Kaip Registruoti Ilgalaikio Materialiojo Turto Mainus Registrų Centre

Šiuolaikinė ekonomika kelia naujus reikalavimus finansinei atskaitomybei, o laikmetis reikalauja padidinti balanso informatyvumą, kad įmonės turtinė ir finansinė būklė būtų geriau įvertinta. Įmonės ilgalaikis materialusis turtas paprastai sudaro didumą viso įmonės turimo turto. Todėl ilgalaikio turto finansinei analizei turi būti skiriamas deramas dėmesys.

Įmonės veiklos finansiniams rezultatams įtakos turi tikras ir teisingas įsigyto turto klasifikavimas, vertės nustatymas, nusidėvėjimo normatyvo parinkimas ir pan. Nors ir laikoma, kad esminiai bendrieji apskaitos principai Lietuvoje diegiami nuo 1995 metų, praktika byloja, kad jie vis dar taikomi nevienodai. Taigi, pastaruoju metu dėl apskaitos politikos ir jos metodikos keitimo teisinis nuostatų perimamumas iškelia daugybę nesutapimų apskaitant ir vertinant ilgalaikį materialųjį turtą. Patikimai nustatyti tikrąją turto vertę nėra lengva.

Ilgalaikis Materialusis Turtas: Svarba ir Vertinimas

Ilgalaikis materialusis turtas sudaro kone didžiausią įmonės neapyvartinio ilgalaikio turto dalį. Patikimas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas bei pateikimas apskaitoje ir finansinėje atskaitomybėje yra svarbi sąlyga teisingai įvertinti daugelį įmonės veiklos efektyvumo rodiklių. Nuo 2004 m. įsigalioję Verslo apskaitos standartai numato ir bent kelis esminius ilgalaikio turto apskaitos pasikeitimus.

Tarptautiniuose finansinės atskaitomybės standartuose patikimiausiu turto realiosios vertės nustatymo pagrindu laikoma aktyviosios rinkos kaina. Aktyvioji rinka apibūdinama kaip rinka, kurioje egzistuoja šios sąlygos: rinkoje parduodamos prekės yra homogeniškos (vienarūšės) ir bet kuriuo metu nesunkiai galima surasti suinteresuotus pirkėjus/pardavėjus; visiems prieinama informacija apie kainas. Tačiau visos šios išvardytos sąlygos daugeliu atvejų neegzistuoja, ir tai pasakytina apie dabartines rinkas Lietuvoje. Taip nustatytos vertės teisingumas yra santykinis.

Pradėjus galioti 12-ajam VAS, įmonėms tenka ieškoti atsakymo į klausimą: kas nustatys ilgalaikio turto vertę? Ar tai atliks registrs centras, ar rinkoje įsigalintys ekspertai, kitaip vadinami turto vertintojai? Negalima vienareikšmiškai pasakyti, ar naujovė yra teigiama ar neigiama. Viskas priklauso nuo to, kokiu aspektu mes tai vertinsime.

Apskaitos Politika ir Jos Svarba

Ilgalaikio materialiojo turto apskaitai ir apmokestinimui kaip pakankamai aktualiam ir problemiškam klausimui, pastaruoju metu skiriamas nemažas dėmesys. Tačiau vis dar nemažai įmonių ir įsigaliojus Verslo apskaitos standartams nepakeitė vieno ar kito baro (tame tarpe ir ilgalaikio materialiojo turto) apskaitos politikos. Tai iškraipo finansinę atskaitomybę. Įmonės apskaitos politika - apskaitos metodai ir taisyklės, skirti įmonės apskaitai tvarkyti ir finansinei atskaitomybei sudaryti bei pateikti. Įmonės savarankiškai pasirenka ilgalaikio materialiojo turto apskaitos būdus, nurodomus apskaitos politikoje.

VAS nustatyta dešimt bendrųjų apskaitos principų: įmonės, veiklos tęstinumo, periodiškumo, pastovumo, piniginio mato, kaupimo, palyginimo, atsargumo, neutralumo, turinio svarbos.

