Renovuoti seną namą, matyti, kaip jis keičiasi nuo grindų iki lubų ir paversti jį savo svajonių būstu gali būti jaudinantis procesas. Tačiau, kad išvengtumėte netikėtų staigmenų, prieš imantis tokio projekto reikėtų žinoti daug įvairių dalykų.
Šiame straipsnyje smulkiau aptarsime senų namų renovavimą. Trumpai apžvelgsime, į ką ir kokia tvarka reikėtų atkreipti dėmesį atliekant seno namo renovavimo ir šiltinimo darbus.
Tą dažnai įtakoja finansinės aplinkybės, tačiau iš sienų plyšių pučiantis vėjas, nuo grindų kylantis šaltis ar drėgmė gali pasirodyti tik atėjus pirmai žiemai ar pavasariui ir atnešti netikėtų nemalonumų. Dažnai į seną namą įsikeliama esant pirmai galimybei. Seni namai gali būti ne tik nepatogūs gyventi, bet netgi kenkti sveikatai.
Galimi neišvengiami senų namų pavojai gali būti namo ar pamatų nusėdimas, konstrukcijų problemos, pelėsis, namų puvinys, asbestas ir kt. Dėl tokių pavojų renovavimo darbai gali ilgai užtrukti gali ir reikalauti daug didesnių ir netikėtų išlaidų.
Svarbiausi etapai renovuojant seną namą
Labai svarbios, o gal ir svarbiausios namo dalys yra stogas ir pamatai. Atsiradus problemoms, pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į minėtas vietas, nes stogo ar pamatų defektai gali turėti įtakos kitoms namo konstrukcijoms ir jo ilgaamžiškumui. Jeigu stogas yra nekokybiškas, gali būti pažeistos gegnės bei lubos, o ignoruojant problemą gali atsirasti ir sienų bei grindų pažeidimai.
Pamatų renovacija
Tačiau seno namo renovavimą reikia pradėti nuo pamatų. Pamatai ne tik svarbus namo pagrindas - jie taip pat sulaiko drėgmę ir izoliuoja šaltį, todėl sumažėja šilumos nuostoliai ir padeda išvengti galimos drėgmės padarytos žalos. Renovuojant ir apšiltinant seno rąstinio namo pamatą gali kilti daug klausimų.
Ar reikėtų apšiltinti senus pamatus, įrengti visiškai naujus, ar pakelti esamus pamatus? Atkreipkite dėmesį į tai ir skaitykite daugiau, kokiais atvejais reikia įrengti naujus pamatus, o kada rinktis senų pamatų šiltinimą. Pamatai gali nusėsti ir naujuose namuose - tai dažniausiai tai rodo įtrūkimai sienose ir tarpai tarp grindų lentų ir sienų.
Jei pamatas vos 0,5 m gylio, reikia žiūrėti gruntą. Lietuvoje įšalo gylis 1,2 m. Taigi ir pamatų gylis turi būti ne mažesnis. Jei gruntas smėlėtas ar žvyruotas, ir tiek pakanka. Jei molis, tai čia problemėlė.
Jei pamatas padarytas blogai, jis jau turi buti sutrūkinėjęs. Molis laiko drėgmę. Drėgmė sušąla, ir ledas plečiasi. O kai ledas plečiasi, kelia į viršų pamatus. Pavasarį - vėl paleidžia žemyn. Tokia svyravimo amplitudė būna apie 10 cm.
Jei pamatai maži ir sutrūkę, tai reikia atkasinėti sektoriais ir užliejinėti mažomis atkarpomis pamatą. Jei smėlėta, tai drėgmės nėra ir nėra kam kilnoti pamatus. Arba naudojant specialią įrangą dalį namo pakabinti ant įtvarų ir tada perdaryti pamatus.
