Renovuoti seną namą gali būti unikalus iššūkis, ypač jei namas yra pastatytas daugiau nei prieš 40 metų. Nors senovinė architektūra turi savo žavesį, senesniuose namuose dažnai galima rasti cheminių medžiagų, pasenusių elektros sistemų ar silpnų stogų - tai tik keletas galimų problemų.
Pavojingos medžiagos senuose namuose
Daugelyje senų namų yra pavojingų medžiagų, kurios savo laiku buvo naudojamos, nes nebuvo žinoma apie jų kenksmingumą.
Asbestas
Pavyzdžiui, namai, pastatyti iki 1980-ųjų, gali turėti asbesto, kurį galima rasti tekstūruotuose dažuose, garo vamzdžiuose, purškiamoje izoliacijoje ar grindų plytelėse.
Sprendimas: Jei renovuojate namą, kuriame yra asbesto, geriausia kviesti profesionalus, kad jie saugiai pašalintų šią medžiagą. Galite patys atlikti asbesto testą, tačiau jums reikės tinkamos apsaugos įrangos, įskaitant respiratorių.
Švino dažai
Be to, svarbu atkreipti dėmesį į švino dažus, ypač jei namas buvo statytas iki 1978 metų.
Sprendimas: Kalbant apie švino dažus, juos galima uždažyti švino neturinčiais dažais. Tačiau jei pastebite, kad sienos, lubos ar langų rėmai lužinėja, skilinėja ar trūkinėja, būtina šiuos dažus pašalinti, naudojant tam tikras atsargumo priemones.
Drėgmės problemos
Senuose namuose dažnai būna drėgmės problemų, kurios gali atsirasti dėl nesandarių vamzdžių, užliejimų ar netinkamai išspręstų vandens žalos atvejų. Dėl to gali atsirasti pelėsis ar grybelis, ypač rūsiuose ir tamsiose patalpose.
Nors pelėsis ir grybelis nėra tokie pavojingi kaip švinas ar asbestas, jie gali sukelti sveikatos problemų, ypač žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų ligomis ar alergijomis. Be to, pelėsis gali skleisti nemalonų kvapą ir sukelti medžiagų puvimą.
Sprendimas: Nors yra profesionalų, kurie specializuojasi saugiame pelėsio ir grybelio šalinime, dažnai galima jį pašalinti patiems. Tačiau svarbu nepamėginti pelėsio uždažyti ar tiesiog išpjauti dalį gipso kartono, kur jis auga - pelėsis gali tapti ore esančiu ir plisti į kitas netoliese esančias vietas.
Stogo keitimas
Jei renovuojate senesnį namą, yra didelė tikimybė, kad jam reikės naujo stogo. Net ir kokybiški stogai turi būti keičiami kas 25-50 metų. Priklausomai nuo namo statybos metų, gali prireikti keisti stogą, kad jis atitiktų dabartinius statybos kodeksus, kurie nurodo medžiagas, storį ir konstrukcijos praktiką, užtikrinančią saugumą ir ilgaamžiškumą.
Pavyzdžiui, kai kuriose valstijose, kur kasmet kyla gaisrai, reikalaujama, kad stogai būtų dengti ugniai atspariomis čerpėmis. Taip pat yra normų dėl stogo konstrukcijos: rangovai privalo įrengti drenažą kiekviename žemiausiame stogo taške, nebent stogo nuolydis suprojektuotas taip, kad vanduo nubėgtų per stogo kraštus.
Sprendimas: Net ir patyrusiems „pasidaryk pats“ mėgėjams stogo keitimas turėtų būti paliktas profesionaliam rangovui. Jie gali padėti jums nuspręsti, koks stogas bus geriausias jūsų namui, ir užtikrinti, kad jis atitiktų vietinius statybos standartus arba būtų tinkamas jūsų klimatui.
Pamato įtrūkimai
Pamato įtrūkimai gali atsirasti bet kuriame name, tačiau senstant namui, pamatų pažeidimų tikimybė didėja. Įvairūs veiksniai, tokie kaip gruntinis vanduo, medžių šaknys, prasta statyba ir drenažo problemos, gali sukelti pamatų įtrūkimus.
