Gleivės šlapime: priežastys, simptomai ir ką daryti

Šlapimo tyrimas yra greitas ir paprastas būdas gauti daug svarbios informacijos apie paciento sveikatą. Būtent dėl to šis laboratorinis tyrimas yra vienas pirmųjų, kurį gydytojai rekomenduoja atlikti tikrinant sveikatą.

Šlapimo analizė atskleidžia inkstų ir kitų organų veiklos sutrikimus, parodo uždegimus ir leidžia nustatyti ligas ar sveikatai pavojingus pokyčius organizme. Šlapimo tyrimai yra vieni dažniausiai atliekamų tyrimų, juos gydytojai bent kartą per metus atlikti rekomenduoja net ir savo sveikata nesiskundžiantiems pacientams.

Bendras šlapimo tyrimas (BTŠ)

Tai laboratorinis tyrimas, kurio metu vertinama šlapimo spalva, kvapas ir drumstumas. Rezultatai leidžia įvertinti šlapimo takų ir šlaplės, inkstų, lyties organų bei kitus organizmo patologinius pokyčius. Šlapimo sudėtis priklauso nuo paciento gyvenimo būdo: mitybos, vartojamų vaistų, žalingų įpročių ir kitų veiksnių.

Šio tyrimo atlikimas yra greitas ir neskausmingas, tyrimo kaina nėra didelė, tad bendras šlapimo tyrimas naudojamas pradinei diagnozei ir suteikia gydymui vertingos informacijos. Tyrimui pacientas turi pats pristatyti mėginį į laboratoriją, o analizė atliekama automatiškai, naudojant tam skirtą šlapimo analizatorių.

Pateikiami atsakymai parodo šlapimo rūgštingumą, ketonus, santykinį tankį, leukocitus, bakterijas, baltymus, gliukozę, kraują, bilirubiną, urobilinogeną, nustato spalvą. Kai kuriems rodikliams nustatyti yra atliekamas mikroskopinis tyrimas, kuris papildo iš analizatoriaus gautus rezultatus.

Bendri šlapimo tyrimai yra skirti pagrindiniams rodikliams įvertinti, todėl jų metu kai kurioms ligoms būdingi specifiniai rodikliai nėra tiriami. Šis tyrimas yra atliekamas tiek profilaktinės medicininės apžiūros metu, tiek skundžiantis dėl įvairių negalavimų.

Bendrasis šlapimo tyrimas gali būti atliekamas vaikui ar bet kokio amžiaus suaugusiesiems. Jei gydytojas paskyrė šį tyrimą, dar neverta išsigąsti - tai visiškai normali praktika, tyrimu tiesiog siekiama gauti patikimų duomenų apie paciento sveikatos būklę.

Kada reikalingas šlapimo tyrimas?

Bendrą šlapimo tyrimą gydytojas rekomenduos atlikti profilaktiškai, nes šlapimas gali atskleisti tam tikrus susirgimus, kurių simptomų nejaučiate. Taip pat šis tyrimas atliekamas sergant peršalimo, įvairiomis virusinėmis ligomis ar uždegimais. Tiriant šlapimą vertinama įvairių organizmo sistemų veikla, tad jis dažniau rekomenduojamas atlikti nėštumo metu. Analizuojami rodikliai svarbūs ir tiriant pacientą dėl narkotikų, dėl lytiškai plintančių ligų.

Periodiškai atlikti bendrą šlapimo tyrimą rekomenduojama dėl inkstų ligų ligų profilaktikos, nustačius didesnę jų riziką. Dėl nuosėdų yra atliekamas mikroskopinis tyrimas. Jo metu tiriama nuosėdų sudėtis, kurią gali lemti uždegimas, lėtinės ligos ar ūminis būklės pablogėjimas.