Kuo mažiau jungimų pamatuose, tuo jie geresni, mat per pamatų sujungimus jie silpniausi. Reikia apie visą namą nukasti apie pusę metro grunto į gylį ir pusantro metro į plotį, jei pamatai silpni ir nenorima jų kasinėti ir lieti naujų, tai tada yra dar vienas būdas (skandinaviškas) šiai problemai spręsti.
To griovio perimetre padaryti gerą drenažą su vandens nuvedimu. Tada kloti ant to griovio dugno specialų putų polistirolą apie dešimt cm storio. Tada išklijuoti pamatus tuo pačiu putų polistirolu ir pamatus nutinkuoti naudojant arnuojantį tinkliuką.
Pamato apačioje ant sukloto ant žemės polistirolo tiesti polietileno plėvelę. Viską užkasti. Plėvelė nuves vandenį iki drenažo, neleisdama jam pabėgti po pamatu. Putų polistirolas apsaugos nuo šalčio žemės gruntą apie pamatus, šaltis nepalįs po pamatais ir tokiu būdu neiškilnos pamatų.
Jei medinis vainikas paklotas tiesiai ant pamatų, tai blogas ženklas. Jei vanduo nepateks po namu, tai grindų šiluminės charakteristikos pagerės. Tada tas medinis vainikas turi buti seniai supuvęs, nes pamatas iš žemės prisigeria drėgmės, o mes puikiai žinome, kaip drėgmė veikia medieną.
Po nauju balkiu būtina padėti hidroizoliacinės medžiagos, kuri neleistų medžiui liestis su betonu. Jei balkiai paveikti puvėsio, tai juos būtina šalinti ir pakeisti naujais bei impregnuotais nuo visų galimų grybų, graužikų ir t.t. Reikia turėti specialius sienmedžių keitimui skirtus keltuvus, kur siena pakeliama ir laikoma, kol įdedamas naujas balkis.
Balkių sandarinimui anksčiau buvo naudojamos samanos. Dabar pakeitus balkį dažniausiai užpučiami plyšiai putų polistirolu. Bet jei ieškant autentiškumo, tai kol namo siena pakelta keltuvais, specialiu įrankiu prigrūdama samanų ir gana sandariai. Nuleidus sieną ant pakeisto balkio, samanas rąstai suspaudžia ir tokiu būdu siena užsandarinama.
Anksčiau samanas dar vilgydavo mėšlo ir kalkių mišiniu. Kalkės tarnavo kaip antiseptikas.
Stogo remontas
Sutvarkius stogą ir pamatus, sekantis darbų etapas yra fasado renovavimas, nes išorines namo sienas veikiančios oro sąlygos - vėjas, lietus ir saulė gali pakenkti fasado išvaizdai ir ilgaamžiškumui.
Jei stogas be atatampų (stogo „stygų“), tai nėra gerai, net labai blogai, nes visas stogo svoris plėšia sienas į išorę. Jei būtų „stygos“, tai visas stogo svoris pasiskirstytų tolygiai. Jei stogas įlinko, tai kažkur, ko gero, verčia sienas arba gegnių galai išsinėrę iš „spynų“ (medinis įkirtimas ir dviejų medžio dalių sujungimas).
Jei stogas įlinko per vidurį, vadinasi, viskas laikosi tik ant kraštinių gegnių tašų pagalba. Sprendimas būtų labai paprastas ir kainuotų tokiu atveju tik labai menkus pinigus, aišku, jei žmogus viską pasidarys pats.
Reikia virvių pagalba atstatyti gegnes į pradinę padėtį. Virvės rišamos prie gegnių apačioje, prie pat spalių pakloto. Paprasčiau aiškinant, virvė rišama tokiu būdu kaip mokyklos mergaičių žaidime „guma“: taigi gegnė atstoja žaidžiančiųjų kojas.
Tada per patalpos centrą gaunasi dvi virvės. Per jas perkišame pagalį ir sukame, kol stogas grįš į vietą. Tada imame dešimties mm vielos, atsikasame spalius ir gegnių apačioje gręžiame balkius, ir tokiu pačiu būdu, kaip prieš tai žaidėme „gumą“, tai ir vėl sužaidžiame, tik žaidžiame „nematų“ po spaliais (spalius reikia atkasti), gegnių apačioje, per išgręžtas gegnėse skyles, veriame vielą.
