Kaip pigiai apšiltinti butą iš vidaus: patarimai ir gudrybės

Šalti kambariai, didžiulės sąskaitos už šildymą, didelė santykinė drėgmė, pelyti linkę išorinių sienų kampai - tai pagrindinės priežastys, kodėl sovietmečiu statytų daugiabučių namų gyventojai, nesulaukdami renovacijos, savarankiškai imasi veiksmų, kad pagerinti gyvenimo sąlygas ir sumažinti šildymo sąskaitas. Lietuvoje šis patalpų apšiltinimo būdas yra neretai naudojamas. Apšiltinimą iš vidaus renkasi ir kolektyvinių sodų gyventojai, norėdami pritaikyti senus vasarnamius nuolatiniam gyvenimui.

Į apšiltinamų iš vidaus pastatų kategoriją galima priskirti ir jau dalinai apšiltintus pastatus iš lauko pusės. Prieš 15 - 20 metų naujai statomiems ir jau pastatytiems pastatams apšiltinimui iš lauko buvo naudojama 5 cm, retesniais atvejais 10 cm storio polistireno plokštės. Pakitus energijos kainoms ir pasikeitus energinio efektyvumo reikalavimams, tokie pastatai, nenorint keisti fasado, gali būti papildomai apšiltinti iš vidaus be didesnių problemų. Tačiau didžiausia bėda - gyvenantiems stambiaplokščiuose senos statybos namuose.

Daugiabučių namų, statytų iki 1993 m, šiluminė varža turėjo būti 1, tačiau VGTU specialistams atlikus Vilniaus miesto daugiabučių namų būklės analizę, nustatyta, kad dažniausiai sienos varža nesiekia planuoto rodiklio ir kai kur lygi tik 0,8. Taigi, pastatai turi būti apšildyti iš išorės, o apšiltinimas iš vidaus gali būti rekomenduotinas tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jų išorines sienas apšiltinti iš išorės, kai būtina mažinti šilumos nuostolius ar pastatuose netenkinami higienos normos reikalavimai.

Jei individualių namų savininkai, įvertindami pastato būklę, gali lengviau priimti sprendimus, tai daugiabučių namų gyventojai turi labai atsakingai priimti sprendimą apsišildyti savo butą iš vidaus. Vienas, pagerindamas savo gyvenimo sąlygas, gali pakenkti kitiems.

Kodėl verta apšiltinti butą iš vidaus?

• Ženkliai sumažinsite šilumos perdavimą tarp vidaus ir lauko aplinkos.
• Išsaugomas naudingas patalpos plotas.
• Galima apšiltinti sienas kiekviename kambaryje atskirai, priklausomai pagal poreikį arba planuojamo remonto galimybes.
• Jeigu nenorite apšiltinti visų būsto patalpų, neprivalote to daryti.
• Apsišiltinus namus šiomis plokštėmis, ženkliai sumažėja erdvės įšilimo laikas.

Apšiltinimo iš vidaus pavojai ir kaip jų išvengti

Nors pastatų apšiltinimas iš vidaus populiarus Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau tai daroma ne dėl optimalaus rezultato, o dėl to, kad norint išsaugoti architektūrinių paminklų išvaizdą, šiltinimas iš lauko yra draudžiamas. Dėl temperatūrų skirtumų lauke ir patalpų viduje, šaltuoju periodu šiluma ir drėgmė smelkiasi iš namo vidaus į išorę, o tai veikia sienas. Sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kuomet tankesni sienos sluoksniai (pavyzdžiui, mūras) įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams (pavyzdžiui, polistireninis putplastis) - iš išorės.

„Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui“, - pasakojo specialistas.

Problemą galima išspręsti: tarp apšiltinimo medžiagos ir kambario apdailos (pavyzdžiui, gipskartonio plokštės) dedama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba folija, kuri sustabdo vandens garų skverbimąsi. Tada drėgmė kaupiasi ne ant sienos, o ant plėvelės. Tačiau nors drėgmė jau nebegadins sienos, ji vis tiek kaupiasi, todėl reikės spręsti, kaip ją pašalinti - tai geriausiai padaryti įrengiant papildomą vėdinimą.

Lieka kita problema - tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų. „Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai“, - patarė T. Čerauskas.

Šiltinant išorines sienas patalpoje, jų laikantysis sluoksnis pasilieka išorėje. Dėl to išorės laikančiajame sluoksnyje vyksta gerokai didesni neigiami reiškiniai, nei sluoksnyje, esančiame pastato viduje ir apšiltintame iš išorės.

Žinant bent apytikrę senų sienų šiluminę varžą, nesudėtinga nustatyti, kokio storio termoizoliacija tinka konkrečiai sienai. Vilnius Technikos Universiteto mokslininkų atliktas temperatūros laukų modeliavimas su įvairiais iš vidaus apšiltintų išorės sienų variantais parodė, kad, norint pritaikyti šiltinimo iš vidaus būdą, išorinių sienų šiluminė varža turi būti apie 1,2 kv. m·K/W, Eksperimentiškai nustatyta, kad šiltinamosios medžiagos storis šiltinant iš vidaus, jeigu nėra vandens garų izoliacijos, gali būti apytikriai apie 4 cm. Didinant šiltinimo medžiagos storį būtinai reikalinga vandens garų izoliacija.