Svarbu žinoti, kad daugeliu atvejų ligų simptomai gali būti nejuntami arba, priešingai, juntamus simptomus gali lemti vaistų vartojimas, mitybos pokyčiai, tam tikros ūminės priežastys. Šlapimo tyrimai suteikia daug informacijos ir yra greitai atliekami, tad visais atvejais rekomenduojama nedelsti ir išsiaiškinti pakitusios savijautos priežastis.

Kokie požymiai rodo, kad reikėtų sunerimti?

Verta žinoti, kad kai visos organizmo sistemos funkcionuoja tinkamai, šlapimas yra skaidrus, neutralaus kvapo. Pastebėjus spalvos pakitimus, drumstumą, blogą kvapą, jaučiant norą dažnai šlapintis ar skausmą šlapinimosi metu, rekomenduojama pasikonsultuoti su gydytoju.

Sveiko žmogaus šlapimo norma per parą siekia 1,5-2 litrus, normalu šlapintis vidutiniškai kas tris valandas. Pastebėjus tam tikrų nukrypimų, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju - tiek dažnas, tiek ir retas, nereguliarus šlapinimasis gali būti įspėjimas apie tam tikrus sveikatos sutrikimus.

Savo sveikata reikėtų susirūpinti ir tuomet, jei pastebite, kad kartu su šlapimu išsiskiria gleivės ar kraujas. Tai išties verčia sunerimti, tačiau nereikėtų jaudintis anksčiau laiko. Kraujas šlapime gali rodyti vidinį kraujavimą, kuris vyksta dėl polipų, navikų, sergant akmenlige, tuberkulioze ar inkstų uždegimu ir kitomis ligomis, tačiau pavienių eritrocitų taip pat gali atsirasti ir dėl patirto didelio fizinio krūvio.

Geriausia ne spėlioti, o pasitikrinti - bendro šlapimo tyrimo rodikliai įgalina tikslią ir ankstyvą diagnostiką.

Kada šlapimas pakeičia spalvą?

Šlapimo spalva priklauso nuo daugybės veiksnių ir ne visada rodo negalavimus. Spalvą lemia mitybos įpročiai ir vartojami produktai, pavyzdžiui, šlapimo spalva gali laikinai pasikeisti suvalgius daugiau morkų ar burokėlių. Jei toks pokytis yra laikinas, neverta nerimauti. Juolab, kad sveiko žmogaus šlapimo spalva gali varijuoti nuo šviesiai gelsvo iki sodraus geltono atspalvio. Taip pat būtina žinoti, kad vartojant pernelyg mažai skysčių, šlapimas bus tamsesnis, gali įgauti ryškų oranžinį atspalvį.

Taip pat šlapimo spalvą gali lemti ir vartojami vitaminai, maisto papildai ar vaistai, pavyzdžiui, aspirinas nudažo šlapimą rausva spalva. Daugiau dėmesio stebėjimui reikėtų skirti pastebėjus žalsvai rudą šlapimo atspalvį - jį gali lemti tam tikri pigmentai, kurie šlapime atsiranda dėl tulžies veiklos pokyčių.

Raudoną atspalvį šlapimas įgauna, jei patenka šviežio kraujo, rudą - jei patenka seno kraujo. Kraujas šlapime gali atsirasti dėl labai įvairių priežasčių ir tik šlapimo tyrimai gali padėti nustatyti tikslią priežastį.

Ką reikia žinoti prieš šlapimo tyrimo atlikimą?

Šlapimo tyrimai yra labai paprasti, tačiau būtina žinoti keletą svarbių taisyklių. Pacientai mėginius šiems tyrimams pristato savarankiškai ir tai gali lemti rezultatų tikslumą, tad svarbus tinkamas pasiruošimas. Būtina laikytis kelių esminių taisyklių:

• tyrimams geriausiai tinka rytinis šlapimas;
• mėginiui reikalingas sterilus buteliukas ar indelis - jį galima įsigyti kiekvienoje vaistinėje;
• prieš šlapinantis rekomenduojama apsiplauti lytinius organus, nenaudoti jokių higienos priemonių;
• tyrimui reikalingas ne mažesnis nei 30 ml šlapimo kiekis;
• šlapimą tyrimui į laboratoriją reikėtų pristatyti per valandą (jei pridavimas numatytas vėliau, galima porą valandų palaikyti mėginį šaldytuve).

