Daugiabučio namo butų savininkų sąrašas yra svarbus dokumentas, reikalingas efektyviam namo valdymui ir bendrijos veiklai. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip sudaryti ir atnaujinti šį sąrašą, kas už tai atsakingas ir kokie teisės aktai tai reglamentuoja.
Kas atsakingas už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir atnaujinimą?
Už bendrijos narių sąrašo sudarymą ir atnaujinimą atsakingas bendrijos pirmininkas.
Jeigu turite teisėtu pripažintą bendrijos narių sąrašą (pavyzdžiui, buvo pridėtas, kai rinkote ir registravote valdymo organų narius), jame esantys asmenys laikytini bendrijos nariais tol, kol nepareiškė noro (raštu) išstoti iš bendrijos.
Kiti savininkai bendrijos nariais gali tapti tik tuomet, kai pareikš dė to savo valią - įteiks bendrijos pirmininkui laisvos rašytinės formos prašymą.
Bendrijos narių sąrašo sudarymo niuansai
Ką daryti, jeigu bendrija neturi galiojančio bendrijos narių sąrašo?
Jeigu bendrija neturi galiojančio bendrijos narių sąrašo, o pirmininkas, dirbęs nuo 2020 metų, mirė ir dalies dokumentų nerandama, galima remtis 2020 metų susirinkimo protokolu, kuriame kažkokiais būdais buvo identifikuoti bendrijos nariai.
Naujame susirinkime galima traktuoti, kad tas sąrašas yra galiojantis bendrijos narių sąrašas, arba susirinkime galima įtraukti punktą, kuriame susirinkimo dalyviai nubalsuoja, kad tas sąrašas yra naujausia bendrijos narių versija, arba kad tie, kurie susirinko yra bendrijos nariai.
Kaip elgtis, jei buto savininkas (bendrijos narys) turi 2 butus toje pačioje bendrijoje?
Jei buto savininkas (bendrijos narys) turi 2 butus toje pačioje bendrijoje, vienas buto (patalpos) unikalus numeris reiškia vieną savininką.
Ar tai būtų 1 bendrijos narys turintis 2 balsus? Jeigu, pavyzdžiui, du...
Kaip elgtis, jei butas turi 2 savininkus (po 1/2 dalį)?
Jei butas turi 2 savininkus (po 1/2 dalį), vienas buto savininkas (bendrijos narys) atstovauja bendru susitarimu ir turi vieną balsą.
Kai savininkai yra 2, pagal jungtinę santuokinių nuosavybę, abu turėtų būti įtraukti, kaip galintys balsuoti.
Teisės aktai, reglamentuojantys daugiabučių namų valdymą
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.82 straipsnio nuostatas, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga.
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas.
Butų ir kitų patalpų savininkai privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.83 straipsnio 3 punktą, daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai namo bendrojo naudojimo objektus (stogą, sienas, pamatus, laiptines, inžinierines sistemas ir kt.) privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.
Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių.
Bendrijos: lankstesnis valdymas, platesnė integracija, daugiau steigimo galimybių
Daugiabučio namo valdymo formos
- Bendrija: Steigiama vieno ar kelių daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkų.
- Jungtinės veiklos sutartis: Gali sudaryti bet kurio daugiabučio namo gyventojai, norintys prižiūrėti namą savarankiškai.
- Administratorius: Pasirenkamas Civilinio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka.
Jei savininkai neatlieka savo pareigos - patys nesirūpina savo daugiabučiu, t. y. nesteigia bendrijos ir neinicijuoja jungtinės veiklos sutarties, tada vadovaujantis įstatymais savivaldybė turi skirti administratorių.
Savivaldybės skiriamas administratorius yra kraštutinė priemonė, ja siekiama garantuoti tinkamą daugiabučio namo priežiūrą tol, kol savininkai nesiims jos organizuoti patys.
Daugiabučio namo priežiūros reikalavimai
Statinių techninės priežiūros tikslas - užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę, maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai.
Daugiabučio namo savininkai turi teisę ir prievolę laisva valia pasirinkti vieną iš Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau - Civilinis kodeksas) numatytų daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų valdymo būdų: nustatyta tvarka įsteigti daugiabučio namo savininkų bendriją, sudaryti jungtinės veiklos sutartį ir paskirti atsakingą asmenį pagal jungtinę veiklos sutartį, arba kreiptis į savivaldybės administraciją su prašymu dėl administruojančios įmonės paskyrimo.
Pagrindiniai priežiūros reikalavimai:
- Organizuoti kasmetines statinio, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras.
- Organizuoti kitas papildomas apžiūras, kurias nustatė statinio savininkas ar kurios yra numatytos kituose teisės aktuose.
- Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių statinio naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, nedelsiant informuoti statinio savininką.
Daugiabučio namo renovacija ir parama
Jeigu norite pilnai renovuoti namą, galite pateikti prašymą (daugumos daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytą) Vilniaus rajono savivaldybės administracijai dėl daugiabučio įtraukimo į Daugiabučių renovacijos programą bei investicijų plano su energinio naudingumo sertifikatu parengimo.
Jeigu norite atnaujinti tik tam tikrą namo bendrojo naudojimo objektą (stogą, sienas, šildymo sistemą ir pan.) siūlome pasinaudoti nuo 2017 m. teikiamą Vilniaus rajono savivaldybės paramą.
Savivaldybė apmoka iki 70 procentų remonto išlaidų. Remonto darbus organizuoja daugiabučio namo valdytojas: administratorius, bendrijos pirmininkas arba jungtinės veiklos įgaliotas asmuo.
Svarbu: Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti traktuojama kaip oficialus teisės aktų aiškinimas.
| Namo naudingas plotas | Maksimali finansavimo suma |
|---|---|
| Iki 1000 kv. m. | 20 000 Eur |
| Nuo 1000 iki 2000 kv. m. | 30 000 Eur |
| Virš 2000 kv. m. | 40 000 Eur |