Kaip nebūti vienišam: patarimai ir įžvalgos

Ir vis dėlto žmonės labiau nei bet kada anksčiau yra vieniši, gyvena vieni arba (nors ir apsupti žmonių) patiria vienatvę. Galima būti vienam ir nesijausti vienišam. Psichoterapija gali būti išeitis iš šios situacijos.

Kuo skiriasi vienatvė nuo vienišumo?

Nors buvimas vienas ir vienatvė skamba panašiai, mes juos suvokiame visiškai skirtingai. Buvimas vienam yra savanoriška būsena, kuri dažnai gali būti naudinga ir atpalaiduojanti, o vienatvė yra žalinga ir ilgainiui gali sukelti psichinių ir fizinių problemų.

Kaip įveikti vienišumo jausmą?

Jei nerimaujame, nes jaučiamės vieniši, pravartu po ranka turėti keletą patarimų, padėsiančių pasijusti geriau. Galite sudaryti sąrašą dalykų, kontaktų ir veiklos, kuri apskritai teikia jums džiaugsmo, ir turėti jį su savimi nelaimės atveju. Priešingai, pasivaikščiojimas gryname ore, pokalbis telefonu su draugu ar maloni muzika gali mums padėti. Saugokitės socialinių tinklų, kurie sukuria iliuziją, kad nesame vieniši, ir apskritai pablogina mūsų būklę. Tačiau jei jaučiatės vieniši ilgą laiką, priežastis gali būti labiau įsišaknijusi, todėl gali būti naudinga kreiptis profesionalios pagalbos.

D. Jakučionis teigia, kad daugiau nei 50 proc. žmonių bijo vienatvės. „Ji daugeliui asocijuojasi su vienišumu. Be to, žmonės turi keistų įsitikinimų apie vienatvę, pavyzdžiui, jeigu tu kažką veiki vienas, esi išskirtinis blogąja prasme. Susiformavusi nuomonė, kad vienam eiti į kiną, teatrą ar į kavinę yra keista, todėl žmonės ir stengiasi to vengti.

Pasak specialisto, žmonės šiais laikais nebemoka kokybiškai būti vieni, būti vienam, tik su savimi, yra nejauku. „Šiais laikais žmonėms net sunku pastovėti parduotuvės eilėje nieko neveikiant. Akivaizdu, kad esame atpratę būti tik su savimi. Išmanieji įrenginiai bei telefonai problemą tik pagilino. Žmonėms nuobodu tapo būti tik savo draugijoje, jiems per sunku išbūti ir su savo mintimis. Tada imama ieškoti būdų, kaip sau praskaidrinti nuotaiką. Ir tie būdai tampa kasdieniais įpročiais. Kaip žinia, išmanieji prietaisai prikausto visą žmogaus dėmesį, tiesiog įtraukia. Todėl vos pajutęs diskomfortą kūne ar prote, žmogus griebiasi bet ko, kad tą negerą jausmą nustumtų į šalį. Mūsų smegenys nemėgsta nemalonaus jausmo. Deja, žmonės tiesiog neįsiklauso į tai, kas po juo slypi, nebando į save įsigilinti.“

D. Jakučionis sako, kad neretai vienatvę mėgstama prilyginti vienišumui, nors iš tikrųjų tai skirtingi dalykai: „Vienatvė - fizinis buvimas tik su savimi, kai aplink nėra žmonių, su kuriais galima būtų palaikyti kontaktą, o vienišumas - jausmas. Vienišais žmonės kartais pasijunta galvodami, kad yra nemylimi, niekam nereikalingi, kad niekam jie nepatinka ir niekas su jais nenori bendrauti. Tačiau dažnai įsitikinimas, kad esi niekam nereikalingas ir neįdomus - klaidingas, nes aplink yra daugybė žmonių, kurie iš tikrųjų norėtų bendrauti, laiką leisti kartu. Ir dėl tokių ar panašių klaidingų įsitikinimų vienatvė neretai asocijuojasi su neigiamais dalykais. Be to, būnant tik su savimi, kyla įvairių minčių ir jausmų. Ir jie nebūtinai yra malonūs. Neretai galvojama apie praeities klaidas, graužiamasi dėl jų arba baiminamasi dėl rytojaus, kuriami ne patys gražiausi ateities scenarijai. Žinoma, tokios mintys kuria nesaugumo jausmą, todėl žmogus natūraliai nenori būti vienas su savo mintimis.“

