Kino pasaulis dažnai atspindi mūsų pačių gyvenimus, o veikėjai, su kuriais susitapatiname, gali padėti mums geriau suprasti save ir aplinką. Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip vienišumas yra vaizduojamas filmuose ir kokį poveikį tai daro žiūrovams. Aptarsime, kaip veikėjai, nepaisant sudėtingų aplinkybių, demonstruoja stiprybę ir atsparumą, ir kaip tai gali įkvėpti mus pačius.
Dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“
Tarptautinis dokumentinių filmų festivalis „Nepatogus kinas“, kasmet vykstantis Lietuvoje, siekia atkreipti dėmesį į žmogaus teisių, politikos, socialinės atsakomybės ir tvarumo temas. Festivalio metu pristatoma turtinga dokumentinių filmų programa, rengiami susitikimai su kino kūrėjais, organizuojamos diskusijos su filmų herojais, žmogaus teisių aktyvistais ir ekspertais.
Šiemetinėje festivalio programoje nugulusios istorijos - netikėtos, įkvepiančios, atviros, drąsios, iššaukiančios, demaskuojančios. Programų „Tau čia nėra vietos“ ir „Karta po kartos“ filmų veikėjai - trapūs ir pažeidžiami, gyvenantys sudėtinguose istoriniuose kontekstuose ar nedėkingose šeimyninėse aplinkybėse, tačiau tuo pačiu jie - itin stiprūs bei atsparūs įvairioms negandoms.
Festivalis ragina žiūrovus kuo labiau pajusti festivalio dvasią ir kviečia filmus žiūrėti ne tik pavieniui, bet ir specialių bibliotekose vyksiančių seansų metu. O pažiūrėjus, pasilikti drauge pasidalinti įspūdžiais ir pasikalbėti apie tai, kas tiesų svarbu.
Specialūs seansai bibliotekose
Festivalio metu organizuojami specialūs seansai įvairiose bibliotekose, kurių metu galima žiūrėti filmus ir dalyvauti diskusijose. Štai keletas pavyzdžių:
- Spalio 11 d. Filmo „Nothing Compares“ peržiūra ir virtualus susitikimas su muzikologu Ramūnu Zilniu.
- Spalio 12 d. Trumpametražiai filmai vaikams ir šeimoms: „Vanduo, vėjas, dulkės, duona“ ir „Daugiau nei atsimenu“.
- Spalio 13 d. Filmo „Namai iš šukių“ peržiūra ir virtualus susitikimas su festivalio programos sudarytojais.
- Spalio 18 d. Filmo „Tai, kas lieka kelyje“ peržiūra ir susitikimas su festivalio programos sudarytojais.
- Spalio 19 d. Trumpametražiai filmai jaunimui: „Istorijos iš dušo“ ir „Tai - aš“.
- Spalio 21 d. Festivalį atidarančio filmo „Piknikas Morijoje“ peržiūra ir susitikimas su režisiere Lina Lužyte.
- Spalio 25 d. Lietuvių filmo „Geras gyvenimas“ peržiūra ir virtualus susitikimas su režisierėmis Marta Dauliūte ir Viktorija Šiaulyte.
- Spalio 26 d. Trumpametražiai filmai vaikams ir jaunimui: „Meškos problema“ ir „Du medžiai Jeruzalėje“.
- Spalio 27 d. Filmo „Šiaurinė srovė“ peržiūra.
Filmas „Išgyventi vasarą“: asmeninė patirtis ir universalumas
Režisierė M. Kavtaradzė filme „Išgyventi vasarą“ ėmėsi kalbėti apie psichinę sveikatą, įkvėpta asmeninės patirties. Ji teigia, kad didžiausia sėkmė būtų, jei žiūrovas, atradęs filmą ir jį peržiūrėjęs, pasijaustų mažiau vienišas. Filme vaizduojami personažai, turintys psichikos sveikatos problemų, tačiau vengiant kraštutinumų ir romantizavimo. Psichinė liga yra vaizduojama kaip liga, kaip visos ligos - tu geri vaistus, daraisi tyrimus. Tame nėra romantikos.
