Apleisti, krūmais ir medžiais apaugę sklypai - vis dar dažnas vaizdas Lietuvos miesteliuose ir kaimiškose vietovėse. Nors šie plotai dažnai turi didelį potencialą, netvarkoma žemė ne tik praranda savo vertę, bet ir gali užtraukti nemalonumų savininkui.
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto.
2025 m. I ketvirčio duomenimis, iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų.
Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje ir rytinėje šalies dalyje - daugiau kaip 3 proc. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.
Kaip identifikuojama apleista žemė?
Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų. Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais.
Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.).
Žemės savininkų atsakomybė ir galimybės
Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.
Valstybės įmonė Valstybės žemės fondas ragina žemės sklypų savininkus iki šių metų liepos 1 d.:
- Susipažinti su apleistos žemės plotu, nustatytu nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.
- Apžiūrėti vietovėje esamą situaciją ir įvertinti, ar augantys medžiai atitinka saugotinų medžių ir krūmų nustatytus kriterijus.
Teisiniai aspektai ir mokesčiai
Jei baudos dydis nepakankamai „motyvuoja“, svarbu žinoti, jog LR žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnis leidžia savivaldybėms padidinti metinį žemės mokesčio tarifą (nuo 0,1% iki 4%). Pagal pasikeitusią tvarką mokesčius už žemę nustato savivaldybės.
Pavyzdžiui, Vilniaus savivaldybė yra nustačiusi, kad nenaudojamai žemei taikomas 3 proc. tarifas. Atitinkamai, Vilniaus rajone apleistai žemės ūkio paskirties žemei - 2 proc. jos mokestinės vertės.
Šiemet įsigaliojo nauja Žemės mokesčio redakcija, pagal kurią savivaldybių tarybų sprendimu gali būti taikomas didesnis žemės mokesčio tarifas apleistoms žemės ūkio naudmenoms.
Nesusitvarkiusiems gresia baudos ir didesnis žemės mokestis. Nesitvarkančio asmens duomenys taip pat perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios specialistai netvarkomo sklypo savininkams apskaičiuoja didesnį žemės mokestį - 4 proc. nuo sklypo vertės.
Bauda gresia tuo atveju, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai. Mažiausias piniginės baudos dydis 20 eurų, didžiausias - 140 eurų. Anot jo, nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, nepuolama savininko iškart bausti. Iš pradžių jam siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti savo teritoriją ir apie tai informuoti atsakingus Savivaldybės specialistus.
Jei į gautą raštą neatsiliepiama, po susitvarkyti skirto termino Savivaldybės atstovai vėl važiuoja įvertinti neprižiūrimų teritorijų, o tuomet jų savininkai jau apdalijami baudomis.
Štai palyginimas, kaip skiriasi žemės mokesčio tarifai Vilniaus savivaldybėje:
| Paskirtis | Tarifas |
|---|---|
| Komercinė, pramoninė ir sandėliavimo | 0,4 proc. |
| Kita paskirtis | 0,3 proc. |
| Nenaudojama žemė | 3 proc. |
Apleisto sklypo tvarkymo galimybės
Apleistų sklypų tvarkymas - paslauga, aktuali ne tik baudų besibaiminantiems, bet tiesiog norintiems gyventi gražiau. Išpuoselėta aplinka kelia šypseną, tuo tarpu apleista - verčia nusisukti ar net sukelia pyktį, nukreiptą į teritorijos savininką.
Vienai teritorijai apleistos „etiketę“ suteikia sunkiai įžengiami brūzgynai, aukšta, kone sumedėjusi žolė ar apžėlęs, nemalonų kvapą skleidžiantis tvenkinys. Kitai iš „apleistos“ statuso pereiti į „prižiūrėtos“ neleidžia paviršiaus netolygumai, stūksantys neišrauti kelmai.
Apleistų sklypų tvarkymas - universali paslauga, sudaryta iš įvairių, mechaniniu būdu atliekamų darbų, kurių rezultatas - kardinaliai pasikeitusi (net ir labiausiai neprižiūrėta teritorija) aplinka.
Jei, įvertinus realias galimybes, apleistų sklypų tvarkymas nėra įmanomas savarankiškai dėl laiko, jėgų, reikalingos technikos (pavyzdžiui, kelmų frezavimas yra atliekamas su specialiai tam skirta mašina) ar kitų priežasčių, žinokite: šios srities profesionalai visada pasiruošę padėti!
Kelmų frezavimas - procesas, kurio metu, naudojant specialią mašiną, pašalinami kelmai bei šaknys. Nors ir pasiekiamas gilesnis žemės sluoksnis, dirva nepažeidžiama, o, dirbant profesionalams, įmanoma išsaugoti ir greta ketinamų pašalinti kelmų augančius augalus.
Šis kelmų šalinimo sprendimas yra tinkamas net ir tokiais atvejais, kai kitos alternatyvos sunkiai įmanomas (pavyzdžiui, maži, šlaitiniai sklypai ir kita), o, jį atlikus, žemės paviršius lieka lygus ir nereikia papildomo apdirbimo, pavyzdžiui, norint sklypą apsėti žole.
Kalbant apie apleistų sklypų tvarkymo reikalingumą, svarbu pabrėžti ir tai, jog, kartą kreipusis į profesionalus, vėliau prižiūrėti aplinką savo jėgomis jau bus kur kas paprasčiau ir, ne mažiau svarbu, pigiau.
Jeigu turite sklypą, kuris metų metus stovi nenaudojamas, dabar - puikus metas juo pasirūpinti. Ne tik išvengsite galimų baudų, bet ir atgausite žemės vertę bei funkcionalumą.