Nerimas, apimantis būnant vienam, yra suprantamas jausmas. Persikėlimas į kitą vietą gali atrodyti kaip paprastas dalykas, tačiau iš tiesų tai yra keletas gana žymių pokyčių: kitas miestas, naujas butas, didesnis erdvės kiekis ir mažesnis žmonių kiekis aplink. Realybė aplinkui tarsi prasiskiedžia - daug erdvės ir mažai artimųjų joje. Žmogiška, kad tokiu atveju apima vienišumo jausmas, o kartu ir nejaukumas.
Vienatvės jausmas gali būti įveikiamas
Vienatvė ir Vienišumas: Ar Tai Tas Pats?
Yra ženklus skirtumas tarp vienatvės, kai fiziškai nėra šalia žmonių, ir vienišumo, kai jaučiamės neturintys artimo ryšio su kitais žmonėmis. Kartais šie du dalykai persipina. Kai draugės ar šeimos narių nėra šalia, gali pradėti atrodyti, kad ir santykiai nutrūksta. Jei taip nutinka, gali padėti įvairūs daiktai, primenantys svarbius žmones - gautos dovanos, nuotraukos, mielos smulkmenos.
Ankstesnis šurmulys namuose galėjo atrodyti ne toks jaukus, kaip dabartiniuose prisiminimuose. Vis tik susidaro įspūdis, jog gyvendama savo šeimoje turėjai nedaug progų išmokti būti vienumoje. Tiek buvimas tarp žmonių, tiek ir atskirai nuo kitų yra neišvengiamos gyvenimiškos situacijos, su kuriomis kiekvienas turime atrasti savitą santykį.
Svarbu atskirti vienatvę nuo vienišumo
Kaip Pažvelgti Į Vienatvę Iš Naujo?
Kalbant apie buvimą vienai namuose ateityje, iš anksto nusiteikiama, kad bus labai baisu, nesugebėsi susitvarkyti ar ilsėtis. Tokia būsena gali atrodyti amžina, ir taip iš esmės ir gali nutikti, jeigu neatsižvelgsite į save.
Grįžimas Prie Svajonių
Noriu pakviesti sugrįžti ir prie paauglystės svajonių apie savarankišką gyvenimą. Nors dabar vienatvė nusispalvina tik tamsiomis spalvomis, tuomet turėjai nemažai įvairių norų ir planų, kuo džiaugsiesi išsikrausčiusi iš tėvų namų. Pasvarstyk, kuo dabartinis laikas vienumoje Tau gali būti naudingas?
Baimės ir Fobijos: Ar Jos Tokios Retos?
Įvairios baimės ar fobijos nepralenkia nė vieno iš mūsų. Įvairiausių baimių ir fobijų turi tiek vaikai, tiek suaugę žmonės, nepaisant jų gyvenimo įpročių, socialinio sluoksnio ar įsitikinimų. Istorija rodo, jog net žymiausi karžygiai turėjo baimių ir net protingiausi pasaulio genijai kovojo su fobijomis. Pavyzdžiui, pirmasis JAV prezidentas Džordžas Vašingtonas bijojo būti palaidotas gyvas, Volfgangas Amadėjus Mocartas buvo įsitikinęs, jog jį persekioja ir ketina nužudyti italai, o netgi pats Zigmundas Froidas bijojo paparčių ir netgi žiūrėti žmonėms į akis.
Nebijokite savo baimių
Vaikų Baimės: Kaip Pastebėti ir Padėti?
Labai dažnai žmonių baimės ir fobijos susiformuoja dar vaikystėje, dėl tam tikrų patirčių, kurios paliko žymę pasąmonėje arba taip ir nebuvo identifikuotos kaip saugios. Todėl psichologinė pagalba įveikiant baimes - visada reikalinga. Labai dažnai į specialistus kreipiasi tėvai, pastebėję, jog vaikai taip pat gyvena vienoje ar kitoje sugalvotoje baimėje.
Meno terapijos konsultantė Jurgita Dainauskaitė-Šileikienė dalijasi patarimais, kaip atrasti ir įveikti vaiko baimes:
- Pastebėti. Dažniausiai tėvai pradeda pastebėti pasikeitusį vaiko elgesį. Pavyzdžiui, vaikas nebenori išsiskirti su tėvais, jam baisu būti vienam kambaryje ar namuose, nemalonu vienam eiti į mokyklą, likti klasėje. Tai patiria ir mažesni, ir vyresni vaikai bei paaugliai.
- Suprasti. Ilgainiui vaiko baimės gali padaryti neigiamą poveikį vaiko psichologinei ir psichinei sveikatai. Jeigu vaikas negali paaiškinti, kodėl bijo, geriausiai padės psichologinė pagalba.
- Įveikti. Žinant, iš kur kilo baimė, tampa gerokai lengviau ją įveikti. Ypač dirbant su vaikais, siūloma išbandyti vaikams prieinamas psichoterapijas, kurios žadintų vaiko vaizduotę, primintų malonų žaidimą.
Jurgita pasakoja atvejį, kuomet 12 metų vaikas ėmė bijoti būti namuose ar kažkur eiti vienas, todėl tėvai kreipėsi pagalbos. Galiausiai paaiškėjo, jog vaiko baimės slepiasi dar nuo vaikystės, kai šeima gyveno nuosavame name, o vonios kambarys buvo rūsyje. Mažam vaikui, naktį užsimanius į tualetą, tekdavo įveikti baimę keliantį kelią.
Svarbu suprasti vaiko baimes
Tokiais atvejais patariama vengti tokių frazių kaip „Nebūk bailys“, „Ką čia išsigalvoji“ ir panašių. Vaikas supranta, jog pagalbos šeimoje jis nesulauks, bet jo baimė niekur nedingsta. Bėgant laikui senos baimės iškildavo į paviršių ir virto kitomis baimėmis, tokiomis kaip baimė likti vienam namuose ar vienam eiti į mokyklą.
Nuosekliai dirbant ir taikant įvairias meno terapijos metodikas, ilgainiui vaikas vėl iškelia vaikystės vaizdinius, ima juos suprasti, transformuoti ir taip įveikia įtampa. Pagerėjus jo psichologinei būsenai, grįžta gera nuotaika, pasitikėjimas savimi, netgi fizinis aktyvumas, dingsta miego sutrikimai.
Pastebėjus vaikų baimes, nereikėtų tikėtis, jog padės raminamieji ar kitokie slopinantys veiksmai.