Verslas - veikla, kurią sudaro produkcijos gamyba ar paslaugų teikimas ir jų pardavimas. Verslininkas turi pasirinkti geriausią gamybinių, finansinių, žmogiškųjų ir visų kitų išteklių derinį, gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų kiekį ir organizuoti verslą rizikos sąlygomis. Ypač svarbu pasirinkti tokias išteklių rinkas ir pirkimo laiką bei mastą, kad gamybos kaštai būtų mažiausi, o uždirbamas pelnas kuo didžiausias. Norint valdyti įmonę, šiuo metu jau nepakanka būti jos savininku ar turėti įgaliojimų ją valdyti, reikia sugebėti valdyti įmonės informacinius srautus, naudoti juos numatytiems tikslams pasiekti.

Turtas skirstomas į apyvartinį, kuris verslo procese nuolat kinta (žaliavomis, nebaigta gamyba, pasigaminta produkcija, prekėmis atsargomis, skolomis, grynaisiais pinigais), ir pastovųjį, kuris verslo procese kinta lėtai ir savo vertę dalimis perkelia į produktą ar paslaugą. Pastovusis dar vadinamas ilgalaikiu turtu. Ilgalaikis turtas - tai įmonės ekonominiai ištekliai, kuriais numatoma naudotis įmonės veikloje ir uždirbti pajamas ilgiau nei vienerius finansinius metus.

Kadangi ilgalaikis materialusis turtas tiesiogiai dalyvauja kuriant materialines gėrybes ir apsprendžia įmonės gamybinius pajėgumus, kiekvienai įmonei aktualus klausimas - ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė ir jo kitimo tendencijos. Didžiausią įtaką įmonės gamybinei veiklai daro technologiniai įrengimai, tai yra aprūpinimas jais bei racionalus jų darbo laiko ir pajėgumų panaudojimas. Technologinių įrengimų panaudojimo gerinimas teigiamai veikia bendruosius turto grąžos rodiklius bei produkcijos apimtį.

Tai leidžia teigti, kad kiekvienai įmonei ilgalaikio materialiojo turto požiūriu aktualūs šie klausimai: apsirūpinimas atitinkamu ilgalaikiu turtu, ilgalaikio turto sudėtis, struktūra ir dinamika, ilgalaikio materialiojo turto techninė būklė bei turto naudojimo efektyvumas. Šiuo atveju spręstinas itin aktualus uždavinys - teisingas ilgalaikio materialiojo turto įvertinimas. Nuo turto teisingo įvertinimo priklauso įmonės veiklos finansiniai rezultatai. Todėl, analizuojant įmonės turimą ilgalaikį materialųjį turtą ir jo panaudojimo įtaką įmonės veiklai, pirmiausia reikia patikrinti, ar turtas buvo įvertintas vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais.

Ilgalaikis materialusis turtas - materialusis turtas, kuris teikia įmonei ekonominės naudos naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir kurio įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už įmonės nusistatytą minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę. Kaip minėta, ilgalaikis materialusis turtas pasižymi tuo, kad jo vertė laipsniškai pereina į gaminamos produkcijos ar teikiamų paslaugų savikainą. Tačiau, kartais gamyboje naudojamas turtas praranda savo vertę ne tiek dėl fizinio susidėvėjimo, kiek dėl to, kad pasensta moraliai. Dalis ekonomistų akcentuoja ir išskiria į atskirą kategoriją investicinį turtą. Investiciniu laikomas ilgalaikis materialusis turtas (žemė, pastatai ar jų dalis arba žemė kartu su pastatais), kurį jo savininkas arba lizingo gavėjas laiko vien tik pajamomis iš nuomos ir (arba) to turto vertės padidėjimo gauti.

Tai, kad ilgalaikis materialusis turtas ne tik sudaro įmonės didžiausią lyginamąją dalį, bet ir ekonomine prasme turi svarbią reikšmę įmonės veiklai organizuoti, rodo ilgalaikio materialiojo turto teisingo įvertinimo būtinumą.