Šlapimo pasėlis negali būti užterštas, tad rinkdami mėginį nelieskite indelio kraštų. Jei mėginys bus užterštas, tyrimo rezultatai gali būti blogi ir nesuteiks reikalingos informacijos, tyrimą reikės kartoti. Sergant mėnesinėmis šlapimo tyrimai gali būti netikslūs, jei įmanoma, reikėtų palaukti mėnesinių pabaigos ir tada atikti tyrimą. Jei turite daugiau klausimų, kaip atlikti šį tyrimą, pasikonsultuokite su mūsų klinikos specialistais.

Ką reiškia tyrimo atsakymai?

Šlapimo tyrimai yra labai informatyvūs, o paprastas atlikimas ir nedidelė trukmė užtikrina patogumą tiek gydytojui, tiek pacientui. Vis dėlto gavus atsakymą iš laboratorijos, reikalingas profesionalus vertinimas - raidžių kombinacijos ir skaičiai yra suprantami tik gydytojui. Trumpai aptarkime, ką reiškia tyrimo atsakymai ir ką iš jų galima sužinoti. Štai pagrindiniai rodikliai:

• SG - specifinis tankis. Jis parodo, kaip funkcionuoja inkstai. Šis rodiklis siekia 1,010-1,025, o jo svyravimas priklauso nuo suvartojamų skysčių kiekio. Tankis padidėti gali vartojant mažai skysčių, taip pat dėl viduriavimo ar vėmimo, o pernelyg mažas rodiklis įspėja apie inkstų funkcijos sutrikimą.
• PH - rūgščių ir šarmų pusiausvyra. Šis rodiklis siekia 5-7 ir gali padidėti dėl lėtinio inkstų nepakankamumo, bakterinės infekcijos, diabeto ar kt.
• LEU - leukocitai, jų kiekis turi siekti iki 10/μl. Didesnis jų kiekis šlapime rodo viršutinių ar apatinių šlapimo takų infekciją, taip pat gali įspėti apie navikus, akmenligę, grybelines infekcijas ir kt.
• NIT - nitritai, jų šlapime būti neturėtų. Tai bakterijos, kurios sveikame organizme nėra randamos.
• PRO - baltymų kiekis. Šis rodiklis siekia 0-0,3 g/l ir padidėja sergant inkstų ligomis, podagra, taip pat karščiuojant arba dėl didelio emocinio ar fizinio krūvio, baltymas šlapime ilgiau išlieka ir nėštumo metu.
• GLU - gliukozės koncentracijos rodiklis. Šlapime gliukozės nerandama, todėl šis rodiklis rodo cukrinį diabetą, inkstų ligas, gliukozės netoleravimą ir kt.
• KET - ketonai, kurie šlapime atsiranda dėl riebalų skilimo organizme. Jų atsiranda karščiuojant, valgant daug riebalų, badaujant ar esant gausiam vėmimui, taip pat dėl kai kurių įgimtų ligų.
• BIL - bilirubino kiekis. Tai hemoglobino skilimo produktas, kurio šlapime atsiranda sutrikus kepenų veiklai. Šis rodiklis gali rodyti geltą, virusinį hepatitą, įvairius kepenų pažeidimus ir kt.
• URB - uribilinogenas. Šis rodiklis siekia iki 3,4 μmol/l ir padidėja dėl dažno alkoholio vartojimo, sergant įvairiomis kepenų ligomis, esant venų trombozei ir kt.
• ERY - eritrocitai, kurių norma neturėtų viršyti 5/μl. Jų kiekis šlapime gali padidėti dėl inkstų, prostatos ar šlapimo pūslės ligų, taip pat dėl kai kurių vaistų vartojimo, nudegimų ir kt.

