Šiame straipsnyje aptarsime, kaip išregistruoti suaugusį vaiką iš buto Lietuvoje, kokios yra teisinės procedūros ir ką reikia žinoti apie gyvenamosios vietos deklaravimą.
Gyvenamosios vietos deklaravimas ir savininko teisės
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 9 ir 10 straipsniai numato, kad deklaruojant gyvenamąją vietą, turi būti pateikiami duomenys ne tik apie patalpos ar pastato savininką (bendraturčius), bet ir savininko arba jo įgalioto asmens parašu patvirtintas sutikimas, kad asmuo apsigyventų savininkui priklausančioje patalpoje ar pastate, arba kitas dokumentas, patvirtinantis asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate.
Patalpos ar pastato savininkas sutikime arba kitame dokumente, patvirtinančiame asmens teisę gyventi toje patalpoje ar pastate, gali nurodyti konkrečią datą, iki kurios asmeniui leista ten gyventi. Tokiu atveju deklaravimo duomenys galioja ne ilgiau kaip iki nurodytos datos.
Kada galima išregistruoti asmenį?
Kita gyvenamąją vietą deklaravusio asmens išregistravimo galimybė numatyta Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 11 str., kuriame sakoma, kad patalpos ar pastato savininkas deklaravimo įstaigai gali pateikti prašymą panaikinti jam priklausančioje patalpoje ar pastate savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio (išvykusio) asmens deklaravimo duomenis.
Tačiau atkreipiame dėmesį, kad asmens deklaravimo duomenų panaikinimas galimas tik esant abiejų sąlygų visumai, t. y. kai asmuo, besikreipiantis dėl gyvenamosios vietos duomenų panaikinimo, yra patalpos savininkas ir asmuo, kurio deklaravimo duomenis prašoma panaikinti, negyvena gyvenamojoje patalpoje, kurioje yra deklaruota gyvenamoji vieta. Tik esant minėtoms sąlygoms galima panaikinti gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis pagal patalpos savininko prašymą, t. y. pagal kito asmens, negu to, kuris yra deklaravęs gyvenamąją vietą.
Jeigu sūnus nebegyvena bute, galite kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos migracijos tarnybą (pasų poskyrį), turėti su savimi nuosavybes teisę į butą patvirtinančius dokumentus (inventorizacinę bylą arba pažymą iš registrų centro). Galite parašyti prašymą ir paaiškinti dėl kokios priežasties norite išregistruoti žmogų, t.y. panaikinti deklaraciją, nurodyti priežastis pvz: kad jis daugiau ten nebegyvena, ar kt., galite atsivesti kelis liudininkus(jei čia tas atvejis, kad sūnus pas jus nebegyvena), kurie patvirtintų, kad asmuo negyvena savo deklaruotoje vietoje, - tada yra galimybė panaikinti registraciją.
Jeigu sūnus nuolat gyvena motinos bute ir nėra jo prašymo panaikinti deklaravimo duomenis, išregistruoti jį galima tik teismo sprendimu.
Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas tam tikrame būste jokių išskirtinių teisių naudotis būstu teisine prasme nesuteikia ir yra skirtas tik asmens faktinei gyvenamajai vietai užfiksuoti.
Žodinė panaudos sutartis ir jos nutraukimas
Jeigu motina ir sūnus nėra aptariamo buto bendraturčiai, laikoma, kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis. Civilinio kodekso 6.636 straipsnyje nustatyta panaudos gavėjo (šiuo atveju - sūnaus) pareiga išlaikyti ir saugoti jam pagal sutartį perduotą turtą, atlikti jo einamąjį ir kapitalinį remontą bei apmokėti visas turto išlaikymo išlaidas.
Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.218 str. 1 d., esant aplinkybėms, kai sūnus smurtauja ar veda netinkamą gyvenimo būdą, neprisideda prie būsto išlaikymo, motina gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Civilinio kodekso 6.642 straipsnyje nustatyta, kad apie tokį sprendimą reikia pranešti prieš 3 mėnesius.