Pasirinkus mažesnį, iki 5 cm, termoizoliacijos storį, galima mažiau pakenkti pastato išorinėms konstrukcijoms, išvengti rasos taško neigiamų pasekmių, tačiau ir apšiltinimo efektas bus mažesnis. Ir čia svarbus kitas momentas - suvaldyti vandens kondensatą kambaryje. Uždarius vandens garų pasišalinimo per sieną kelius, reikalinga saugotis jo neigiamų pasekmių ir užtikrinti gera kambarių mikroklimatą. Reikalinga peržiūrėti ir atstatyti projektinius pastato ventiliacinius kanalus, vonioje ir virtuvėje įrengti papildomą ištraukiamą ventiliaciją, periodiškai vėdinti kambarius.

Svarbu! Nežiūrint į tai, kad darbus galima atlikti be didesnių investicijų, savomis jėgomis, vis tik apšiltinimo iš vidaus darbai reikalauja ne tik kruopštumo, bet ir žinių. Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to.

Prieš pradedant darbus, reikėtų paruošti sieną: nuplauti ją, padengti antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinti. Specialistai siūlo atkreipti dėmesį į patalpų kampus. Dažniausiai pasitaikanti problema - rasoja kambario kampai, ypač sandūroje su perdanga. Viena iš galimų priežasčių - tarpblokinės siūlės praranda savo izoliacines savybes, pro čia smelkiasi drėgmė ir šaltis, todėl būtina atnaujinti siūlę iš pastato išorės. Kita priežastis - patalpų kampai yra šalčiausia vieta, todėl čia kondensuojasi gyventojų ir prietaisų „pagaminta“ drėgmė. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai patariama šiltinti ir dalį vidinių sienų.

Atminkite: Apšiltinus nama iš vidaus, pati siena taps dar šaltesnė, gali ant jos po izoliacija atsirasti drėgmė ir pelėsis, kuris kenks sveikatai. Apšiltinę iš vidaus, prarasite akumuliacinį sluoksnį, kuris sukaupia ir ilgiau palaiko šilumą.

Pagrindinės taisyklės šiltinant iš vidaus:

• Paruoškite sienas: Nuvalykite, padenkite antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinkite.
• Sandarumas: Užtikrinkite, kad tarp šiltinimo medžiagos ir sienos neliktų oro tarpų.
• Vėdinimas: Įrenkite papildomą vėdinimą, kad pašalintumėte drėgmę.
• Visas plotas: Jei įmanoma, šiltinkite visą sieną, o ne tik dalį.

Kokias medžiagas pasirinkti?

Noriu apšiltinti buto sieną iš vidaus, tačiau niekaip neišsirenku, kokias medžiagas naudoti. Putų polisterolis netraukia dėl pelėsio ir grybelio, tačiau pasirinkimo nėra daug. Šiltinant iš vidaus ir renkantis polistireninio putplasčio plokštes, jos prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienose yra langai bei durys, būtina kruopščiai apšiltinti jų kraštus ir sąramų apačią. Klijuojamas plokštes būtina gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikroorganizmams veistis. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamas lakštiniais ar kitais apdailos elementais.

Vienas iš sprendimų - SKAMOL „Skamoplus" plokštės, kurios ir yra skirtos pastatų šiltinimui ir apsaugai nuo pelėsio plitimo iš pastato vidaus. Tai kalcio silikato pagrindu pagamintos plokštės kurios sugeria drėgmę ir neleidžia jai prasiskverbti į patalpos vidų taip sulaikydamos savyje t.y. pradinėje stadijoje besivystančias kenksmingasias pelėsio poras. 30 mm storio įrengtos plokštės dėka ir panaudojus visas komponentines medžiagas gali būti sutaupoma iki 50% iš būsto išeinančios šilumos.

Polistireninio putplasčio plokštės prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos tam tikslui skirtais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienoje yra langų bei durų, būtina kruopščiai apšiltinti angokraščių ir sąramų apačią. Klijuojamas polistireninio putplasčio plokštes labai svarbu gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikro micetams veistis. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.

Jei norit šiltinti iš vidaus, rekomenduojama dėti geriausią varžą turinčią izoliacinę medžiagą - pilkąjį polistireninį putplastį NEOPOR, kurio 7 cm storio plokštė duotų varžą 2,188.

Rekomenduojamos medžiagos apšiltinimui iš vidaus:

• Pilkąjį polistireninį putplastį NEOPOR
• SKAMOL „Skamoplus" plokštes
• Ekologišką mineralinę vatą su ECOSE sistema Knauf TP 115

Atminkite! Pirmaeilis uždavinys yra užpildyti oro tarpus ir sustabdyti oro srautus, kurie „pavagia“ pačią didžiausią dalį Jūsų namo šilumos.

Darbų eiga

Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje.

Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.

Svarbu! Likote nemaloniai nustebę praeito sezono šildymo kainomis? Nusprendėte, kad jau atėjo metas apsišiltinti namus? Rinkitės ypač populiarų ir plačiai naudojamą Depron polistirolį.

Šiltinimas iš vidaus yra pats blogiausias variantas. Toks šiltinimas pateisinamas nebent tuo atveju, kai daugiabutyje name reikia apsišiltinti vieną butą, nes šiuo atveju kito pasirinkimo nebėra. Apšiltinus nama iš vidaus, pati siena taps dar šaltesnė, gali ant jos po izoliacija atsirasti drėgmė ir pelėsis, kuris kenks sveikatai. Apšiltinę iš vidaus, prarasite akumuliacinį sluoksnį, kuris sukaupia ir ilgiau palaiko šilumą.

Jei turite klausimų ir norite pasikonsultuoti su specialistais, kviečiame jus susisiekti su grindu-sildymas.lt komanda.

tags: #kaip #pigiai #apsiltinti #buta