Šiuolaikinės Apskaitos Uždaviniai ir Iššūkiai

Šiuolaikinė praktika iškelia svarbius apskaitos teorijoje spręstinus uždavinius, kuriuos lemia poindustrinė (informacijos) ekonomika, transnacionalinių korporacijų susikūrimas ir plėtojimasis, tarptautinės finansų rinkos susidarymas, tarptautinių finansinės apskaitos standartų rengimas, naujų apskaitos objektų (pavyzdžiui, intelektualiosios nuosavybės bei kitų nematerialiųjų vertybių) atsiradimas ir kiti veiksniai. Aktualus buhalterinės apskaitos suskirstymo į atskiras dalis klausimas. Įvedus 12VAS, iš karto pasireiškė skirtumai tarp buvusios finansinės apskaitos bei atskaitomybės ir tos, prie kurios pereita nuo 2004 m. sausio 1 d.

Taip yra todėl, kad naujoje apskaitoje ir atskaitomybėje, prie kurios vis dar neperėjo dalis įmonių, dominuoja atsargumo principas. Trumpai tariant, tai reiškia, kad daugelis įmonių vien tik dėl apskaitos principų pasikeitimo atskaitomybėje dažnai rodo palyginti mažesnį turtą ir savininkų nuosavybę, labai atsargiai įvertina uždirbtas pajamas, kartais rodo santykinai didesnes sąnaudas, todėl veiklos rezultatai tampa prastesni. Šiuo atveju investuotojams lietuviškos įmonės gali tapti mažiau patrauklios, nei buvo iki šiol.

Siekiant teisingo turto įvertinimo, tapo būtina kvalifikuotai parengti įmonės apskaitos politiką, kurią savo įsakymu paskelbia įmonės vadovas. Savo ruožtu įmonių buhalteriai vis dar nemoka argumentuotai aprašyti įmonės finansinę būklę finansinės atskaitomybės aiškinamuosiuose raštuose. VAS, skirti ilgalaikio materialiojo turto apskaitai - gana nauji dokumentai, o šalies įmonės dar nėra gerai jų perpratusios, kad galėtų lengvai pritaikyti registruodamos ūkines operacijas ir tvarkydamos apskaitą. Siekiant padidinti apskaitos ir atskaitomybės duomenų patikrinimą, atsisakoma tradicijos vertinti visus apskaitos objektus tik faktine savikaina, nes toks vertinimas daugeliu atvejų yra neobjektyvus. Dalis įmonių jau gerai įsisavino ir taiko pasaulinėje praktikoje paplitusį įvertinimo tikrąja verte metodą.

Todėl neišvengiamai būtina kiekvienai įmonei reglamentuoti apskaitą, patvirtinant atitinkamą apskaitos politiką, kurioje numatyta ir turto apskaitos tvarkymas. Apskaitos politika - tai įmonės pasirinkti ir tvarkant apskaitą bei rengiant atskaitomybę taikomi būdai, metodai, taisyklių visuma. Pagal VAS nuostatas kiekviena įmonė turi patvirtinti apskaitos politiką išdėstyti įmonėje taikomus apskaitos principus ir būdus. Apskaitos politika leidžia tiksliai ir greitai nustatyti, kaip ir kokios operacijos fiksuojamos apskaitoje. Tai aktualu, kai reikia patikrinti, ar tiksliai į apskaitą įtrauktas vienas ar kitas ūkinis įvykis arba nauji apskaitos darbuotojai supažindinti su jų darbo funkcijomis ir specifika. Svarbu tai, kad kiekviena įmonė, laikydamasi VAS ir teisės aktų nuostatų, individualiai rengia apskaitos politiką.

Taigi, kaip matome, apskaitos pertvarkymas aktualus uždavinys kiekvienai įmonei ir neišvengiama būtinybė. Apskaitos politikos keitimas - tai principų, metodų ir taisyklių, pagal kurias tvarkoma apskaita, keitimas. Pastaruoju metu nemažai įmonių privalėjo keisti vieno ar kito apskaitos baro apskaitos politiką dėl įsigaliojusių Verslo apskaitos standartų reikalavimų. Tai daroma ir dėl to, kad apskaitos duomenys teisingiau atskleistų įmonės finansinę būklę ir veiklos rezultatus. Apskaitos politika, tai - pakankamai sudėtingas įmonės dokumentas. Kintant situacijai, apskaitos politika turi būti peržiūrima ir tobulinama. Kalbant apie ilgalaikio materialiojo turto apskaitą, kiekviena įmonė turi numatyti, remdamasi VAS alternatyvius apskaitos ar įkainojimo būdus ir pasirinkti įmonei tinkamiausius. Apskaitos politika rengiama remiantis bendraisiais apskaitos principais ir atskiruose VAS bei kituose teisės aktuose nustatytais reikalavimais.