Ir vielomis sutempiame iki galo. Aišku, virves paskui nuimame, ir po spaliais lieka tik vielos atatampa. Po šios „operacijos“ vielą užkasame spaliais. Taip atliekame su visomis iškrypusiomis gegnėmis. Ir stogas tampa sustyguotas.
Po to reikia gegnes pritvirtinti prie murlotų, aišku, jei jos nuo jų „nulipę“.
Fasado renovacija
Fasado renovavimas turi keletą tikslų. Atnaujinant seno rąstinio namo fasadą reikėtų nuspręsti, ar namą iš išorės apšiltinti vata, lentomis ar kokia kita medžiaga. Galima atstatyti ir esamus rąstus. Restauruojant rąstinį namą pirmiausia reikia apžiūrėti apatinius rąstų vainikus, kurie dažniausiai būna labiausiai pažeisti.
Jei siena šiltinama ir nereikia, kad balkis matytųsi, tai problemų mažiau. Paprasčiausiai tada ant sienos po apšiltinimo užkalama speciali vėjo izoliacinė plėvelė, kuri turi savybę, kad į vidų nepraleidžia nei drėgmės, nei vėjo ir taip pat iš vidaus laukan kuo puikiausiai išgaruoja per ją vanduo.
Didžiausias klaidas sandarindami sienas žmonės daro tada, kai užsandarina polietilenine plėvele ir iš vidaus, ir iš išorės. Pagrindinis reikalavimas šiltinant namą yra toks: iš vidaus reikia užsandarinti labai sandariai polietileno plėvele ir ant tos plėvelės sumontuoti vidaus apdailą. O iš išorės „kvėpuojančiomis“ medžiagomis paruošti sandarinimą nuo vėjo.
Tada sienos viduje esanti drėgmė garuoja, kondensuojasi pakraščiuose ir bėga ta plėvele, kaip šiltnamio langas. Vasarą dar gauna karščio ir sušunta visa siena. Mediena nuo tokio sušutimo pavirsta į virtą bulvę. Tai idealiausia terpė auginti pievagrybius...
Kad išvengtume grybų fermos, reikia iš vidaus sandarinti, o iš išorės leisti sienai kvėpuoti ir džiūti. Efektyviausia šiltinti iš lauko - neįsileisti šalčio. Kiti saugosi nuo šalčio šiltindami tik vidų. Tai mažiau efektyvus būdas, nes nukenčia vidaus plotas.
Lauke gi daugiau vietos nei viduj... Tai ir naudokime lauko plotą šiltinimui. Ir, be to, šiltinant lauką viduje galima gyventi, o jei užsiimsime vidaus šiltinimu, tai reikės statyt palapinę šalia namo.
Norint apsaugoti nuo graužikų išorės sienos šiltinimo medžiagas, tam yra tik vienas būdas - užsandarinti, kad neįlįstų tie graužikai. Šiais laikais yra begalės priemonių apsaugoti sieną nuo mažųjų piktadarių. Medinei apdailai yra visokios metalinės skardukės, tinkleliai, grotelės.
Fasado apdailos pasirinkimai
Iš tiesų ir man porą metų skaudėjo galvą: kokią sienų apdailą padaryti mano namui? Galvojau apie įvairias medžiagas, kurios parduodamos Lietuvos ir užsienio prekybos centruose. Bet aš taip nenorėjau „širpotrebo“, mane pykino nuo apdailos būdo, kuriuo „papuoštas“ kone kas antras namas.
