Vikipedija - tai internetinė enciklopedija, kurią redaguoti gali kiekvienas. Šiuo metu tai yra penktas pagal lankomumą interneto tinklalapis pasaulyje, kuriame kas mėnesį apsilanko beveik pusė milijardo žmonių ir kuriame yra apie 20 mln. įrašų. Nemokamą interneto enciklopediją „Wikipedia“ jau galima skaityti daugiau kaip dviem šimtais kalbų, ji yra didžiausia laisvoji internetinė enciklopedija pasaulyje, prie kurios kūrimo gali prisidėti kiekvienas.
Teisė į informaciją yra viena iš esminių žmogaus teisių ir ji negali būti cenzūruojama ar ribojama, pabrėžia „Vikipedijos“ internetinės enciklopedijos įkūrėjas Jimmy Walesas. Jis tik džiaugiasi, jeigu žmonės ar netgi tokios kompanijos kaip „Google“ „vagia“ informaciją iš „Vikipedijos“ ir vartoja ją savo reikmėms - būtent žinių skleidimas ir yra tinklalapio pagrindinis tikslas.
„Vikipedija“ prasidėjo nuo vienos labai paprastos, bet galingos idėjos - įsivaizduokite pasaulį, kuriame kiekvienas žmogus turi nemokamą priėjimą prie visų žmonijos turimų žinių“, - sakė J. Walesas. Jis pabrėžė, kad šiame sakinyje atsispindi visi pagrindiniai „Vikipedijos“ principai: informacija turi būti kaupiama apie viską, ji turi būti pateikiama visiškai nemokamai ir tai turi būti pasaulinis projektas su atitikmenimis visomis pasaulio kalbomis.
Vikipedijos principai ir turinio ypatumai
J. Walesas pažymėjo, kad skirtingomis kalbomis straipsniai apie tuos pačius dalykus ne visuomet sutampa. Tarkime, Žalgirio mūšio aprašyme lietuviškai yra pateikiama lietuviška istorijos versija, lenkiškai - lenkiška, o angliškame Žalgirio mūšio aprašyme pateikiami abu aprašymai ir paaiškinama, kodėl lietuviai ir lenkai įvykius interpretuoja skirtingai. Taip pat „Vikipedija“, pasak J. Waleso, padeda atskleisti ir tautų nacionalinius skirtumus. Pavyzdžiui, japonai joje dažniausiai skaito straipsnius, susijusius su popkultūra, vokiečiai - straipsnius, susijusius su geografija.
Nenuostabu, kad lietuviškoje Vikipedijos versijoje gausiau išsamesnių straipsnių susijusiu su lietuviška istorija, įvykiais, žmonėmis. Kiekvienos šalies internetinę enciklopediją kuria tos šalies, ar bent jau tą kalbą mokantys žmonės.
Šiuo metu lietuviškoje Vikipedijos versijoje yra 64 372 straipsniai. Lyginant nuo lietuviškos internetinės enciklopedijos veikimo pradžios iki šios dienos straipsnių skaičius perkopė 60 tūkst.
Kaip prisidėti prie Vikipedijos?
Vikipedijoje kiekvienas gali rašyti naujus straipsnius, o taip pat versti iš kitų kalbų, papildyti ir tobulinti jau esamus, svarbu išlaikyti „enciklopedinį stilių“. Vikipedijos idėja - „bendromis geranoriškų savanorių pastangomis sukurti ir platinti kiekvienam jo gimtąja kalba nemokamą žmonijos visų žinių „saugyklą“.
Kadangi puslapis yra nemokamas, jį pirmiausia išlaiko savanoriai. Prie „Vikipedijos“ darbo prisideda maždaug 100 tūkst. žmonių. Pasak J. Waleso, ateityje bus stengiamasi pasiekti, kad enciklopedijos redagavimas taptų kuo paprastesnis ir tai leistų prie jos kūrimo prisidėti dar didesnei daliai žmonių.
Norint rašyti tam tikra tema nereikalaujama būti savo srities specialistu. Vikipedijoje straipsnius kurti ir taisyti gali kiekvienas norintysis. Tam tereikia prisijungti prie sistemos, tačiau galima tai padaryti ir neprisijungus, tuomet sistema užfiksuoja vartotojo IP adresą. Kurti straipsnius tam tikra tema gali visi norintys, tačiau nemėgstantys jog jų tekstas būtų taisomas ar redaguojamas to daryti nevertėtų. Parašytą straipsnį gali perrašyti kitas vartotojas ir tekstas gali būti redaguojamas neribotai. Autorinės teisės čia negalioja.