Apskaita Rinkos Ekonomikos Sąlygomis

Rinkos ekonomikos sąlygomis apskaita tampa įvairių ūkinių operacijų registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti. Šios silpną ekonomiką, neturi poreikio turėti tikslią ir teisingą apskaitą. Taip pat pripažįstama ir tai, kad apskaita yra ir svarbus visuomenės gerovės kėlimo šaltinis. Nė viena įmonė negali sėkmingai dirbti be teisingos apskaitos. Jeigu apskaitoje yra klaidos ir apgaulės, tai tokia apskaita nuslėps nuo visuomenės išteklius ir neprisidės prie jos gerovės kėlimo.

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę pradėta pertvarkyti Lietuvos apskaitą pagal rinkos ekonomikos reikalavimus. Tačiau apskaitos procesas Lietuvoje vyko daugiau gaivališkai negu sistematiškai: kai kurie reglamentuojantys apskaitos tvarkymą dokumentai buvo skubiai arba pernelyg lėtai, neretai slaptai nuo apskaitos mokslo ir praktikos specialistų.

Kiti Svarbūs Aspektai

Turto naudingo tarnavimo laikas - laikotarpis, kurį įmonė turtą ketina naudoti. Investiciniam turtui priskirti pastatai neperkainojami. Sprendimą apskaityti ilgalaikį materialųjį turtą perkainota verte įtakoja konkretus poreikis. Nuo 2022-05-01 perkainojimo rezervo bus negalima skirstyti nei tiesiogiai, nei netiesiogiai. Pagal apskaitos standartų reikalavimus naudingo tarnavimo laiką reikėtų peržiūrėti kasmet ir jį keisti. Norint parduoti pastatą, nebūtina jo perkainoti ar registruoti apskaitoje tikrąja verte. Kiekvieno turto vieneto apskaita tvarkoma atskirai.

Ilgalaikio Turto Audito Ypatumai

Atsižvelgiant į ilgalaikio turto reikšmę įmonės veiklos rezultatams, labai svarbu atlikti šio turto auditą. Balanse ilgalaikis turtas suskirstytas į grupes. Ištyrus ilgalaikio turto sudėtį ir nustačius atskirų jo straipsnių lyginamąjį svorį galima spręsti, koks įmonės tipas, pagrindinė jos veikla.

Ilgalaikio turto auditas palyginti su trumpalaikio turto auditu turi kai kurių ypatybių:

• Ilgalaikio turto įsigijimas visada reikšmingas, nes jo vieneto kaina dažniausiai būna didelė.
• Ilgalaikis turtas naudojamas įmonėje keletą metų ir per visą tą laiką yra įregistruotas buhalteriniuose dokumentuose.
• Ilgalaikio turto apyvarta daug lėtesnė negu trumpalaikio.
• Ilgalaikis turtas skirtingai negu trumpalaikis yra atnaujinamas retai.
• Ilgalaikio turto apsaugos sistemos nėra tokios griežtos kaip trumpalaikio.
• Ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimas.

Audito metu būtina patikrinti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką. Labai svarbu ilgalaikio turto auditą atlikti nuosekliai, nepraleisti svarbiausių ilgalaikio turto operacijų.

Ilgalaikio Turto Sudėtis

Įvairių veiklos sričių ilgalaikio turto sudėtis skiriasi, nes yra nevienodas jo poreikis gamybinėse, prekybinėse, paslaugas teikiančiose įmonėse:

• Žemė.
• Pastatai.
• Statiniai ir mašinos.
• Transporto priemonės.
• Kiti įrenginiai ir įrankiai.
• Išperkamosios nuomos ir panašios teisės.
• Kitas materialusis turtas.
• Nebaigta statyba ir išankstiniai apmokėjimai.