Taigi, šiuo atveju motina turėtų pranešti sūnui, kad ji nenori, jog jis gyventų jai priklausančiame bute ir reikalauti, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius jis išsikraustytų iš jo. Rekomenduotina tokį pranešimą sūnui išsiųsti registruotu laišku. Taip pat sūnų reikėtų informuoti, kad jam neįvykdžius pareigos geruoju, ji (motina) kreipsis į teismą dėl priverstinio sūnaus iškeldinimo iš buto.
Praėjus minėtam 3 mėnesių terminui nuo pranešimo įteikimo sūnui dienos (arba nuo dienos, kuomet jis atsisako priimti pranešimą), panaudos sutartis bus laikoma nutraukta ir sūnus neturės jokio teisinio pagrindo gyventi tame bute. Atitinkamai tuo pat metu motina įgis teisę kreiptis į teismą, reikalaudama įpareigoti sūnų per tam tikrą laiką (pvz., ne vėliau kaip per 1 mėnesį) išsikeldinti iš buto.
Teismui patenkinus tokį motinos ieškinio reikalavimą ir priėmus dėl to sprendimą, pastarasis tampa visiems privalomu. Neįvykdžius jo geruoju, būtų pagrindas kreiptis į teismą, prašant minėto teismo sprendimo pagrindu išduoti vykdomąjį raštą, kurį reikėtų pateikti antstoliui, vykdančiam priverstinį sūnaus iškeldinimą iš buto.
Motina, gavusi pažymą iš antstolio dėl teismo sprendimo įvykdymo (iškeldinto sūnaus), turėtų kreiptis į teritorinę seniūniją ir užpildyti nustatytos formos prašymą dėl sūnaus išregistravimo iš buto.
Tokiam asmeniui šio prašymo nevykdant, esant teisėtam pagrindui, reikėtų kreiptis į teismą dėl tokio asmens iškeldinimo. Tokiu atveju, teismui priėmus procesinį sprendimą iškeldinti asmenį, tokiam asmeniui toliau nepaisant savininko prašymo išsikraustyti, savininkas turi teisę išsiimti vykdomąjį dokumentą ir per antstolį priverstinai iškraustyti asmenį.
Pažymėtina, jog tuo atveju, jei prieš jus artimoje aplinkoje naudojamas smurtas, prievarta, jūs galite kreiptis į policiją pranešant apie prieš jus naudojamą smurtą ir prašyti tokį asmenį įpareigoti gyventi skyrium nuo jūsų, t.y.
Savininkui kylančios grėsmės leidžiant deklaruoti gyvenamąją vietą
Dėl patalpos ar pastato savininkui kylančių grėsmių, leidžiant kitam asmeniui deklaruoti gyvenamąją vietą, galime pabrėžti tai, kad kai kurie komunaliniai mokesčiai gali būti skaičiuojami pagal būste registruotų žmonių skaičių, be to, gali būti apsunkintas patalpos ar pastato pardavimas tol, kol jame bus registruotas kitas asmuo, taip pat gali kilti problemų siekiant šį asmenį išregistruoti ir iškeldinti.
Reikalinga teisinė konsultacija?
Jei jums reikalinga išsamesnė teisinė konsultacija, galite kreiptis į advokatų kontorą arba teisininką, kuris specializuojasi civilinės teisės klausimais. Taip pat galite kreiptis į Vilniaus apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus prokurorą.
Svarbu žinoti
Gali kilti abejonė, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nepakankamai gina nuosavybės teisės turėtojo (motinos) teisėtus interesus, t. y. savininkas (motina) laisva valia bet kada negali ko nori priregistruoti ir išregistruoti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto.
Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas iš esmės nesuteikia deklaravusiam asmeniui teisių į butą (namą), kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Deklaravimo faktas parodo, jog motiną ir sūnų saisto jų susitarimas kartu rūpintis turtu.