Jei pastebite, kad namo pamatuose yra didesnių nei ⅛ colio (apie 3 mm) įtrūkimų arba įtrūkimų, kurie didėja, renovacijos metu gali tekti juos sutaisyti.
Sprendimas: Mažus (¼ colio arba mažesnius) įtrūkimus galima užtaisyti epoksidine sandarikle, kurią galima įsigyti parduotuvėse. Tačiau didesnius nei ½ colio ilgio įtrūkimus geriau tvarkyti profesionalams.
Elektros instaliacija ir vamzdžiai
„Knob-and-tube“ instaliacija
Daugelyje senesnių ar istorinių namų yra naudojama „knob-and-tube“ instaliacija, kuri buvo plačiai naudojama iki 1930-ųjų. Nors tai nėra nelegalu ir vis dar priimtina pagal šiandienos elektros kodeksus, tai nėra pats tinkamiausias sprendimas šiuolaikiniams poreikiams. Ši sistema neturi įžeminimo, todėl yra didesnė tikimybė, kad ji gali pažeisti jūsų elektroniką.
Be to, „knob-and-tube“ elektros sistemos neturi trijų dyglių lizdų, kurių reikia daugeliui šiandienos prietaisų. Be to, „knob-and-tube“ instaliacija turi tam tikrų apribojimų renovuojant istorinį namą. Pavyzdžiui, negalima dėti izoliacijos ant „knob-and-tube“ elektros sistemos, nes laidai gali lengvai perkaisti.
Cinkuoti vamzdžiai
Jei jūsų namas buvo pastatytas apie 1960-uosius, turėtumėte patikrinti, ar nėra cinkuotų vamzdžių. Šie vamzdžiai buvo vienas iš pirmųjų švino vamzdžių pakaitalų. Jie padengti cinku ir yra gana patvarūs - tam tikrą laiką. Tačiau per dešimtmečius ši danga nusidėvi, dėl ko vamzdžiai pradeda rūdyti ir korozuoti dėl nuolatinio sąlyčio su vandeniu.
Sprendimas: Panašiai kaip ir su „knob-and-tube“ elektros sistemomis, cinkuotų vamzdžių nereikia keisti, nes ši santechnikos sistema yra priimtina pagal šiandienos statybos kodeksus. Atsižvelgiant į jūsų namo dydį, cinkuotų vamzdžių atnaujinimas gali būti ilgas procesas.
Energetinis efektyvumas ir šiltinimas
Lietuvoje taupaus ir ekonomiško namo sinonimu tapo skandinaviškas namas. Tačiau skandinaviška gyvensena nėra susijusi vien su tuo, kaip nebrangiai namą išlaikyti.
Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną dažniausių mediniuose namuose pasitaikančių problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Visų pirma, šiltinant grindis reikėtų užtikrinti, kad proceso metu nesusidarytų „šalčio tiltelių“.
Pavyzdžiui, šiltinimui naudojant poliuretaną, ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiltinimo sluoksnis į sienas remtųsi ant jų užkildamas bent 10-15 cm. Verta žinoti, kad norint užtikrinti aukšto lygio grindų izoliaciją, poliuretanas - ypač tinkama medžiaga šiltinimui.
Net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško namo sandarumo.
Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą.
Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas - plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais.
Tokiu atveju galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas, o dažnai, prasta izoliacija pasižymintiems medinių namų langams pritaikomos ir langinės. Dar vienas galimas būdas, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio durų ir langų izoliaciją - vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę.
Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą. Plika akimi matomus plyšius langų rėmuose galime užkamšyti naudojant vatą, paralono atraižas ar kitą apšildančią medžiagą.
Ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas.
Kalbant apie medinio namo stogą, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o pačių lubų perdangų apšiltinimą.
Medinių namų šiltinimas akmens vata ir kondensacijos pasekmės
Šildymo sistemos
Nors visi mediniai namai pasižymi daugeliu bendrų savybių, nėra vieno, geriausio šildymo būdo, kuris būtų tinkamiausias visų tipų mediniams namams. Šildymo pasirinkimą gali lemti daugelis faktorių, tokių kaip namo konstrukcijos tipas, izoliacija, galiausiai tai, kiek būnate mediniame name ne vasaros laikotarpiu.