Ilgalaikio turto pirkimų audito pagrindinis tikslas - nustatyti, ar ataskaitinių metų pirkimai teisingai parodyti apskaitoje. Praktika rodo, kad ilgalaikio turto pirkimų audito metu auditoriai randa nemažai klaidų. Dažniausia klaida, kai pirktas ilgalaikis turtas priskiriamas prie remonto dalių, lizingo išlaidų, smulkaus inventoriaus ir nurašomas į išlaidas. Tokia klaida atsiranda neteisingai supratus bendrus apskaitos principus arba dėl to, kad klientai nori sumažinti apmokestinamąjį pelną.

Įmonės savo ilgalaikį turtą gali parduoti, dovanoti, keisti į kitą, likviduoti, nesiekdamos naudos. Auditorius turi atlikti operacijų su šiuo turtu ... Šiame straipsnyje aptarsime, kas Lietuvoje laikoma nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, kokį turtą būtina registruoti ir kokie mokesčiai taikomi parduodant paveldėtą turtą. Dažnai susiduriama su situacija, kai paveldėjus turtą, norima jį pelningai parduoti. Tad panagrinėkime, į ką svarbu atkreipti dėmesį.

Nekilnojamasis ir Kilnojamasis Turtas: Apibrėžimai

Nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas yra pagrindinės materialaus turto rūšys, formuojančios žmogaus turtinį pagrindą, vaidinantį svarbų vaidmenį 21 amžiaus ekonomikoje.

Nekilnojamasis Turtas

Nekilnojamasis turtas - tai turtas, kuris negali būti perkeliamas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės. Kitaip tariant, tai turtas, kuris yra fiziškai pritvirtintas prie žemės ir negali būti lengvai perkeltas.

Nekilnojamuoju turtu laikomi:

• Žemės sklypai.
• Įvairūs statiniai (taip pat nebaigti statyti) - tai pastatai, priestatai, tiesiniai (inžineriniai tinklai, keliai ir pan.). Visa tai, kas statoma (montuojama, tiesiama) ar jau yra pastatyta (sumontuota, nutiesta) naudojant statybines medžiagas, statybos gaminius, statybos dirbinius ir yra tvirtai sujungti su žeme.
• Gyvenamajame ar negyvenamajame pastate esantys butai ar įrengtos gyvenamosios patalpos.
• Kitas funkcinę (ne gyvenamąją) paskirtį turinčios patalpos.
• Įvairūs inžineriniai įrenginiai, kurių funkcijos susijusios su žemės sklypu ar pastatu ir pan.

Kilnojamasis Turtas

Kilnojamasis turtas - tai turtas, kuris gali būti perkeltas iš vienos vietos į kitą nepakeitus jo paskirties ir nesumažinus jo vertės. Tai materialūs daiktai, kurie iš vienos vietos į kitą gali būti perkeliami nepakeičiant jų paskirties ir iš esmės nesumažinant vertės.

Privatūs asmenys kilnojamąjį turtą naudoja asmeniniame ūkyje, savo ir šeimos buitiniams ir kultūriniams poreikiams. Įmonės, įstaigos kilnojamasis turtas tiesiogiai susijęs su produkcijos gamyba ar paslaugų teikimu.

Kilnojamuoju turtu laikoma:

• Transporto priemonės
• Žemės ūkio technika
• Pramoninės mašinos, staklės, mechanizmai, prietaisai, įrankiai
• Parduotuvių įranga, baldai, aparatūra, biuro technika
• Gatava produkcija, prekių atsargos
• Buitinė technika
• Gyvuliai ir kita

Kartais sunku atskirti kilnojamąjį turtą nuo nekilnojamojo, pavyzdžiui, miškas yra nekilnojamasis, o miško paruošos, derlius (ir nenuimtas, ir nuimtas) - kilnojamasis turtas.

Yra kilnojamojo turto kategorija, kurią būtina registruoti.

Registruotinas Kilnojamasis Turtas

Kilnojamasis registruotinas turtas - tai turtas, kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija ir šis turtas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje.

Pavyzdžiui:

• Automobiliai
• Žemės ūkio technika
• Priekabos
• Šaunamieji ginklai ir kt.