Režisierė teigia, kad jai pačiai visad norisi matyti daugiau buiteko. Todėl labai nervina, kai filme atsiranda meilės linija ir meilė „išgydo“ personažą. Arba kai indie romantinėse komedijose personažui duodamas neva tai smagus momenčiukas: jam OCD ir jis jau stumdo daiktelius, o ji - manic pixie dream girl, vaizduojama kaip labai faina mergina, nors iš tiesų, jei pasižiūrėsim iš šalies, jai reikia gydytojo pagalbos.
Kuriant „Išgyventi vasarą“ personažus, režisierė stengėsi apeiti su psichinės sveikatos reprezentacija susijusius stereotipus. Ji teigia, kad aktoriai personažams pridėjo labai labai daug. Tačiau rašiau be jokio plano ir taip pažindinausi su personažais. Žinojau, kokia yra kiekvieno jų būsena ir į kurią pusę jie turi pasikeisti, bet pati kai kuriuos dalykus atradau bedirbdama su scenarijumi, o vėliau personažus pažinau dar geriau, kai aktoriai pradėjo repetuoti.
Režisierė sąmoningai nusprendė nekritikuoti aplinkos, gydytojų, nes net jei yra dalykų, kurie tau gali nepatikti, yra labai gerų specialistų, ir aš nenorėjau prisidėti prie to tamsaus psichiatrinės ligoninės vaizdavimo, kuris yra dažnas kine.
Trumpametražis filmas „Namo“: grįžimas ir nesijautimas namuose
ČIA BUVO SAŠA - Oficialus anonsas (Trailer)
Režisierė teigia, kad jai natūraliai įdomiau ekrane stebėti moterį. Tikiu, kad reikia kalbėti apie tai, ką žinau geriausiai, o šiuo metu tai yra pasaulis iš dvidešimt kelerių metų merginos perspektyvos. Manau, kad merginoms reikia filmų, kuriuose jos matytų savo atspindį, herojų, su kuriomis galėtų susitapatinti. Būtent susitapatinimo, empatijos jausmas man yra svarbiausias žiūrint ir kuriant kiną.
Filmai, padedantys suprasti vienišumą
Filmai gali būti galingas įrankis, padedantis mums suprasti vienišumą ir kitas sudėtingas emocijas. Jie leidžia mums susitapatinti su veikėjais, kurie patiria panašius jausmus, ir pamatyti, kaip jie su tuo susiduria. Štai keletas filmų, kurie gali padėti jums geriau suprasti vienišumą:
- "Paranormalūs reiškiniai" - siaubo filmas apie antgamtines jėgas, persekiojančias ir gąsdinančias jauną porą jų pačių namuose.
- "Paveldėtas" - psichologinė siaubo juosta, kurios dėmesys skiriamas psichologijai ir veikėjų vidinėms dramoms.
- "Išvarymas" - tikrais įvykiais paremtas siaubo filmas apie paranormalių reiškinių tyrėjus, kurie tiria demono apsėdimo atvejį.
- "Tūnąs tamsoje" - siaubo filmas apie paranormalius reiškinius, kurie vyksta šeimai persikėlus į naują vietą.
- "Sinister" - siaubo filmas apie detektyvų rašytoją, kuris su savo šeima persikelia į namą, kuriame įvyko tragedija.
Išvirkščiai efektyvios veikėjos lenkų kine
Lenkų kine galima rasti moterų personažų, kurie iš pažiūros yra neefektyvūs, tačiau iš tiesų stengiasi ištrūkti iš socialinės tvarkos rėmų. Susidūrusios su aplinkos reikalavimais, pinigų stygiumi, išdavyste, liga, mirtimi, šios herojės nepaliaujamai pluša ne todėl, kad nesėkmę paverstų sėkme, o todėl, kad išlaikytų pasaulio tvarumą. Tokie personažai leidžia išlaisvėti tam sutvarkytam pasauliui, savo neįspūdingais, kartais nerangiais, bet būtinais veiksmais perkeldamos ir ištempdamos jo ribas.
