Daržovės ir vaisiai yra vienas iš pagrindinių mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, karotinų ir virškinamosios ląstelienos šaltinių, reikalingų žmogaus organizmui.
Lietuvos klimatinė zona labai tinkama daržovėms ir vaisiams auginti, nes yra nei per šalta, nei per šilta. Dėl tam tikros temperatūros pusiausvyros daržovės ir vaisiai sukaupia daug biologiškai vertingų medžiagų. Kita vertus, Lietuvoje nėra taip šilta kaip pietiniuose kraštuose.
Jei produkcija užauga gera, ūkininkui ekonomiškai neapsimoka daugiau tręšti, nes nuo pertręšimo susikauptų didžiulis nitratų kiekis. Kita vertus, kaip rodo ir atlikti tyrimai, pertręšta produkcija ilgai neišsilaiko. Po poros mėnesių pertręšta produkcija pradeda gesti ir ją tenka išmesti.
Morkų paruošimo būdai
Morkos. Tai viena dažniau džiovinamų leituviškų daržovių ir tikrai to verta. Didžiausias morkų „turtas“ - vitamino A organiniai junginiai išlieka ir jas džiovinant. Todėl jei neturite kur morkų laikyti žiemą, jų džiovinimas - puiki išeitis.
Burokėliai. Juos galima sutarkuoti arba supjaustyti šiaudeliais ir džiovinti orkaitėje panašiai kaip morkas. Džiovintuose burokėliuose išlieka nemažai B grupės vitaminų, kalio, jodo. Jie nepraranda savo dažomųjų medžiagų, todėl patiekalams suteiks gražią svalvą. Žiupsnelį jų galima įsimesti net į žiemines arbatas.
Džiovinimas
Džiovinimas - vienas seniausių konservavimo būdų. Džiovinant iš jų pašalinama didžioji dalis vandens, o terpėje, kurioje jo nėra, negali daugintis bakterijos. Džiovintus vaisius ar daržoves galima laikyti ilgiau - negenda. Jiems saugoti užtenka drobinio maišelio, dėžutės ar stiklainio ir vietos virtuvės spintelėje.
Džiovinti reikia nuo saulės apsaugotoje vietoje - antraip sumažėja vandenyje tirpių vitaminų, suyra fermentai ir biologiškai veiklios medžiagos.
- Dabar parduotuvėse randasi modernių elektrinių vaisių bei daržovių džiovyklių. Jos tinka nedideliems kiekiams.
- Riekelėmis supjaustytus obuolius, kriaušes geriausia džiovinti paskleistus skardoje ant kepimo popieriaus 60-70 °C temperatūros truputį pravertoje orkaitėje. Kas 2 val. orkaitę reikėtų išjungti, vaisius pamaišyti ir vėl įjungti.
- Džiovinant grybus temperatūra palengva keliama nuo 40 iki 60 °C.
Konservavimas šalčiu
Konservavimas šalčiu - vienas geriausių ir patikimiausių būdų apsaugoti produktus nuo gedimo. Šaltyje išsaugoma greitai gendančių vaisių ir uogų maistinė vertė ir kokybė, efektyviai slopinamas mikroorganizmų, cheminių ir biocheminių procesų, oro deguonies, šilumos ir šviesos poveikis.
Užšaldytų produktų kokybės rodikliai kiek prastesni negu šviežių, nes, kristalizuojantis vandeniui, mechaniškai pažeidžiami audinių morfologiniai elementai, persiskirsto drėgmė, padidėja ištirpusių medžiagų koncentracija, kitaip vyksta fizikiniai, cheminiai ir biocheminiai procesai.
Terminis apdorojimas
Perdirbami produktai dažniausiai smulkinami, pjaustomi, atskiriamos nemaistingos arba visai nevalgomos dalys. Jie apdorojami kaitinant žemesnėje kaip 100°C temperatūroje, todėl produktai suminkštėja, o neatsparūs šiai temperatūrai mikroorganizmai žūva.
Sterilizacijos temperatūra labai priklauso nuo produktų rūgštumo. Rūgščiose daržovėse mikroorganizmai žūva greičiau (prie 85-90°C). Nerūgščių daržovių (morkų, žirnelių, svogūnų) produktus reikia sterilizuoti, t. y. pakaitinti aukštesnėje kaip 100°C temperatūroje.
