Nuotekų valymo įrenginio įrengimas nuosavame name: ką svarbu žinoti

Įsirengti nuotekų valymo įrenginį nuosavame name - svarbus sprendimas, užtikrinantis komfortą ir atitinkantis aplinkosaugos reikalavimus. Šiame straipsnyje aptarsime visus svarbiausius aspektus, susijusius su nuotekų valymo įrenginių įrengimu, pradedant leidimais ir baigiant priežiūra.

Leidimai ir teisės aktai

Visi nuotekų valymo įrenginiai (nesvarbu kokio dydžio) yra statybos objektai. Prieš juos statant jūs pirmiausiai turite gauti leidimą statybai. Statybos leidimui jūs turite pasidaryti nuotekų valymo irenginių projektą.

Įrengiant valymo įrenginius labai svarbu, kad būtų laikomasi atitinkamų teisės aktų. Patys valymo įrenginiai turi būti sertifikuoti ir atitikti leistinas normas.

Planuojant buitinių nuotekų valyklos vietą, būtina atsižvelgti į statybos techniniame reglamente (STR) pateiktus reikalavimus. Leidimas statyti II grupės nesudėtingąjį statinį (įskaitant individualų biologinį buitinių nuotekų valymo įrenginį) reikalingas tuomet, jei statinys patenka bent į vieną iš teritorijų, nurodytų statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Nebaigto statinio registravimas ir perleidimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.

Statybos techniniame reglamente nurodyta, kad mažiausias leistinas nuotekų valymo įrenginių atstumas nuo sklypo ribos turi būti 3 metrai. Tam, kad buitinių nuotekų valymo įrenginiai atitiktų visus reikalavimus, svarbu išlaikyti minimalius sanitarinius atstumus (nors jie dažnai pavadinami biologinių valymo įrenginių apsaugos zona, iš tiesų buitinėms nuotekoms skirtos valyklos tokios zonos neturi) iki sklype esančių statinių.

Visi jie nurodyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ 2 priede. Atstumas nuo jūsų valymo įrenginio iki kaimynų gyvenamojo namo sienos būti ne mažesnis nei 8 metrai (jūsų namui šis reikalavimas netaikomas). Taip pat svarbu išlaikyti ne mažesnį nei 15 metrų atstumą iki šachtinio šulinio arba artezinio gręžinio, jei toks yra (taikoma tiek jūsų, tiek kaimynų šuliniui / gręžiniui).

Dažnai kanalizacijos įrengimo darbai atliekami kartu su vandentiekio įvedimu. Tokiu atveju verta įsidėmėti, kad atstumas nuo vandentiekio įvado į namą iki nuotekų valyklos turi būti mažiausiai 7 metrai. Įsirengiant vietinę nuotekų valyklą reikėtų vadovautis „Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašu“, kurį galima rasti internete. Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-18 jis buvo patvirtintas 2015 m. sausio 9 d. Taip pat svarbu atsižvelgti ir į „Nuotekų filtravimo sistemų įrengimo ir aplinkosaugos taisykles“, kurios patvirtintos 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.

Pirmiausia, specialistai pataria neskubėti pirkti. Geriausias paskambinti į kuo daugiau įmonių ir sužinoti kokios paslaugų kainos, kiek kainuoja patys valymo įrenginiai. Kada tiksliai žinosite kiek kainuoja visas projektas, galėsite tikslingiau išsirinkti geriausiai jums tinkančią kompaniją.

Projektavimo metu ir bus atsakyti visi klausimai apie sanitarines zonas, kaimynų leidimai statyti įrenginį, pašalinti/sumažinti sanitartinės zonos apribojimai. Pagal naujausią statybos įstatymą, sanitarinę zoną tam tikromis aplinkybėmis galima sumažinti.

Valymo įrenginių tipai

Yra du pagrindiniai nuotekų tvarkymo sprendimai: nuotekų surinkimo talpa ir nuotekų valymo įrenginys.

Nuotekų surinkimo talpa

Nuotekų surinkimo talpyklos - antras būdas pasirūpinti savo panaudoto vandens valymu. Ypatingai svarbūs veiksniai renkantis nuotekų surinkimo talpyklą yra talpyklos dydis, sandarumas ir tinkamai veikiančios nuotekų surinkimo bei šalinimo sistemos. Surinkimo talpos gaminamos iš ypač tvirtų, ilgaamžių gelžbetoninių rentinių.