Registracija mūsų šalyje vykdoma pagal Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą. Jame (8 str. 1 d. 3 p.) nurodyta, kad deklaravimo duomenys taisomi, keičiami ir naikinami, jeigu gyvenamosios patalpos savininkas deklaravimo įstaigai pateikia prašymą pakeisti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio ir ją pakeitusio asmens deklaravimo duomenis.
Minėta įstaiga, naudodamasi kitais valstybės registrais bei klasifikatoriais, gali tikrinti deklaravimo duomenų teisingumą ir turi teisę pareikalauti, kad deklaravęs gyvenamąją vietą asmuo arba gyvenamosios patalpos savininkas pateiktų deklaravimo duomenis patvirtinančius ar paneigiančius dokumentus. Sprendimas dėl deklaravimo duomenų taisymo, keitimo ir panaikinimo gali būti skundžiamas gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų valdytojui arba teismui.
Asmenys, norintys iš jiems nuosavybės teise priklausančios patalpos išregistruoti negyvenančius, bet registruotus asmenis, turi teisę kreiptis į deklaravimo įstaigą, kuri tvarko gyvenamosios vietos deklaravimo duomenis (dažniausiai policijos komisariatų migracijos skyriai).
Pagal 1998 metų liepos 2 dieną priimto Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymą Nr. V-III-84, gyvenamosios patalpos savininkas deklaravimo įstaigai pateikia prašymą ištaisyti, pakeisti ar panaikinti jam priklausančioje gyvenamojoje patalpoje savo gyvenamąją vietą deklaravusio asmens pateiktus neteisingus deklaravimo duomenis. Tokį prašymą nagrinėja ir sprendimą priima deklaravimo įstaiga.
Tokiu atveju, teismui priėmus procesinį sprendimą iškeldinti asmenį, tokiam asmeniui toliau nepaisant savininko prašymo išsikraustyti, savininkas turi teisę išsiimti vykdomąjį dokumentą ir per antstolį priverstinai iškraustyti asmenį.
Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai faktinės asmens gyvenamosios vietos adresą sudarančių duomenų pateikimas deklaravimo įstaigai.
Susipažinus su Jūsų pateiktu klausimu, pirmoje jo dalyje matyti, jog Jus domina asmens gyvenamosios vietos deklaracijos panaikinimas („išregistravimas“) dėl negalimumo toliau sugyventi, t. y.
Jeigu motina ir sūnus nėra aptariamo buto bendraturčiai, laikoma, kad tarp jų yra sudaryta žodinė neterminuota buto dalies panaudos sutartis.
Pagal pateiktą klausimą spręstina, kad sūnus iš esmės pažeidžia savo pareigas, kadangi neprisideda prie naudojamų patalpų išlaikymo, tai daro dėl savo netoleruotinų, sistemingų, gerai moralei prieštaraujančių nuostatų.
Gali kilti abejonė, kad įstatymai ir kiti teisės aktai nepakankamai gina nuosavybės teisės turėtojo (motinos) teisėtus interesus, t. y. savininkas (motina) laisva valia bet kada negali ko nori priregistruoti ir išregistruoti iš jam nuosavybės teise priklausančio buto.
Pažymėtina, kad gyvenamosios vietos deklaravimas iš esmės nesuteikia deklaravusiam asmeniui teisių į butą (namą), kuriame jis deklaruoja savo gyvenamąją vietą. Deklaravimo faktas parodo, jog motiną ir sūnų saisto jų susitarimas kartu rūpintis turtu.
Jeigu sūnus nebegyvena jūsų bute, galite kreiptis į savo deklaruotos gyvenamosios vietos migracijos tarnybą (pasų poskyrį), turėti su savimi nuosavybes teisę į butą patvirtinančius dokumentus (inventorizacinę bylą arba pažymą iš registrų centro). Galite parašyti prašymą ir paaiškinti dėl kokios priežasties norite išregistruoti žmogų, t.y. panaikinti deklaraciją, nurodyti priežastis pvz: kad jis daugiau ten nebegyvena, ar kt., galite atsivesti kelis liudininkus(jei čia tas atvejis, kad sūnus pas jus nebegyvena), kurie patvirtintų, kad asmuo negyvena savo deklaruotoje vietoje, - tada yra galimybė panaikinti registraciją.