Pavyzdžiai iš lenkų kino
Štai keletas pavyzdžių iš lenkų kino, kuriuose vaizduojamos išvirkščiai efektyvios veikėjos:
- Kinga / Alicija iš filmo „Fuga“ (2018) - moteris, kuri po amnezijos įgyja įžūlumo ir nenori grįžti į ankstesnius socialinius vaidmenis.
- Eva iš filmo „Laukinės rožės“ (2017) - moteris, kuri laužo draudimus konservatyvioje bendruomenėje ir netelpa į turtingo kaimo rėmus.
- Mira iš filmo „Moteris ant stogo“ (2022) - moteris, kuri tapo nuspėjama savo aplinkai, tačiau nepaliaujamai dirba nematomą darbą.
Filmas „Ten, kur gieda vėžiai“: odė laukinei gamtai ir žmogaus stiprybei
Romane ir filme „Ten, kur gieda vėžiai“ pasakojama istorija apie Kają, mergaitę, kuri užaugo viena pelkėse. Būdama atokaus Šiaurės Karolinos miestelio gyventoja, Kaja išmoko pragyventi iš to, ką siūlo gamta, joje rado ir paguodą. Tapusi paaugle, Kaja susibičiuliauja su vietiniu vaikinu Teitu Vokeriu, šis imasi mokyti ją skaityti. Laukinis merginos grožis nepalieka abejingo ir Čeiso Endriuso, „miestelio pažibos ir geriausio įžaidėjo“. Tad kai pelkėse 1969-ųjų spalį aptinkamas jo lavonas, Kaja tampa pagrindine įtariamąja.
„Ten, kur gieda vėžiai“ - ne tik istorija apie meilę ir nusikaltimą, ne tik odė laukinei gamtai, bet ir istorija apie žmogaus stiprybę ir atsparumą. Knygą parašė zoologė Delia Owens, kuri didžiumą savo suaugusiosios gyvenimo praleido pavojingose ar bent neįprastose vietose. Ji teigia, kad šios patirtys ir sukūrė Kają. Tikrai žinau, ką reiškia būti vienišai. Bičiuliautis su pavianais ir rudosiomis hienomis, nes aplink nėra jokios kitos mergaitės. Žinau, kad tokia atskirtis priverčia jaustis nesaugiai, elgtis neadekvačiai.
Vilniaus trumpųjų filmų festivalis: nauji talentai ir aktualios temos
Vilniaus tarptautinis trumpųjų filmų festivalis yra vienas didžiausių išskirtinai tik trumpametražius filmus rodančių festivalių Baltijos šalyse. Festivalis kasmet žiūrovams pristato keliolika programų, kuriose rodomi stipriausi pastaraisiais metais sukurti darbai. Šiemetiniuose lietuviškuose filmuose režisieriai išbando žanrinio kino galimybes - trilerį, socialinę dramą, komediją.
Festivalio programose galima rasti filmų, nagrinėjančių įvairias temas, įskaitant šeimyninį gyvenimą, socialines problemas ir meilę. Žiūrovai juose atras visko - juoko pro ašaras, nostalgiškų jaunystės prisiminimų, įtampos ir tikros dramos.
| Filmas | Režisierius |
|---|---|
| Apklausa | Urtė Sabutytė |
| Miegamasis rajonas | Vytautas Katkus |
| Techno, Mama | Saulius Baradinskas |
| Viskas gerai | Jorūnė Greičiūtė |
Šie filmai ir festivaliai atspindi tai, kaip kinas gali padėti mums suprasti vienišumą ir kitas sudėtingas emocijas, bei įkvėpti mus pačius būti stipriais ir atspariais.