Įrenginėjant nuotekų surinkimo talpyklas į žemę yra įleidžiami gelžbetoniniai rentiniai. Tekančios nuotekos surenkamos gelžbetoninėse nuotekų surinkimo talpyklose, o joms prisipildžius teks kviesti specialią techniką, kad nuotekos būtų išsiurbtos ir išvežtos apdorojimui. Ši paslauga nėra brangi, ją atlikti įmanoma visuose Lietuvos rajonuose. Būtent uždaro tipo gelžbetoninių rentinių rezervuarai iki minimumo sumažina gruntinių vandenų užteršimo galimybę ir per ilgą naudojimo patirtį įrodė patikimumą įvairiomis gamtinėmis sąlygomis.

Bendrai šis nuotekų tvarkymo būdas yra pigesnis, nei valymo įrenginiai. Nuotekų surinkimo talpų kaina svyruoja apie 1000 eurų.

Nuotekų valymo įrenginiai

Tačiau nedidele individualia nuotekų valymo sistema teks pasirūpinti kiekvienam norinčiam turėti visus patogumus privačiame name, sodo namelyje ar sodyboje, kur nėra prisijungimo prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. Reikia atkreipti dėmesį, kad nuotekų valymo įrenginį galite pasirinkti tik tuo atveju, jei jūsų vietovėje yra galimybė išleisti išvalytą vandenį į gamtą.

Siūlome rinktis tik aukščiausios kokybės, sertifikuotus, ilgaamžius ir laiko patikrintus nuotekų valymo įrenginius. Kokybiškam įrenginiui suteikiama garantija ir įprastai didelės priežiūros nereikia. Pakanka kas pusę metų patikrinti, ar sistema neskleidžia nemalonaus kvapo ir ar neteršia aplinkinių vandens šaltinių.

Šie įrenginiai saugiai ir kokybiškai išvalo buitines nuotekas iš virtuvių, prausyklų, skalbyklų, vonių, tualetų ir panašių vietų. Biologiniuose nuotekų valymo įrenginiuose nuotekų valymas, tarp jų ir buitinės chemijos, vyksta vienoje talpoje. Visos nuotekos, ateinančios vamzdžiais į valymo įrenginį, yra veikiamos deguonies (pučia orapūtė) ir aktyvaus dumblo, kuris skaido nuotekas ir pamažu jos yra išvalomos. Išvalytą vandenį galima panaudoti automobiliui plauti, vejai laistyti ir pan.

Svarbu atsižvelgti, kad įrenginys būtų kompaktiškas, neužimtų daug vietos sklype, negadintų estetinio vaizdo, neskleistų nemalonaus kvapo ir turėtų CE ženklinimą. Įrenginio dydį reikėtų rinktis pagal name nuolatos gyvenančių ar dirbančių asmenų skaičių ir jų sunaudojamo vandens kiekį.

Jei nuotekų valymo įrenginys bus reikalingas standartinei 4 asmenų šeimai, gyvenančiai nuosavame name, tada dairytis reikėtų į mažesnius. Jei įrenginys valys sodybų, viešbučių ar biurų nuotekas - reikėtų didesnio našumo. Jis taip pat patarė įrenginį įsigyti tik iš tokios bendrovės, kuri gali jį ne tik parduoti, bet ir sumontuoti sklype bei teikia aptarnavimo paslaugas.

Planuojantys įsirengti NVĮ iš pradžių turi įvertinti vandens sąnaudas, priklausomai nuo namo gyventojų kiekio. Pavyzdžiui, 3-4 žmonių šeimai (2 tėvai ir 1-2 vaikai) pakanka 0,8 m³ talpos “Švaistės” biologinio valymo įrenginio BV-GP-0,8. Kartais patariama rinktis truputį didesnės talpos BVĮ - “su atsarga” ateičiai, tarkim, šeimos pagausėjimo atvejui. Pažįstama 4 žmonių šeima pasirinko “Švaistės” modelį BV-GP-1, skirtą 6-8 žmonėms, kadangi jų name dažnai lankosi svečiai ir ilgam laikui atvažiuoja giminaičiai. Per mažas įrenginys nesugebės laiku išvalyti nuotekų, jos liks nepakankamai išvalytos arba iš viso neišvalytos.

Nedideliam gyventojų kiekiui klaidingai pasirinkus pernelyg didelės talpos NVĮ jame esantis veiklusis dumblas nebus pilnai užpildytas nuotekomis iki reikiamo lygio.

Svarbu: Nuo 2019 m. lapkričio 1 d. sugriežtinus aplinkosauginius reikalavimus, individualiuose nuotekų įrenginiuose privaloma iki tam tikro lygio pašalinti azoto ir fosforo junginius. Savininkai, kurių senesni įrenginiai nepašalina azoto ir fosforo, iki 2030 m. turi pakeisti savo įrenginius.