Kaip dehidratuoti orkaitėje | Sausinimo patarimai | Džiovinimas orkaitėje | Maisto saugojimas
Perdirbimas ir jo nauda
Perdirbimas leidžia ne tik pratęsti produktų naudojimo laiką, bet ir padidinti maistinių medžiagų išsaugojimą, pagerinti maisto vertę bei pagaminti naujus produktus. Be to, suteikiama galimybė išplėsti produktų asortimentą bei išvengti kokybinių ir kiekybinių nuostolių.
Perdirbant daržoves ir vaisius labai svarbu išsaugoti natūraliąsias produktų savybes (skonį ir kvapą), todėl tam labai svarbu kokybiška žaliava, tinkami perdirbimo metodai ir medžiagos, naudojamos perdirbimo procese.
ES paramos dalis taip pat yra skirta paremti investicijas į daržovių ir vaisių perdirbimą. Susidariusią situaciją būtina išnaudoti kūrybiškai.
Iki šiol yra manoma, jog pati vertingiausia produkcija - šviežia, o jei jau ją perdirbi, tai prarandi daug vertingų medžiagų. Tačiau mokslas šį teiginį šiandien jau paneigia. Kartais perdirbta produkcija tampa kur kas vertingesnė, nei neperdirbta.
Tačiau Lietuvos gėrimų rinkoje siūlomas morkų sulčių spektras yra gana siauras. Vartotojai prekybos centruose gali rinktis arba produktus iš koncentrato, kurių nauda kelia abejonių, arba brangias, ekologiškas sultis, kurias įpirkti gali ne kiekvienas.
Optimizavus modernius vaisių ir daržovių laikymo bei perdirbimo būdus, LSDI mokslininkai sukūrė inovatyvias technologijas, kurios užtikrina jų kokybę bei mikrobiologinę saugą.
Iš ne kartą žiniasklaidoje publikuotų straipsnių yra žinoma, kas vyksta Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės instituto laboratorijoje, kaip kuriamos naujos produktų perdirbimo technologijos. Ne kartą buvo aprašyta nauja vaisių, uogų bei daržovių džiovinimo šaltyje technologija - liofilizacija.
Liofilizaciją galima būtų pavadinti tobulu džiovinimo būdu: išlieka absoliučiai visi vitaminai, produktas nepraranda nei kvapo, nei skonio. Vakuume -80°C šaltyje džiovinama taip, kad iš kietos būsenos (ledo) vanduo pereitų į dujinę fazę, visiškai aplenkdamas skysčio fazę.
Pats liofilizacijos procesas trunka tiek, kiek ir įprastoje džiovykloje - apie pusantros paros. Liofilizacijos gamybos proceso privalumai plačiai naudojami ir kitose ž.ū. produkcijos perdirbimo srityse, kaip mėsos bei pieno sektoriuose.
Mokslininkų teigimu Lietuva pasižymi dideliu daržovių ir vaisių perdirbimo potencialu.
Tikslioji žemdirbystė
Lietuvoje jau sukurtas modernus, pažangus ir konkurencingas ūkis ir kad daržovių augintojai palaipsniui pereina prie tiksliosios žemdirbystės. Tikslioji žemdirbystė - tai pagal autonominę ir operatyvinę informaciją valdoma daržininkystės sistema, kuri grindžiama naujomis žemdirbystės technologijomis.
Svarbiausios yra vietos nustatymo sistemos ir duomenų gavimo jutiklinės technologijos. Ši informacija specialiomis sistemomis perduodama dirvos dirbimo, sėjos ir augalų priežiūros mašinoms, todėl kiekviename plotelyje preciziškai pritaikomos augalams būtinos priemonės.
Tiksliajai žemdirbystei keliami šie uždaviniai:
- kiekvienam žemės ploteliui pagal dirvos ir augalų būklę bei poreikius pritaikyti reikiamą purenimą
- pasėti optimalų sėklų skaičių tinkamiausiame gylyje
- purkšti pasėlius laiku
- tręšti laukus ten, kur reikia, ir išberti trąšų tiek, kiek reikia
Ir nors lietuviškos daržininkystės pagrindą sudaro bulvės, morkos, burokėliai, kopūstai ir svogūnai, mūsų daržovių augintojai imasi česnakų, cukinijų, moliūgų, špinatų, įvairių rūšių ir tipų salotų, prieskoninių žolelių, krapų, lapinių petražolių ir salierų, kininių kopūstų ir kt.