Savo namui norėjosi ko nors originalaus ir šilto. Kadangi nieko panašaus nusipirkti negalėjau, tai teko pasigaminti pačiam. Teko važinėti po miškus ir lentpjūves, kad gaučiau specialios medienos. Atradau būdą tą medieną susendinti. Ir mano mūrinis namukas tapo rąstiniu. Tokia apdaila skleidžia jaukumą ir šilumą. Be to, sendintos lentos trijų centimetrų storio, jos turi puikias termoizoliacines savybes.
- Plastikas: Senam rąstinukui visiškai netinks plastikinės lentelių imitacijos (organiškai pjaunasi su medžiu plastikas). Pamačius plastiku apkaltą namą, iš karto susidaro pigumo įspūdis. Jau geriau tada palikti nuogus rąstus.
- Pusrąsčių lentelės: Čia apdailos medžiaga yra daug geresnė už plastiką. Ji bent iš grynos medienos. Bet tie nutekinti mažiukai pusrąsčiai dideliame plote žiūrisi apgailėtinai. Tokia medžiaga geriausia tinka labai mažiems statiniams.
- Paprastos medinės dailylentės: Šios, kad ir atrodo labai senoviškai, iš visų aukščiau išvardytų tinka labiausiai. Tiesiog niekuo neišsiskiriantis sienų apmušimas.
- Norvegiškos lentos: Norvegai savo fasadų apdailai naudoja paprastas neobliuotas ir tik lentpjūvėje pjautas lentas. Jas jie sukala vertikaliai. Mūsų lietuvio akimi atrodo gal ir bjauriai, bet praktiškumo prasme tai genialu. Vienas pliusas, kad tokios lentos super pigios. Antra, jos dedamos vertikaliai, tad vandens lašiukai neužsistovi ir nuteka žemyn.
- Apmūrijimas: Pats blogiausias dalykas, koks tik įmanoma padaryti dizaino prasme, tai apmūryti silikatinėmis plytomis. Na, tada ne namas, o ferma gaunasi, jei ne ferma, tai panašu į sovietmečio pieninę. Jei jau labai „prirėmė reikalas“ turėti mūrinę sieną, tai tada jau geriau apmūryti akytbetonio blokeliais, paliekant 5 cm oro tarpą tarp rąsto ir akytbetonio. Tada tą akytbetonio blokelį galima nuglaistyti drėgmei atspariu glaistu ir nugruntavus nudažyti.
- Klinkeris: Labai dera su rąstu raudonos keramikinės plytos, dar vadinamos klinkeriu. Bet šiaip galima naudoti paprastas raudonas pilnavidures plytas.
Grindų atnaujinimas
Pradėjus atnaujinti grindis gali atrodyti - kad tai vienas greičiausių ir lengviausių darbų. Tačiau dažniausiai taip nėra. Jeigu grindys yra nekokybiškos, reikėtų pagalvoti apie jų griovimą ir visiškai naujų grindų klojimą.
Seno namo grindų įrengimas gali būti sudėtingas, jeigu pamatų atnaujinimo darbai buvo praleisti. Senoje sodyboje ar rąstiniame name didžiausias grindų priešas yra drėgmė. Grindų šiltinimas priklauso nuo namo tipo, pamatų ir grindims naudojamų medžiagų.
Pavyzdžiui, po medinių grindų sijomis kaip izoliacinę medžiagą tinka naudoti molio granules, o tarp sijų - vatą arba polistireno putplastį. Šiltinant betonines grindis dažniausiai po jomis klojama skalda. Ant viršaus pilamas plonas sluoksnis smėlio, klojamas polistirolas ir plėvelė.
Jeigu grindys yra tvarkingos ir gerai apšiltintos, tačiau tarp grindų ir sienos matomas tarpas, grindų nereikėtų skubėti keisti. Pamatų sėdimą rodo ir kitos problemos, kurioms išspręsti iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti pakanka vidaus apdailos.