Jeigu sūnus nuolat gyvena motinos bute ir nėra jo prašymo panaikinti deklaravimo duomenis, išregistruoti jį galima tik teismo sprendimu.
Tokiam asmeniui šio prašymo nevykdant, esant teisėtam pagrindui, reikėtų kreiptis į teismą dėl tokio asmens iškeldinimo. Tokiu atveju, teismui priėmus procesinį sprendimą iškeldinti asmenį, tokiam asmeniui toliau nepaisant savininko prašymo išsikraustyti, savininkas turi teisę išsiimti vykdomąjį dokumentą ir per antstolį priverstinai iškraustyti asmenį.
Pažymėtina, jog tuo atveju, jei prieš jus artimoje aplinkoje naudojamas smurtas, prievarta, jūs galite kreiptis į policiją pranešant apie prieš jus naudojamą smurtą ir prašyti tokį asmenį įpareigoti gyventi skyrium nuo jūsų, t.y.
Taigi, šiuo atveju motina turėtų pranešti sūnui, kad ji nenori, jog jis gyventų jai priklausančiame bute ir reikalauti, kad ne vėliau kaip per 3 mėnesius jis išsikraustytų iš jo. Rekomenduotina tokį pranešimą sūnui išsiųsti registruotu laišku. Taip pat sūnų reikėtų informuoti, kad jam neįvykdžius pareigos geruoju, ji (motina) kreipsis į teismą dėl priverstinio sūnaus iškeldinimo iš buto.
Praėjus minėtam 3 mėnesių terminui nuo pranešimo įteikimo sūnui dienos (arba nuo dienos, kuomet jis atsisako priimti pranešimą), panaudos sutartis bus laikoma nutraukta ir sūnus neturės jokio teisinio pagrindo gyventi tame bute. Atitinkamai tuo pat metu motina įgis teisę kreiptis į teismą, reikalaudama įpareigoti sūnų per tam tikrą laiką (pvz., ne vėliau kaip per 1 mėnesį) išsikeldinti iš buto.
Teismui patenkinus tokį motinos ieškinio reikalavimą ir priėmus dėl to sprendimą, pastarasis tampa visiems privalomu. Neįvykdžius jo geruoju, būtų pagrindas kreiptis į teismą, prašant minėto teismo sprendimo pagrindu išduoti vykdomąjį raštą, kurį reikėtų pateikti antstoliui, vykdančiam priverstinį sūnaus iškeldinimą iš buto.
Motina, gavusi pažymą iš antstolio dėl teismo sprendimo įvykdymo (iškeldinto sūnaus), turėtų kreiptis į teritorinę seniūniją ir užpildyti nustatytos formos prašymą dėl sūnaus išregistravimo iš buto.
Kiekvienas atvejis yra individualus, todėl rekomenduojama pasikonsultuoti su teisininku, kad būtų įvertintos visos aplinkybės ir parinktas tinkamiausias sprendimo būdas.
Svarbu: Ši informacija yra tik informacinio pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija.
| Veiksmas | Aprašymas |
|---|---|
| Kreipimasis į migracijos tarnybą | Jei sūnus negyvena bute, pateikite prašymą su nuosavybės dokumentais ir liudininkų parodymais. |
| Teismo sprendimas | Jei sūnus gyvena bute, išregistruoti galima tik teismo sprendimu. |
| Žodinės panaudos sutarties nutraukimas | Praneškite sūnui raštu apie sutarties nutraukimą prieš 3 mėnesius. |
| Kreipimasis į teismą dėl iškeldinimo | Jei sūnus neišsikrausto po 3 mėnesių, kreipkitės į teismą dėl priverstinio iškeldinimo. |
| Kreipimasis į antstolį | Gavę teismo sprendimą, kreipkitės į antstolį dėl priverstinio iškeldinimo. |
| Kreipimasis į seniūniją | Po iškeldinimo kreipkitės į seniūniją dėl sūnaus išregistravimo. |