Gyvenamasis ir negyvenamasis namas: apibrėžimai ir skirtumai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptarsime, kas laikoma gyvenamuoju ir negyvenamuoju namu, kokie yra esminiai skirtumai tarp šių dviejų kategorijų, ir kokie teisiniai aspektai reguliuoja jų statybą bei naudojimą Lietuvoje.

Remiantis Pagėgių savivaldybės tarybos 2012 m. balandžio 26 d. sprendimu Nr. I. 1, vienbutis gyvenamasis namas apibrėžiamas kaip pastatas, skirtas gyventi vienai šeimai, kurių visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. Vienai namų valdai priklauso vienas vienbutis gyvenamasis namas ir kitos paskirties pastatai, esantys tos pačios namų valdos sklype. Butas, esantis dvibučiame ir daugiau butų (daugiabučiame) gyvenamajame name apibrėžiamas kaip pastato dalis iš vieno, kelių ar daugiau kambarių ir kitų pagalbinių patalpų, atskirta atitvaromis nuo bendrojo naudojimo patalpų, kitų butų arba negyvenamosios paskirties patalpų, skirta žmonėms gyventi.

Taigi, gyvenamasis namas - tai pastatas, skirtas nuolatiniam arba sezoniniam gyvenimui, kuriame yra visos būtinos patalpos (kambariai, virtuvė, sanitariniai mazgai) žmogaus poreikiams tenkinti.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, galima teigti, kad negyvenamasis namas - tai pastatas, kuris nėra skirtas nuolatiniam gyvenimui. Tai gali būti įvairūs pastatai, skirti ūkinei, komercinei ar kitai veiklai vykdyti.

Toliau pateikiami pavyzdžiai pastatų, kurie pagal savo paskirtį priskiriami negyvenamiesiems:

  • Pastatai skirti švietimo ir mokslo reikmėms (institutai ir mokslinio tyrimo įstaigos, observatorijos, meteorologijos stotys, laboratorijos (išskyrus gamybines), bendrojo lavinimo, profesinės ir aukštosios mokyklos, vaikų darželiai ir kt.).
  • Pastatai, skirti kultūros reikmėms ir vešiesiems pramoginiams renginiams (teatrai, kino teatrai, kultūros namai, klubai, bibliotekos, muziejai, archyvai, parodų rūmai, planetariumai, radijo ir televizijos pastatai ir kt.).
  • Pastatai, skirti sportuoti (sporto salės, teniso kortai, baseinų, čiuožyklų, jachtklubų, šaudyklų, stadionų, maniežų pastatai ir kt.).
  • Pastatai, skirti administraciniams tikslams (bankai, paštas, valstybės ir savivaldybės įstaigos, ambasados, teismai, biurai, kontoros, kiti įstaigų ir organizacijų administraciniai pastatai).
  • Pastatai, skirti specialiesiems tikslams (karinių vienetų pastatai, kalėjimai, pataisos darbų kolonijos, tardymo izoliatoriai, policijos, priešgaisrinių ir gelbėjimo tarnybų pastatai, slėptuvės, pasienio kontrolės punktai ir kt.).
  • Pastatai, skirti gydymo reikmėms, kuriuose teikiama medicininė pagalba žmonėms ir gyvūnams (ligoninės, klinikos, poliklinikos, sanatorijos, reabilitacijos centrai, specialiųjų įstaigų sveikatos apsaugos pastatai, medicininės priežiūros įstaigų slaugos namai, veterinarijos gydyklų ir kt.).
  • Pastatai, skirti trumpalaikiam apgyvendinimui (viešbučiai, moteliai, svečių namai ir kt.), taip pat pastatai, skirti žmonių visaverčiam fiziniam ir dvasiniam poilsiui (turizmo centrai, poilsio namai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, medžioklės nameliai ir kt.).
  • Pastatai, skirti religiniams tikslams (bažnyčios, cerkvės, koplyčios, sinagogos, maldos namai, katedros ir kt.).
  • Pastatai, skirti žmonių maitinimui ir pramogoms (valgyklos, restoranai, kavinės, barai, lošimo namai ir kt.).
  • Pastatai, skirti didmeninei ir mažmeninei prekybai (prekybos centrai, maisto ir alkoholinių gėrimų parduotuvės, visą parą veikiančios parduotuvės, vaistinės, gėlių salonai, prekybos paviljonai, dengtas turgus ir kt.).
  • Pastatai, skirti paslaugoms teikti (pirtys, grožio salonai, skalbyklos, taisyklos, autoservisai, plovyklos, laidojimo namai ir kt.).
  • Pastatai, skirti gamybai (gamyklos, dirbtuvės, produkcijos perdirbimo įmonės, energetikos pastatai, kalvės, skerdyklos, gamybinės laboratorijos ir kt.).
  • Pastatai, skirti ką nors laikyti (saugyklos, bendro naudojimo sandėliai, specialūs sandėliai, kiti pastatai, skirti produkcijai laikyti), taip pat pastatai, skirti žemės ūkio produkcijai auginti, gaminti ir laikyti (kiaulidės, karvidės, arklidės, veršidės, paukštidės, daržinės, svirnai, garažai, šiltnamiai ir kt.).
  • Pastatai, skirti transporto reikmėms, susiję su transportavimu (oro uosto, jūros ir upių laivyno, geležinkelio ir autobusų stočių pastatai, judėjimų ir iešmų postų, dispečerinių, uosto terminalų, signalų perdavimo, švyturių, muitinių pastatai ir kt.).
  • Pastatai ir patalpos, skirti žemės ūkio produkcijai auginti, gaminti ir laikyti (fermos, kiaulidės, karvidės, arklidės, paukštidės, daržinės, svirnai, sandėliai, garažai technikai laikyti, šiltnamiai ir kt. paskirties pastatai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad sodo namai ir ūkininko sodybos, nors ir gali būti naudojami gyvenimui, turi specifinius teisinius statusus ir reikalavimus.