Svarbu paminėti, kad šlapimo tyrimo rezultatus pateiks laboratorija, o juos įvertins gydytojas. Jis atsižvelgs į rodiklių visumą, nes atskirų rodiklių nuokrypiai nebūtinai gali reikšti sveikatos sutrikimus ar ligas. Šlapimo tyrimai yra atliekami greitai ir suteikia patikimus rezultatus, jų kaina yra nedidelė, todėl pacientams visada rekomenduojame pasitikrinti.

Gleivės šlapime vyrams

Vyrams šlapime pastebimos gleivės po lytinių santykių gali būti įvairių priežasčių rezultatas. Paprastai tai gali būti natūralus procesas, susijęs su spermos ir prostatos sekrecijos likučiais, kurie gali pasireikšti po ejakuliacijos.

Gleivių buvimas gali būti normalus, tačiau jei jie yra gausūs, turi nemalonų kvapą arba kartu pasireiškia kiti simptomai, tokie kaip skausmas ar deginimas, tai gali rodyti infekciją ar uždegimą. Galimos priežastys apima šlaplės uždegimą, prostatitą ar net lytiniu keliu plintančias infekcijas. Tokiu atveju svarbu kreiptis į gydytoją, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta tikroji problema.

Reguliarus medicininis patikrinimas ir sveikas gyvenimo būdas gali padėti išvengti tokių simptomų. Jei pastebėjote pokyčių, geriausia būtų pasikonsultuoti su specialistu.

Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas)

Šlapimo pūslės uždegimas (cistitas) yra nemalonus, pavojingas ir, deja, labai paplitęs reiškinys. Gydytojai urologai dažnai susiduria su ūminiu ir lėtiniu cistitu. Dažniausiai nuo šlapimo pūslės uždegimo kenčia moterys nuo 18 iki 40 metų. Vyrai cistitu serga rečiau, tačiau šlapintis susirgus jiems sudėtingiau. Kuo klastinga ši liga ir kaip su ja kovoti?

Sveika šlapimo pūslė susideda iš trijų apvalkalų - raumenų, išorinio ir gleivinės. Organizmui svarbūs visi trys sluoksniai, tačiau su šlapimu tiesiogiai kontaktuoja tik gleivinės apvalkalas. Gleivinę dengia iš storų ląstelių sudarytas epitelis. Suirus epitelio ląstelėms, šlapimas kontaktuoja su švelniais sluoksniais, juos ėsdina ir sukelia skausmą. Išsivysto gleivinės uždegimas, vadinamas cistitu.

Ūminis cistitas diagnozuojamas, kai liga pasireiškia pirmą kartą. Rekomenduojama iš karto apsilankyti pas gydytoją urologą. Jei ūminė ligos forma kartojasi, gleivinės apvalkalas ilgainiui praranda tvirtumą, elastingumą, todėl cistitas palaipsniui tampa lėtinis.

Cistitas - ne tik fiziologinė liga. Jis gali sukelti ir psichologinių problemų. Cistitas. Paprastai tai yra infekcinio pobūdžio liga.

Kokia mikroflora turi įtakos jo vystymuisi?

Nagrinėjant cistito priežastis, būtina kalbėti apie jo sukėlėjus. Cistito formos gali susipinti. 70-95 proc. ligos atvejų sukelia Escherichia coli bakterija. Ši bakterija gyvena sveiko žmogaus organizme. Stafilokokas - antras pagal dažnumą infekcijos sukėlėjas. Sukelia 5-20 proc. Mikroorganizmai gali ilgai būti žmogaus organizme, tačiau suaktyvėja tik jiems patogiomis sąlygomis.

Laiku negydomas pirminis cistitas gali sukelti inkstų uždegimą (pielonefritą) ir kitas komplikacijas.