Pagrindiniai aspektai, norint publikuoti straipsnį Vikipedijoje:
- Neutralumas
- Enciklopedinis stilius
- Straipsnis negali būti reklaminis, skatinantis kažką pirkti ar propaguoti.
Visus parašytus straipsnius tikrina Vikipedijos administratoriai, kurie ir nusprendžia ar straipsnis atitinka visus keliamus reikalavimus.
Prieš porą metų buvo rašyta apie Lietuvoje naudojamą sistemą išorinių šaltinių ir OSM duomenų lyginimui. Jau keli metai, kaip Vikipedijos straipsniuose galima pridėti ir geografinę informaciją (koordinates). Todėl galima pradėti daryti „surišimą“ tarp OSM ir Vikipedijos duomenų.
Pagrindinis dalykas, kurį reikia žinoti, tai kad nei vienas duomenų rinkinys (nei Vikipedija, nei OSM) nėra 100% teisingas. Dažniausia situacija bus tokia, kad ir objektas yra OSM’e, ir straipsnis Vikipedijoje turi nurodytas koordinates, ir koordinatės sutampa su OSM (su šiokia tokia paklaida).
Jei objektas yra, bet Vikipedijos ir OSM koordinatės nesutampa daugiau nei paklaida, tai įrašas sąraše vis tiek bus, bet jis bus žalias, o po įrašu bus pilka eilutė, kur bus nurodyta, kur toks objektas yra OSM’e ir koks yra pozicijų neatitikimas. Tada galima bandyti patikrinti, kurios koordinatės yra neteisingos.
Sąrašo antroje dalyje būtent ir bus surašyti objektai OSM’e, kurie turi „wikipedia“ žymas, bet nurodytas Vikipedijos straipsnis arba neegzistuoja, arba neturi koordinačių. Nors ši sistema naudojama jau ne pirmus metus, duomenys, algoritmai ir pan. pastoviai keičiasi, taigi gali būti klaidų pačiame tikrinime.
Jei nesate tikri, ortofoto aiškiai nesimato, internete nieko doro rasti nepavyksta - geriau nieko nedarykite - palikite kaip yra. Atkreiptinas dėmesys, kad Vikipedijoje gali pasitaikyti objektai, kurie realiai ir neturi atsidurti OSM žemėlapyje. Pavyzdžiui mūšių vietos (kai toje vietoje šiandien fiziškai nėra tarkim paminklo).
Galite peržiūrėti palyginimo sąrašą, kuris atnaujinamas neperiodiškai, pabandykite, pažiūrėkite, ir būtinai klauskite, jei kas neaišku.
Štai kaip galima prisidėti prie Vikipedijos:
- Rašykite naujus straipsnius.
- Verskite straipsnius iš kitų kalbų.
- Papildykite ir tobulinkite jau esamus straipsnius.
- Pridėkite geografinę informaciją (koordinates).
- Tikrinkite ir taisykite koordinates.
Vikipedijos patikimumas ir atsakomybė
Tačiau nepaisant to, jokių garantijų, jog internautas pateikia teisingą informaciją, nėra. Vikipedia neprisiima jokios atsakomybės už pateiktos informacijos tikslumą. Jeigu kažkuriame straipsnyje buvo pateikta šmeižianti informacija apie tam tikrą asmenį, pats šmeižiamas asmuo gali kreiptis į teisėsaugą, kad būtų surastas kaltinamasis, tačiau pati internetinė enciklopedija tuo neužsiima. Priešingai, Vikipedijos administratoriai užbėga įvykiams už akių teigdami „Vikipedijoje gali būti tokio turinio, kuris gali pasirodyti įžeidžiantis“.
Nors straipsnius skaito ir vertina administratoriai, visgi pagal internetinės enciklopedijos nustatytas nuostatas „Vikipedija neatsako už turinio teisingumą, išsamumą, aktualumą ir detalumą, kadangi Vikipedija yra nuolat kuriama, taisoma, tobulinama bei redaguojama“.