Nuotekų valymo įrenginio veikimo principas

Kiekvienas biologinis nuotekų valymo įrenginys (BNVĮ) turi talpą, kurios vidinė ertmė padalinta į keletą skyrių - kamerų.

1. Į pirminio nusodintuvo kamerą (įtekėjimo kamera) suteka nešvarios buitinės nuotekos, atkeliaujančios vamzdžiais iš gyvenamojo namo. Priklausomai nuo įrenginio modelio, iš nuotekų vandens išfiltruojami įvairūs pašaliniai objektai ir medžiagos, patekę per neapdairumą arba neatsakingumą - asmeninės higienos priemonės, buitiniai plovikliai, plaukai, tualetinis popierius. Jie pašalinami iš nuotekų vandens anaerobiniu būdu (be deguonies).
2. Sekanti - aeracijos kamera, į kurią patekęs veikliojo dumblo ir nuotekų vandens mišinys apdorojamas naudingomis bakterijomis ir probiotikų fermentais, skaidomi ir perdirbami cheminiai azoto ir fosforo junginiai.
3. Į antrinio nusodintuvo kamerą nuo taršių junginių išvalytas nuotekų vanduo su dumblu patenka iš aeracijos kameros.
4. Iš antrinio nusodintuvo nukenksmintos švarios nuotekos keliauja į išvalyto vandens kamerą. Veiklųjį dumblą nuo antrinio nusodintuvo dugno pakelia specialus erliftas ir grąžina į pirminio nusodintuvo kamerą.

Po valymo proceso nuotekų skystis gali būti naudojamas kaip techninis vanduo (bet ne geriamasis). Žalos gamtai toks vanduo nedaro. Vengti reikia tik jo tiesioginio išleidimo į gruntinių vandenų sluoksnį, gyvulių ganyklas, geriamojo vandens artezinius gręžinius ir šachtinius šulinius. Visais kitais leistinais atvejais švarus nuotekų vanduo išleidžiamas į melioraciją, gruntą, vejos laistymo sistemą.

Švaresniam išvalymui išleidžiamas nuotekas galima filtruoti per drenažinį sluoksnį. Jeigu nėra galimybių išleisti išvalytas nuotekas į gruntą (dėl netinkamų grunto sąlygų, dėl aukštų požeminių vandenų) arba į griovius, tuomet įrengiamas nuotekų kaupimo rezervuaras.

Siekiant išvengti nuotekų patekimo į gruntinius vandenis, kaupimo rezervuarui būtina hidroizoliacija ir užtikrintas dugno ir sienelių sandarumas.

Gruntiniai vandenys ir grunto tipas

Dirvos tipas (smėlingas ar molingas) turi reikšmės nuotekų valymo sistemos įrengimui. Palankiu laikomas smėlingas gruntas, bet molingas įjungia “raudoną šviesą”. Reikalas tas, kad išvalytos nuotekos infiltruojamos į gruntą, bet esant sunkiam grunto tipui (moliui arba priemoliui) teks atsisakyti požeminės nuotekų talpos ir ieškoti kitų optimalių nuotekų išleidimo variantų, tinkančių molingos struktūros dirvai.

Tam iš pradžių ir atliekami inžineriniai geologiniai grunto tyrimai, iškviečiami konsultantai ir specialistai. Jie ne tik ištirs grunto sudėtį, bet ir nustatys požeminių gruntinių vandenų lygį, kuris ne mažiau svarbus.

Nuotekų valymo įrenginiams tinkamiausi yra smėlingi plotai, žvyrai, gruntai su didesniais aeracijos sluoksniais ir gruntai, kuriuose požeminis vanduo slūgso kuo giliau.

Gruntinio vandens srovės tekėjimo kryptį labai svarbu nustatyti. Jeigu srauto krypties neįmanoma nustatyti arba ji nuolat keičiasi, tuomet filtracijos sistemos įrengti negalima.

Gruntinio vandens lygis

Jeigu gruntiniai vandenys aukšti, o jų atstumas iki žemės paviršiaus, iki nuotekų išleidimo vamzdžio, iki infiltracinio šulinio dugno yra mažiau nei 1 metras - tuomet sklype siūloma statyti nuotekų siurblinę - tam, kad pakelti nuotekas į valymo įrenginį, esantį pakankamu atstumu virš gruntinių vandenų.

