Ne paslaptis, jog „balto lapo baimė“, tikriausiai, aplankiusi ne vieną, kamuoja ir rašytojus. Kovoti su tuo, visi pasirenka skirtingai - vieni daro pertrauką arba visai nustoja rašyti, na, o kiti, tiesiog - rašo.
Motyvacija ir Rašymo Tikslas
„Manau, kad svarbiausia yra atrasti motyvacijos, atsakyti sau į klausimą: dėl ko aš rašau ir kam. Aš, pavyzdžiui, rašau grupelei moterų, su kuriomis reguliariai susitinkame ir skaitome vienos kitų tekstus. Jei tie tekstai tampa knyga, kuri įdomi ir didesniam skaitytojų būriui - labai džiaugiuosi“, - apie savo patirtį rašant dalijasi A.
Kūrybinio Rašymo Skatinimas
Daugelis kūrybinį rašymą skatina įvairiais pratimais, pavyzdžiui, laisvu rašymu.
- Nors ir skeptiškai žiūriu į visokias garsių žmonių citatas rastas internete, man patinka ši, priskiriama Pablo Picasso: „Įkvėpimas egzistuoja, bet jis turi rasti tave dirbantį“. Menininkai, prie kurių priskirčiau ir rašytojus, neturi prabangos laukti, kol juos aplankys įkvėpimas, kitaip nieko nesukurtų - dienų būna visokių, kartais kurti lengva, kartais - sunku. (Beje, P. Picasso buvo vienas iš produktyviausių vizualiojo meno atstovų istorijoje - manoma, kad jo kūrybinį palikimą sudaro daugiau 50 tūkst.
Štai tada ir padeda jūsų minėtieji pratimai: laisvasis rašymas, dienoraščio rašymas, tiesiog dienos įspūdžių aprašymas be jokios aiškios struktūros ar tikslo. Tekstai, parašyti tomis dienomis, kai nėra „įkvėpimo“, gali tapti savotišku kompostu, kuriame išdygs kūrinio sėkla.
Mąstymas ir Rašymas
- Sakoma, jog jeigu gali mąstyti, tai gali ir rašyti, ką manote apie tai? - Iš tiesų, mąstymas ir kalba susiję - abiejų jų vystymąsi galima stebėti augant vaikams. Tačiau man šioje mąstymo ir kalbos sąsajoje svarbiausia atrodo tai, kad rašymas padeda struktūruoti mintis, todėl geri rašytojai gana dažnai būna ir geri kalbėtojai.
Visgi yra ir kita pusė - perteklinis rašymas per daug nesusimąstant, ką rašai, kodėl ir kam. Šiandien turime galimybę rašyti ne tik dėl saviraiškos, sau, bet ir publikuoti, kalbėti didelėms auditorijoms. Turime realią galimybę daryti poveikį; ja naudojasi labai daug žmonių.
Be jokio paskatinimo rašome visi, neišvengiamai - įvairaus dydžio ekranuose, skirtingais žanrais.
Skaitymas ir Rašymas
- Jau nuo pat mažumės girdime, jog rašymas prasideda nuo skaitymo. - Rašytojai dažniausiai būna labai atidūs ir aktyvūs skaitytojai. Ir atvirkščiai - neįsivaizduoju gero rašytojo, kuris neskaito knygų. Skaitydamas kitų autorių darbus iš jų mokaisi, gali pastebėti sprendimus, kuriuos jie priima, išbandyti juos savo tekste.
Žinau, kad yra autorių, kurie bijo, jog kito žmogaus balsas įsibraus į jų tekstą, pakeis stilių ar panašiai. Aš skaitau visada. Būna tokių išskirtinių sunkių momentų, kaip, pavyzdžiui, prasidėjus karui, ar išgyvenant sunkią krizę, kai, atrodo, negali skaityti. Bet jie, bent jau man, trunka neilgai.
Rašyk gerai. Pradėk rašyti dabar. | Adam Benn | TEDxVitoriaGasteiz
Rašymas kaip Refleksija
- Daugelis poetų ar rašytojų „nusvilę“ nuo meilės imasi plunksnos. Jiems tai vienas iš būdų reflektuoti save, ar buvusius santykius. - Man atrodo, kad to meile nusivylusio, kenčiančio menininko įvaizdis yra labiau romantiškas paveikslas nei tikrovė; tiesa, yra tokių poetų ir menininkų, kurie tą įvaizdį žūtbūt stengiasi pateisinti savo gyvenimu.