Jei ketinate vasarnamyje apsistoti tik periodiškai, verta rinktis tokią šildymo sistemą, kuri nereikalauja didelių investicijų, tačiau užtikrina minimalius šildymo poreikius. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti elektrinis šildytuvas.
Vidutinėmis žiemos sąlygomis apšiltinto namo šildymui turėtų pakakti 70-80 W / m² galios prietaisų. Tam, kad užtikrintumėte aukščiausio lygio elektrinio šildymo efektyvumą, šildytuvuose galite naudoti termostatus, leidžiančius automatiškai valdyti temperatūrą.
Priklausomai nuo jutiklių užfiksuotos temperatūros, šildymas įsijungs arba išsijungs automatiškai. Tai skatina taupyti sąnaudas ir efektyvinti sistemą.
Dar vienas, bene dažniausiai pasirenkamas šildymo variantas - židinys, kuris užtikrina efektyvų pastato sušildymą ir gali būti tik naudojamas pagal poreikį. Jei papildomai užtikrinsite šilumos paskirstymo sistemą visuose kambariuose - visa namą apšildysite gana greitai ir nebrangiai.
Renovacijos privalumai
Nors renovacija gali kelti tam tikrų iššūkių, ji taip pat turi daug privalumų. Pirmiausia, renovuojami namai dažnai yra pigesni nei nauji, suteikiant galimybę įsigyti būstą turint ribotą biudžetą. Be to, senesni namai dažnai turi daugiau žavesio, charakterio ir istorinių ar unikalių architektūrinių elementų, kurių nėra naujuose namuose.
Kaip pastatyti taupų namą?
Vienam namui reikės 30 cm vatos, kitam - kitoje vietoje stovinčiam, gali užtekti ir 15 centimetrų. Lemia ir langai, ir rekuperacinė sistema, - lemia sudėtinės dalys.
„Esu už tą vartotoją, kuris yra intelektualus, kuris domisi viskuo, kas susiję su produktu, - sakė Saulius Bakutis, SKV marketingo projektų vadovas, patardamas bendrauti ir diskutuoti su projektuotojais, architektais ir statybininkais. - Jeigu namas yra pastatytas iš ARKO blokų, jame jauku ir gera gyventi.“
SKV atstovas akcentavo, kad jeigu lauko temperatūra yra minusinė, tai ARKO blokų šiluminė inercija ilgai išlaiko namo viduje teigiamą temperatūrą ir priešingai - lauke esant aukštai temperatūrai, viduje yra maloni kūnui temperatūra.
Medienos pasirinkimas
Lygiai taip pat kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Tik statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną rąstiniuose namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą - vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą - šilta.
Mūsų krašte bene dažniausiai rąstinių pastatų statybose naudojama mediena - spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Nesunku suprasti, jog, visų pirma, toks dažnas šių medienos rūšių pasirinkimas yra susijęs su šių rūšių medžių gausa mūsų krašte.
Žinoma, medienos pasirinkimą lemia ir kitos specifinės medienos savybės. Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai. Tačiau, vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes.
Vertinant esminį aspektą - šilumos izoliaciją, iš eglės pagaminto namo izoliacija bus bent 10% geresnė nei namo, pagaminto iš pušies, tačiau toks pats namas, pagamintas iš maumedžio, bus net 25-30% šaltesnis. Šias minėtas medienos rūšis izoliacinėmis savybėmis gerokai lenkia raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena, kuri, dėka savo unikalios struktūros, ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus.
Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Dėl mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis.
| Medienos rūšis | Šilumos izoliacija (lyginant su pušimi) | Savybės |
|---|---|---|
| Pušis | 100% | Geras oro ir drėgmės pralaidumas |
| Eglė | 110% | Didesnis atsparumas temperatūrų skirtumams |
| Maumedis | 70-75% | Šaltesnis už pušį |
| Kedras | Aukštesnė nei eglės | Puikiai sulaiko šilumą, valo orą |
Kiti svarbūs aspektai
- Vietos parinkimas: Energetiniam namo efektyvumui turi įtakos ir tai, kokioje vietoje jis stovi: ant kalno, dauboje ar lygioje vietoje.
- Pastato padėtis: Reikėtų stengtis, kad kuo daugiau namo langų būtų pietinėje pusėje, tokiu būdu išnaudojant saulės skleidžiamą šilumą.