Esant aukštam gruntinio vandens lygiui specialistai dar pataria įbetonuoti (ir papildomai hidroizoliuoti) nuotekų valymo įrenginį, o šalia jo įrengti kontrolinį šulinėlį. Per jį savininkas gali nuolat stebėti vandens lygį ir, susidarius vandens pertekliui, imtis jo išpumpavimo.

Jeigu įvertinus hidrogeologinę situaciją jūsų vietovė pelkėta - šulinio vandens nebus galima gerti, kadangi į jį pateks paviršiniai vandenys ir visos lietaus nuoplovos.

Nuotekų valymo įrenginių priežiūra

Pagrindiniai nuotekų įrenginio priežiūros darbai - veikliojo dumblo pertekliaus išsiurbimas ir išvežimas. Biologinio įrenginio talpoje nuotekų valymo metų susidaro dumblo masės sankaupos. Dėl dumblo pertekliaus sistemoje užsikemša nuotekų nuvedimo vamzdis ir infiltracinis šulinys.

Nuotekų surinkimo talpoje nuolat kaupiasi dumblas. Jo perteklių periodiškai reikia išsiurbti ir išvežti. Perteklinis dumblas gali užkimšti nuotekų vamzdį, nutiestą į infiltracijos zoną.

Jeigu buitinio nuotekų valymo įrenginys eksploatuojamas tiksliai pagal taisykles ir teisingai sureguliuotas, tuomet perteklinį dumblą pakanka pašalinti tik 1 kartą per metus, daugiausia - 2-3 kartus per metus. Išsiurbimo metu patariama šiek tiek dumblo palikti įrenginyje, kad greičiau pradėtų daugintis veikliosios bakterijos.

Jeigu dumblą tenka išsiurbti dažniau nei 3 kartus per metus, tuomet gali būti, kad pažeistas NVĮ vandens rūgštingumas (kuris turi būti apie 6,5-8 pH).

Buitinė chemija ir valymo įrenginiai

Kiekviena cheminė plovimo priemonė naikina NVĮ esančias veikliąsias bakterijas, skaidančias nuotekų teršalus. Naudingų bakterijų skaičius nuo agresyvių skalbimo priemonių poveikio smarkiai mažėja ir tampa nepakankamas sklandžiam nuotekų valymo procesui.

Reikia saugoti NVĮ ir nuo lietaus vandens bei tirpstančio sniego patekimo į valomas nuotekas - juose yra įvairių druskų ir rūgščių, užteršiančių talpos vandenį. Negalima į NVĮ leisti ir kritulių nuotekų kanalų iš garažo.

Aktyviosios bakterijos, skaidančios nuotekų medžiagas, pačios dauginasi milžiniškais kiekiais - jeigu NVĮ apsaugotas nuo buitinės chemijos patekimo, tuomet bakterijų pakanka kokybiškam valymui ir poreikio nuolat papildyti jų kiekį nėra.

Išnykus veikliosioms bakterijoms suktriks nuotekų valymo procesas ir medžiagų skaidymas, neliks veikliojo dumblo, nuotekų vanduo bus neišvalytas. Tuomet būtina pradėti naują bakterijų veisimosi ciklą, pilant jų naują “porciją”. Bakterijos gali išnykti ir BVĮ ilgalaikės prastovos metu, negavusios “maisto” - naujų nuotekų.

Orientacinės nuotekų valymo įrenginių kainos

Kaip jau minėjome patys valymo įrenginiai kainuoja nuo kelių tūkstančių eurų, tad sutaupius net kelis šimtus eurų bus sumažina visų darbų kaina.

Kaip pasirinkti tinkamą įmonę?

Lietuvoje turime daug kompanijų, kurios užsiima valymo įrenginių pardavimu, bei montavimo darbais. Susirasti tinkamą kompaniją nebus sudėtinga. Kada jau rasite įmonę, kuri galės atlikti visus montavimo darbus, tada pasiteiraukite ar jie neparduoda pačių valymo įrenginių. Dažnu atveju, tokios kompanijos glaudžiai bendradarbiauja su valymo įrenginius gaminančiomis ir parduodančiomis įmonėmis, tad gali pasiūlyti iš tiesų geras kainas.

Geriausias būdas tai pasinaudoti internetu. Čia greitai rasite daug internetinių svetainių, kuriuose skelbiama apie nuotekų valymo įrenginių montavimo darbus. Pagrindas, neskubėkite samdyti kompanijos. Norėdami sutaupyti ir susirasti geriausią variantą perskambinkite į visus specialistus. Taip sužinosite ar jie visi užimti, kokios paslaugų kainos.

tags: #kaip #iruosti #valymo #irengini #nuosavame #name