Rašymas yra darbas. Kaip ir kiekvienas darbas, jis užima svarbią dalį gyvenime, kuriame atsitinka visko. Taip, jausmai veikia gebėjimą susikaupti. Man rašyti apie dalykus, kurie vyksta čia ir dabar neišeina. Negaliu rašyti nei apie pandemiją, nei apie Ukrainoje vykstantį karą.
Būtent dėl to tikriausiai savo debiutiniame romane „Kiltų nuoma“ labiausiai man nepatiko rašyti apie Ievą - ta veikėja ir jos gyvenimas buvo per arti mano tuometinių išgyvenimų. Kita vertus, taip, rašymas yra būdas reflektuoti save ir santykius su žmonėmis, pasauliu.
Rašymas kaip Terapija
- Ne kartą esu girdėjusi frazę „Rašymas - terapija“, ką apie tai manote? - Man labai patinka ši rašytojos Jane Smiley mintis: „Rašymas nėra terapija, bet jis gali būti terapiškas“. Rašymas keičia rašantįjį jau vien tuo, kad leidžia atsitraukti ir permąstyti gyvenimo įvykius.
Tačiau, juk egzistuoja šokio, dailės, muzikos terapija, bet lygiagrečiai vyksta ir baleto, modernaus šokio spektakliai, dailės parodos ir koncertai. Kaip egzistuoja bibliotekininkės ir biblioterapeutai, taip yra rašytojų ir rašymo terapeutų - kartais tas pats žmogus gali būti ir tas, ir tas. Man, visų pirma, rašant tekstą, kurį ketinu publikuoti, svarbi to teksto meninė vertė.
Kai rašau tekstą, noriu, kad pasaulyje padaugėtų grožio ir harmonijos, kad išaugtų tolerancija kitokiam požiūriui, įvairiems žmonėms. Jei savo tekstu stengčiausi išspręsti savo vidines problemas, jis gal ir būtų įdomus, bet ne toks vertingas, nes būtų nukreiptas į mane, o ne į kitą.
Knygos Rašymo Iššūkiai
- Neseniai išleidote knygą „Kiltų nuoma“. Kaip kilo idėja parašyti knygą? Su kokiais iššūkiais susidūrėte? Savo romaną „Kiltų nuoma“ pradėjau rašyti besimokydama rašymo praktikos magistrantūroje Škotijoje. Apsakymai apie kiltų nuomos darbuotojas ir klientus buvo mano kūrybinio portfolio dalis.
Pirmas iššūkis man buvo apskritai sugalvoti apie ką rašyti ir paversti gyvenimą fikcija, grožine literatūra - buvau rašiusi tik publicistinius tekstus. Su antru iššūkiu susidūriau tada, kai supratau, kad norėsiu tuos apsakymus publikuoti lietuvių kalba, paversti knyga.
Tada, susidariusi planą, pamačiau, kiek daug man dar liko parašyti ir galvojau, kad tai bus užsiėmimas visam gyvenimui - nelengva atrasti laiko ir motyvacijos rašymui, kai dirbi daugiau nei vienu etatu. Žinoma, pačiame rašymo procese netrūksta iššūkių - reikia sugalvoti siužeto posūkius, įtikinamai pavaizduoti veikėjų virsmą, tarpusavio santykius.
Iššūkiu rašant tampa kiekvienas sakinys ar žodis, kiekviena dialogo eilutė; turi priimti gausybę sprendimų - kokio veikėjo požiūrio tašku pasakoti istoriją, kiek detalių palikti, o kiek - ištrinti, paliekant erdvės skaitytojui susikurti knygos pasaulį pačiam.
Kūrybinis Rašymas Universitete
- Kauno technologijos universitete dėstote kūrybinį rašymą, kaip studentams sekasi rašyti? Kokias pastebite tendencijas? - KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakultete dėstau ne tik kūrybinį rašymą, bet ir komunikacijos dalykus, taip pat vadovauju baigiamiesiems studentų projektams.
Stebiu ir dar vieną įdomią tendenciją: kadangi kūrybinį rašymą dėstau anglų kalba, ir baigiamuosius portfolio studentai taip pat turi parašyti angliškai, jie daug dažniau rašo apie žmones, kurių vardas Džonas ar Džeinė ir kurie gyvena Niujorke arba kitame JAV mieste, nei apie Marių ar Agnę, gyvenančius Kaune.
Įdomu tai, kad jeigu kurse turiu užsieniečių, anglų kalba jų tekstams nedaro tokios įtakos - tų kūrinių veiksmas plėtojasi Ispanijoje, Prancūzijoje ar Indijoje; kartais užsieniečiai, o ne lietuviai man parašo apie gyvenimą Lietuvoje. Vaikinai gana dažnai rašo maginės fantastikos (angl.