Vienas iš dalykų, kurių pasaulį sėkmingai moko šeštadienį dešimties metų gimtadienį švenčianti „Wikipedia“, yra pasitikėjimas. Būtent žmonių pasitikėjimas atvirosios enciklopedijos informacija lėmė tai, kad maždaug 2005-06 m. „Wikipedia” straipsniai iškopė į „Google“ rezultatų viršų, DELFI pasakoja buvęs enciklopediją administruojančios nepelno organizacijos „Wikimedia Foundation“ Patikėtinių tarybos narys ir dabartinis konsultantas technologijų klausimais Domas Mituzas.
Žinoma, netikslumai anonimų redaguojamuose „Wikipedia“ straipsniuose yra pagrindinis ir neretai pagrįstas laisvosios enciklopedijos „neigėjų“ argumentas. Be netyčinių klaidų, kurių pasitaiko kiekvienoje enciklopedijoje, „Wikipedia“ redagavimo demokratija atveria duris ir vadinamiesiems „vandalams“, tyčia iškraipantiems straipsnių faktus ar skelbiantiems išgalvotą informaciją.
D. Mituzas sako, kad po šio incidento buvo itin sugriežtinti „Wikipedia“ redagavimo ir tikrinimo standartai. Tačiau, pašnekovo teigimu, klaidų pasitaiko ir kitose enciklopedijose, ir žiniasklaidoje, o paradoksalu yra tai, kad, pavyzdžiui, klaidą padarius laikraščiui, ji gali persikelti į „Wikipedia“ straipsnį, kadangi laisvosios enciklopedijos faktai turi būti pagrįsti išorinių šaltinių informacija, o žiniasklaidą „Wikipedia“ bendruomenė laiko patikimu šaltiniu.
Efektyvumo mokykla D. Mituzas pasakoja “Wikipedia“ atradęs ir iškart susidomėjęs apie 2002 m. Laisvoji enciklopedija ilgainiui tapo ne tik nemokama „Britannica“ ar „Encarta“ alternatyva, bet nemokama ir geresne alternatyva. Ko vertas vien „Wikipedia“ atnaujinimų greitis - pavyzdžiui, mirus popiežiui Jonui Pauliui II ir išrinkus popiežių Benediktą XVI, „Wikipedia“ tereikėjo jau seniai enciklopedijoje buvusį išsamų straipsnį apie Josephą Ratzingerį pervadinti į „Benediktas XVI“.
Visas „Wikipedia“ kodas yra atviras, paslapčių neturime. Mūsų technologinio efektyvumo patirtimi naudojasi ne viena pradedanti, didelių lėšų taip pat neturinti interneto kompanija, o ir didieji žaidėjai vis dažniau pagalvoja, ką galėtų daryti paprasčiau“, - dėsto D. Mituzas.
Informacijos išlaisvinimo pavyzdžių atsiranda vis daugiau - savo turinio teises visuomenei pamažu atiduoda Vokietijos ar kitų šalių archyvai. Šitaip kompanijos įgyja daugybę naujų „akių“, „rankų“, idėjų ir galimybių užsidirbti. Pati „Wikipedia“ yra visiškai atvira - D. Mituzas pripažįsta, kad jei kurios nors kalbos redaktorių bendruomenė sugalvotų atsiskirti nuo „Wikimedia Foundation“, tam praktiškai nebūtų kliūčių. Be to, bet kas gali nukopijuoti visą ar dalį „Wikipedia“ enciklopedijos turinio ir pradėti plėtoti komercinį projektą - taip taip pat nėra kliūčių.
Tačiau, pasak jo, nors progresas šio tikslo link yra akivaizdus, laukia dar ilgas kelias, kol pasaulis suvoks, kad dar didelė dalis informacijos yra nepelnytai paslėpta nuo visuomenės bei galimybių laisvai ja dalintis.
Tad pasitikime mes „Wikipedia“ ar ne, labai tikėtina, kad daugelis susidomėjusiųjų Lietuvos istorija informaciją apie tos dienos įvykius skaitys būtent laisvojoje enciklopedijoje. O jei kieno nors netenkina straipsniai apie, pavyzdžiui, Lietuvą, Vilnių ar bet kurią kitą svarbią temą, „Wikipedia“ visus kviečia prisidėti tobulinant šią informaciją.
Taigi, prisidėkite prie Vikipedijos ir tapkite žinių skleidimo dalimi!
tags: #kaip #buti #vikipedijoje