Vienas sodo sklypas su pastatu, kuriame nuolatos (sezono ir ne sezono metu) gyvenama, taip pat vienas sodo sklypas su pastatu arba be jo, kuriame nuolatos negyvenama, priskiriami atitinkamai gyvenamiesiems arba negyvenamiesiems pastatams.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami pagrindiniai gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų skirtumai:

Savybė Gyvenamasis namas Negyvenamasis namas
Paskirtis Gyventi Ūkinei, komercinei ar kitai veiklai
Patalpos Kambariai, virtuvė, sanitariniai mazgai Priklauso nuo paskirties
Teisinis statusas Reguliuojamas kaip gyvenamasis būstas Reguliuojamas pagal paskirtį

Statant ar rekonstruojant bet kokį pastatą, svarbu atsižvelgti į jo paskirtį ir laikytis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Prieš pradedant statybas, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais ir išsiaiškinti, kokie leidimai ir dokumentai reikalingi.

Statant sodo namą, svarbu žinoti, ar tas neįrengtas antro aukšto plotas įsiskaičiuoja į namo kvadratūrą. Taip pat svarbu žinoti, kokie dokumentai reikalingi norint pradėti statybas sodų bendrijoje, ir kokius žingsnius reikia atlikti norint registruoti statybos pradžią.

Jei kaimynas ar jo svečiai stato automobilį prie pat jūsų sklypo valdų, svarbu išsiaiškinti, ar tai atitinka teisės aktus ir ar nepažeidžia jūsų teisių.

Planuojant statyti pirtelę prie aukštos įtampos elektros stulpų, būtina žinoti, kokiu atstumu leidžiama statyba.

Taigi, prieš pradedant bet kokius statybos darbus, būtina išsamiai išanalizuoti teisinę bazę, pasikonsultuoti su specialistais ir gauti visus reikiamus leidimus. Tai padės išvengti nemalonumų ateityje ir užtikrins, kad jūsų pastatas atitiks visus galiojančius reikalavimus.

Karkasinių namų statybos taisyklės ir ypatumai. IVd.

tags: #kaip #suprasti #savokas #gyvenamas #namas #ir