamos, senelės, senelio, brolio, sesers, vaiko, įvaikio, vaikaičio.
Jei turtą paveldėjote iš sutuoktinio ir ilgiau nei 2 metus esate jame deklaravę gyvenamąją vietą - tuomet nėra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir turto vertinimas paveldėjimo metu nėra būtinas. Šiuo atveju svarbu iki pardavimo momento neišsideklaruoti iš paveldėto nekilnojamojo turto.
Žinodami savo teises ir pareigas, galite užtikrinti, kad paveldėjimo procesas vyktų sklandžiai ir be nesklandumų.