Simptomai

• skausmas šlapinantis.
• greitai vystantis ligai, skausmas pasireiškia ne tik lankantis tualete.
• dažnas šlapinimasis. Tai atsiranda dėl nuolatinio šlapimo takų dirginimo, kuris siunčia signalą apie poreikį ištuštinti šlapimo pūslę. Iš tikrųjų šlapimo takuose gali visai nebūti skysčio arba gali būti išskiriamas tik nedidelis jo kiekis.
• sunkus ir lėtas šlapinimasis.
• šlapimo spalvos pokytis.

Pasireiškus bet kuriam iš šių požymių, reikia kreiptis į gydytoją. Pirmieji mažų vaikų ligos požymiai gali būti mažiau pastebimi. Liga prasideda nuo pykinimo ir vėmimo, vaikas tampa irzlus.

Įtariant cistitą, rekomenduojama apsilankyti ne tik pas urologą. Moterims reikalinga ginekologo konsultacija, nes infekcija gali būti makštyje.

Diagnostika

rentgenografija. Rentgenografija kontraindikuotina nėščioms moterims, atliekant ultragarsinį tyrimą nėštumo metu ne visada galima matyti tam tikras šlaplės dalis.

Gydymas

Neinfekcinis cistitas: gydant šalinami neigiami veiksniai. Iš organizmo reikia pašalinti susikaupusias bakterijas. Šlapimo pūslės jautrumas (intersticinis cistitas) gydomas antidepresantais, antihistamininiais vaistais ir priemonėmis nuo uždegimo. Vis dėlto 90 proc. cistito atvejų sukelia bakterinės infekcijos.

Pasaulinėje praktikoje cistitas dažnai gydomas antibiotikais. PSO tvirtina, kad yra paplitęs atsparumas antibiotikams. Deja, esant sunkioms ligos formoms gydymas antibiotikais neišvengiamas.

Augalinės terapijos metu naudojamos augalinės žaliavos pagrindo priemonės. Urologijos praktikoje efektyvumu pasižymėjo rozmarinų, gelsvių ir širdažolių derinys. Kompleksiškai veikiantys preparato komponentai suardo bakterijų baltymus ir ląstelių membranas.

Canephron® nėra paprasta augalinė priemonė. Tai fitoinžinerijos principu pagamintas šiuolaikinis preparatas. Ši naujų veiksmingų preparatų kūrimo koncepcija apima laboratorinius tyrimus, mokslo raidą ir mokslininkų darbą. Canephron® galima pradėti vartoti iki apsilankymo pas gydytoją.

Žinoma, svarbus veiksnys yra sveikas gyvenimo būdas.

Uretritas

Uretritas - šlaplės (plonas vamzdelis, jungiantis šlapimo pūslę su organizmo išore, pro kurį pašalinamas šlapimas) uždegimas. Uretritas paprastai sukelia skausmą šlapinantis ir padidėjusį norą šlapintis.

Pagrindinė uretrito priežastis dažniausiai yra bakterinė infekcija. Uretritu serga įvairaus amžiaus žmonės, tiek vyrai, tiek moterys. Tačiau moterims susirgti yra didesnė tikimybė, kadangi jų šlaplė yra trumpesnė nei vyrų šlaplės (kurios yra varpos ilgio) ir bakterijos lengviau patenka į šlaplę.

Pagrindinės bakterijos sukėlėjos - E. coli, lytiniu būdu plintanti chlamidija arba gonorėjos lazdelė, taip pat ligą sukelti gali Herpes simplex ir citomegalo virusai. Gydymui dažniausiai skiriami antibiotikai.

Daugelis bakterijų, sukeliančių uretritą, yra perduodamos lytinio kontakto metu.

Šlapimo spalvos pokyčiai: ką jie reiškia?

Šlapimo spalva gali daug pasakyti apie jūsų sveikatą. Normali šlapimo spalva svyruoja nuo šviesiai geltonos iki gintarinės. Tačiau tam tikros spalvos gali rodyti sveikatos problemas.

Jei pastebėjote neįprastą šlapimo spalvą, kuri trunka ilgiau nei kelias dienas, kreipkitės į gydytoją.

tags: #kaip #slapime #gali #buti #gleiviu