Automobilio registravimas - svarbus žingsnis įsigijus transporto priemonę

Skirtumai Tarp Nekilnojamojo ir Kilnojamojo Turto

Pagrindinis skirtumas tarp nekilnojamojo ir kilnojamojo turto yra jo mobilumas. Nekilnojamasis turtas yra fiksuotas ir negali būti perkeltas, o kilnojamasis turtas gali būti lengvai transportuojamas.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinius skirtumus:

Paveldėto Turto Pardavimas ir Mokesčiai

Dažnai susiduriu su situacija, kai klientai paveldėję turtą nori jį parduoti. Reikia atkreipti dėmesį, kad jei esate ne pirmos eilės giminaitis tam žmogui, iš kurio paveldėjote turtą, teks sumokėti 15 proc. GPM. Pirmos eilės giminaičiai yra sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, broliai seserys, vaikaičiai ir įvaikiai.

Jei pastaruosius 2 metus buvote registruoti ir deklaravote savo gyvenamąją vietą, tokį būstą parduodami mokesčių taip pat nemokėsite. Beje, jei nuosavybė priklauso dviem asmenims, registruotis reikia abiems.

Mokesčių nereikia mokėti, jei už paveldėto NT pardavimą gautus pinigus panaudojate kito būsto įsigijimui per 1 metus. Tai reiškia, kad paveldėtą būstą galite parduoti ir per metus įsigyti kitą būstą ir tą įsigijimą atitinkamai deklaruoti.

Pelnas yra jūsų gauta suma minus reali NT rinkos vertė. Jei pardavėte paveldėtą butą Vilniuje už 100 000 eurų, o jo rinkos vertė yra 80 000, gyventojų pajamų mokestį turėsite susimokėti nuo skirtumo - 100 000-80 000=20 000eur.

Pavyzdžiui, pelnas yra 0 eurų, jei rinkos vertė yra 80 000 ir pardavėte už 80 000 ar dar mažiau, mokesčių mokėti nereikia.

Rinkos vertė būna nurodyta "Registrų centre" pagal vidutinę tos vietovės objekto kainą. Realią rinkos kainą nustato atestuoti turto vertintojai, kurie įvertiną objekto kainą pagal toje vietoje vykdomus sandorius per 1 kalendorinius metus (kartais "Registrų centro" nurodyta vertė būna dvigubai mažesnė, tad galimos įvairios spekuliacijos.).

Apmokestinimas Pardavus Registruotiną Kilnojamąjį Turtą

Ar apmokestinant Lietuvoje registruotino kilnojamojo turto pardavimo pajamas svarbu, kam parduotas šis turtas? Jeigu pardavėte kilnojamąjį daiktą, kuriam privaloma teisinė registracija, ir šis daiktas yra (ar privalo būti) įregistruotas Lietuvoje, įmonei, tuomet nuo šio turto pardavimo pajamų sumos apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti 15 proc. pajamų mokestį privalo įmonė. Įmonė apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka pajamų mokestį iš pardavimo pajamų neatėmusi registruotino kilnojamojo turto įsigijimo išlaidų. Tokiu atveju, perskaičiuoti ir susigrąžinti pajamų mokestį atėmus įsigijimo kainą galite pateikdami prašymą. Jeigu registruotiną kilnojamąjį turtą pardavėte gyventojams, tuomet nuo gautų pajamų sumokėti 15 proc.* pajamų mokestį turite patys.

*Lietuvoje gautų apmokestinamųjų pajamų: palūkanų, honorarų, pajamų už Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto nuomą, sporto ir atlikėjų veiklos pajamų, pajamų už Lietuvoje esančio nekilnojamojo daikto ir Lietuvoje registruotino kilnojamojo daikto pardavimą ar kitokį perleidimą nuosavybėn, kurių suma per metus neviršija 120 vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio (2025 m. 120 VDU 253065,60 Eur; 2024 m. 120 VDU 228324 Eur; 2023 m. 120 VDU 202188 Eur; 2022 m. 120 VDU 180492 Eur; 2021 m. 120 VDU 162324 Eur; 2020 m. 120 VDU 148968 Eur), apmokestinama 15 proc.

tags: #kaip #registruoti #ilgalaikio #materialiojo #turto #mainus