Pasak Z. Cironkienės, žingsnis po žingsnio Lietuva vis labiau tampa žinoma kaip kokybiškų ir saugių daržovių eksportuotoja. Nors mūsų šalis ne Ispanija ar Italija, tačiau produkcijos užauginama pakankamai daug.
Lietuvos daržovių ir vaisių perdirbimo veiklos analizė
Žinant Lietuvos daržovių ir vaisių perdirbimo veiklos pranašumus, trūkumus, galimybes ir grėsmes, mokslininkų nustatyta, kad konkurencingumo proveržis gali būti tik sukūrus technologines platformas daržovių ir vaisių perdirbimo sektoriuje.
Kooperuojant mokslo pasiekimus, daržovių ir vaisių auginimą, produktų perdirbimą bei pateikiant vartotojams, taip pat finansininkų ir politikų veiklas šioje srityje, galima pasiekti gana gerų rezultatų. Šiuo pagrindu Lietuvoje yra sukurta verslo veiklos sistema tarp mėsos, pieno, grūdų perdirbėjų , tačiau daržovių ir vaisių perdirbimo sektoriaus kooperatyvai nepasiekė tokios pažangos ir tokios gamybos apimties.
Ūkininko patarimai
Ūkininkui svarbu ne tik užauginti kiek įmanoma daugiau produkcijos, bet ir kaip galima pelningiau ją parduoti. Didieji Lietuvos ūkininkai jau turi pakankamai patirties saugant žemės ūkio produkciją ir žiniomis bei technologijomis neatsilieka nuo pažangiausių technologijų Vakaruose.
Lietuvoje sugebame išauginti labai kokybiškus vaisius, uogas ir daržoves, sugebame jas puikiai išsaugoti, tačiau užsienio rinkose dėl sąlyginai mažų kiekių konkuruojame sunkiau. Tuo tarpu šios produkcijos eksportas gali tapti labai svarbus valstybės biudžetui.
Esminis reikalavimas saugomai produkcijai - kad ji išlaikytų prekinę išvaizdą, skonį ir kvapą, neprarastų svorio ir nekeistų spalvos. Uogos dažniausiai saugomos staigiai jas sušaldžius, o vaisiai ir daržovės - laikant vėsioje temperatūroje. Taip pat minėtą produkciją galima sudžiovinti.
Kiekvienas ūkininkas turi pasirinkti tinkamiausią, labiausiai ekonomiškai apsimokantį šaldymo būdą ir įrangos variantą. Nedideliam ūkiui pirkti visą kompleksą šaldymo ir sandėliavimo įrangos ekonomiškai netikslinga.
Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Renkantis šaldymo įrangą, reikėtų pirmiausia įvertinti reikalingą jos našumą.
- Kadangi kuo toliau tuo labiau galutinėje šaldymo įrangos įsigijimo kainoje didėja darbo jėgos kaštai, tampa neefektyvu pirkti naudotą įrangą.
- Šaldymo procesas prasideda nuo uogų atrinkimo ir rūšiavimo. Šiuolaikinė įranga gerokai sumažina šiame procese rankų darbo poreikį, surūšiuodama ir atrinkdama prastas uogas prieš joms patenkant į šaldymo kamerą.
Sušaldytos uogos laikomos šaldytuve nuo -18 °С iki -20 °С temperatūroje. Tinkamose sąlygose vaisiai išsilaiko iki 12, uogos - iki 9 mėnesių.
Teigiamas lietuviškų uogų, vaisių, ir daržovių įvaizdis gali gerokai palengvinti savarankišką produkcijos realizavimą. Aišku, pasiekti užsienio rinkas neturint didelių produkcijos kiekių, būtų sudėtinga, tačiau toje pačioje Lietuvos rinkoje savarankiškas pardavimas padidina realizacijos pelningumą.
Dideles galimybes ūkininkams ar uogų, vaisių perdirbėjams, turintiems sąlyginai mažus biudžetus reklamai, atveria internetas. Verta ieškoti internete vietų, kur grupuojasi potencialūs pirkėjai greitai apsilankysiantys prekybos vietose.