Jei restauruojamo namo grindys - asla? Jei medinės? Ką daryti? Kai namas medinis ir perdangos medinės, su betonu per daug nepasišvaistysi. Norvegai paprastai sprendžia tokias problemas. Ant grindų tiesia specialias plokštes, kažkuo primenančias mūsiškį „šiferį“, tik be bangučių. Tas plokštes prisuka prie grindų, po to pila armuotą išlyginamąjį sluoksnį, po to suraizgo šiltinimo kabelius, po to - vėl plonas sluoksniukas s...
Sienų atnaujinimas
Jeigu pastebėjote sienose įtrūkimus, joms reikia skirti ypatingą dėmesį. Sėdant pamatams būtina nedelsiant spręsti problemas, kad būtų išvengta tolesnių nemalonumų.
Jeigu sienos yra tiesios ir apšiltintos ir reikalinga tik vidaus apdaila, renovavimo darbai yra lengvesni. Dažniausiai sienos yra dengiamos statybinėmis plokštėmis, pavyzdžiui, gipso kartono ar OSB plokštėmis, kurios apklijuojamos tapetais arba nudažomos.
Lubų šiltinimas
Lubų šiltinimas yra tokia pat svarbus, kaip ir grindų. Neabejotinai būtina investuoti daugiau laiko ir pinigų į lubas, jeigu stogas leido ar buvo kitų su stogu arba sijomis susijusių problemų. Greičiausias, labiausiai paplitęs ir kartu pigiausias lubų apdailos sprendimas yra gipso kartono plokštės, jų tinkavimas ir dažymas.
Vonios ir virtuvės lubos turi būti įrengiamos kitaip. Virtuvės lubas ir sienas rekomenduojama dažyti plaunamais, lengvai blizgiais dažais. Matiniai dažai ypač pritraukia nešvarumus, suodžius ir riebalus, kurių paprastai yra virtuvės ore, todėl sienos ir lubos bus sunkiai valomos.
Vonioje dėl didelės drėgmės reikėtų naudoti patvarius dažus.
Svarbūs patarimai renovuojant seną namą
Jei sename name pakeisime langus plastikiniais ir naujas šarvo duris įdėsime, tai garantuoju, kad po pusmečio, o sėkmės atveju po metų namo palubėse galima bus galima pjauti pelėsinio grybo derlių. Jau nekalbant apie tai, kad dėl kažkokių priežasčių pradės dūmyti židinys, rasoti langai.
Senovinis namas turi kvėpuoti. Per senovinių medinių langų plyšiukus, nes jie neturėdavo sandarinamųjų gumelių, patekdavo oras. Ir pro durų plyšiukus oras deguonimi maitindavo namą. Pakeitus langus ir duris, namas „uždusinamas“.
Ir visi galvoja klaidingai, kad užsandarinę namą šilumos išlošiame, o čia atvirkščiai - namas atšąla. Pirma, užsandarinus namą, židinys negauna pakankamai deguonies. Malkos degdamos išskiria tik pusę šilumos, kurios išskirdavo anksčiau. Natūralu, ugniai reikia oro... Taigi dusdamas židinys „kosti“ ir dūmina. Ne kaitina, o tik „ėste ėda“ malkas. Taigi sezonui reikia dvigubai, jei ne trigubai malkų.
Antra, kadangi namas tampa beprotiškai sandarus, tai viduje susidaro mini vakuumas. Kamino trauka, temperatūrų skirtumai viduje ir išorėje, plius aukščio skirtumai sudaro natūralią trauką, bet jei apačioj sandaru, kaminas dėl slėgių skirtumų vis vien traukia, ir taip susiformuoja vidinis vakuumas.
O blogiausia, kad tas vakuumas iš išorės įtraukia drėgmę į namo sienas. Namo sienos varža dėl pakitusio „rasos taško“ pasidaro dvigubai mažesnė. O dar nevėdinama patalpa viduje, taigi žmogus kvėpuoja 100 proc. drėgme. Ir prikvėpuoja per parą labai daug kubų oro, o kur dar visokios laistomos gėlės su vazonais, ten irgi drėgmė garuoja, tad viduje irgi drėgna, taigi ir sienos gauna drėgmės iš vidaus, tai sumažina sienų ir lubų šiluminę varžą iš vidaus.
Ką daryti su langais ir durimis?
Senus langus galima sandarinti specialiomis gumelėm: ar klijuojamomis, ar išfrezavus lango varčią įspraudžiamomis (panašiai sandarinamos ir durys). Lango stiklus, jei tai paprasti stiklai, reikėtų sudėti į rėmą klijuojant silikonu.
Keičiant langus sandariais (kad ir plastikiniais), būtinai reikia įvesti ventiliaciją. Ventiliacija turi būti paskaičiuota, kad oro pasikeitimas atitiktų bent jau prieš tai buvusį. Ugniakurams, židiniams, krosnims turi būti atvestas atskiras oro „maitinimas“ (prie židinio po grindimis privedamas vamzdis ar kanalas, kurio skersmuo panašus į kamino skersmenį). Tada krosnis maitinsis oru atskirai, nesudarydama vakuumo namo viduje ir malkų kaloringumas tada sieks 100 proc.
Languose turi būti mikro ventiliacijos. O namo ventiliacinė sistema padaryta taip, kad konvekcinės oro srautų turbulencijos suktųsi būtent tose vietose, kur yra langai. Tokie oro srautai nugarina nuo langų drėgmę ir padaro šalčio nišas, kurios dar labiau padidina langų šiluminę varžą.
Pagalvokit, kokie tokių langų privalumai: niekad nereikia jų valyti, niekad nerasoja, niekad neapšąla ir t.t. Senovėje, kai dar nebūdavo atrastas stiklas, kaip žmonės ten gyveno? O jie ten gyveno gan šiltai. Kur paslaptis? O paslaptis ir buvo vakuumų ir oro srautų valdymas.
Senovės meistrai buvo galingi „oro valdytojai“, sugebėdavo taip subalansuoti oro srautus, kad langų nišose susidarydavo taip vadinami oro kamščiai, ir oras nejudėdavo nei pirmyn, nei atgal. Taigi pilių „įstiklinimas“ būdavo „iš oro“. Šiais laikais tos senovės technologijos yra pamirštos, išlikusių meistrų beveik nelikę.
SENO NAMO RENOVACIJA
Ką reikia žinoti prieš renovuojant seną namą?
Jeigu nusimanote, prieš renovuodami seną namą, būtinai peržiūrėkite minėtus etapus, o jeigu neturite reikiamų žinių - pasikvieskite reikalingą specialistą. Viso namo atnaujinimas tikrai gali būti dar ilgesnis procesas ir dažnai priklauso nuo daugelio veiksnių.
Kai kuriuose namuose reikia atlikti daug griovimo ir perstatymo darbų, restauruojant kitus - norima išsaugoti seno namo atmosferą, o trečiuose yra būtini tik smulkesni darbai, todėl pirmiausia reikia pradėti nuo namo būklės įvertinimo. Kruopščiai pasiruoškite parengiamiesiems darbams ir atskirai apžiūrėkite kiekvieną namo dalį.
Namo renovavimo kaina gali labai skirtis priklausomai nuo renovavimo ir restauravimo darbų apimties, medžiagų, darbo sąnaudų ir pan. Kartais seno namo atstatymas gali kainuoti brangiau nei naujo namo pirkimas arba jo statyba. Tačiau naujas namas neturi tokio charakterio, kokį turi renovuotas namas.
Renovavimo ir restauravimo darbus taip pat galima paskirstyti imantis darbų atskirų ir pradedant nuo pačių svarbiausių. Namo renovavimo kainą galima nustatyti dviem būdais: kreiptis į statybų įmonę ir paprašyti pateikti pasiūlymą norimiems darbams atlikti arba patiems sudaryti sąmatą.
Pinigų galima sutaupyti, jeigu esate pasirengę save lavinti ir savo laiką investuoti ne tik į parengiamuosius darbus, bet ir į medžiagų pirkimą ir statybos darbus.