Ar galima išmokti būnant vienam nesijausti vienišam? D. Jakučionis sako, kad tai tikrai įmanoma. Pasak specialisto, kiekvienas žmogus - labai individualus ir pasijusti vienišu gali priversti skirtingos priežastys. Jeigu žmogui sunku išbūti vienam, lengviau jam būna tarp kitų. „Bet paraginčiau mokytis būti ir vienam. Po truputį. Ir tą laiką vienumoje svarbu leisti prasmingai, pavyzdžiui, medituojant, vaikštant po parką bei stebint aplinką, vakarieniaujant be spaudos, televizoriaus ar išmanaus įrenginio. Tokiomis akimirkomis verta savęs paklausti: „O kaip aš dabar jaučiuosi?“ Kilus nemaloniems jausmams, reikėtų su jais išbūti, nevertinant jų kaip neigiamų arba teigiamų, bet tiesiog priimti. Kažkam fizinė vienatvė gali priminti vaikystėje patirtas patyčias ir atstūmimą nuo grupės. Jei gyvenime yra tekę praleisti daug laiko be draugų, nes buvai atstumtas, puikiai pažįsti tą skausmingą vienišumo jausmą. Tai gali būti priežastis, dėl ko žmogus, vos likęs vienas, iškart pasijunta vienišas. Ir nors suaugus viskas pasikeičia, nes mes patys galime rinktis aplinką, žmones, su kuriais būti, tačiau, deja, asociacijas ne visada taip lengva pakeisti. Bet tai žinant, sąmoningai kažką veikiant vienam bei priimant visus savo jausmus, galima išmokti būti vienatvėje nesijaučiant vienišam. Beje, gera praktika - leistis į žygį vienam. Fizinis nuovargis palengvina buvimą tik su savimi, nes atitraukia dėmesį nuo įvairių neigiamų minčių“, - sako pašnekovas.

Kai žmogus susidraugauja su vienatve, ji jam gali padovanoti daug teigiamų dalykų, pavyzdžiui, leidžia pailsėti nuo aplinkos triukšmo, kurį patiria dažnas šiuolaikinis žmogus. Ypač gyvenantys didmiestyje susiduriame su daugybe išorinių dirgiklių. Mes net nebepastebime, kaip mums reikia ramybės. Nuėję į mišką žmonės stebisi, kokia tenai tyla - net ausyse spengia. Vienatvėje galima rasti nusiraminimą, suprasti apie save daug įdomių dalykų, taigi vienatvė - puikus savęs pažinimo būdas. Kai kurie žmonės tiesiog galvoja, kad vienatvė - ne jiems, bet kai pabando pabūti su savimi, dažnai atranda, kaip tai yra gera, kad tokio laiko, kai galima pamąstyti apie gyvenimą, tikslus, patinkančius dalykus, apie tai, kuria kryptimi juda jų gyvenimas, labai reikėjo. O kada gi apie tai pamąstysi, jei ne būdamas vienas? Tiesa, galima turėti ir labai artimą žmogų ir jeigu jis yra brandus, išklausantis, neperšantis savo nuomonės, irgi įmanoma kokybiškai pasikalbėti. Bet tokių žmonių turi ne kiekvienas. Dažnas, užuot išklausęs, ima piršti savo nuomonę, dalinti patarimus, kaip elgtis ir gyventi yra teisinga.

Gydytojas psichoterapeutas sako, kad labai svarbu išmokti tinkamai būti su savimi: „Nereikėtų pasikliauti galvoje kylančiomis neigiamomis mintimis apie save, savęs nuvertinimą, nes tokios mintys gyventi tikrai nepadeda.“

D. Jakučionis teigia, kad nuolat būdami apsupti žmonių neturime galimybės įsiklausyti bei išgirsti save. „Todėl ir populiarėja atostogos po vieną, nes jų metu gali labai kokybiškai pailsėti, - sako. - Be to, keliaudami vieni žmonės turi didesnę laisvę, pajaučia malonumą, kai gali daryti tik tai, ką patys nori. Laisvė rinktis tai, ką tu nori daryti yra labai svarbi kiekvienam žmogui. Išvykęs į kelionę vienas ir darydamas tai, ką iš tikrųjų trokšti, turi galimybę apie save sužinoti kažką naujo. Žinoma, būnant tik su savimi, gali kilti įvairiausių minčių. Ir ne visada tik gerų. Gali išlįsti ir nemažai baimių. Tačiau per tokias atostogas, kai keliaujama be kompanijos ar artimiausių žmonių, gimsta suvokimas, kad savimi pasirūpinti galiu ir pats. Gera žinoti, kad nesu priklausomas nuo aplinkinių. Tai taip pat augina savivertę. Todėl tiek abiem partneriams, tiek ir vaikams labai reikalinga pabūti po vieną. Tiesa, vaikas, būdamas vienas, pradeda nuobodžiauti, bet iš to tik gimsta genialūs sumanymai, į galvą ateina daug įkvepiančių minčių. Suaugusiems reikia iš naujo mokytis fantazuoti, svajoti, nes tą dažnas esame pamiršę“, - teigia specialistas.

Intravertams, kurie ypač mėgsta būti vieni ir tai jiems reikalinga, žmonių kompanija neretai kelia įtampą. Ar būdami vieni jie jaučiasi vieniši? D. Jakučionis sako, kad tai vėlgi labiausiai priklauso nuo vaikystės patirčių. „Pajutus vienišumo jausmą reikėtų paanalizuoti, kur jo šaknys. Jei žmogus mano, kad niekas su juo nenori bendrauti, gali pasitikrinti, ar tikrai tai yra tiesa, ar tik prisigalvojama. Verta surizikuoti ir pakviesti kelis žmones į susitikimą. Jei tikrai niekas nepanorės susimatyti, tada jau galima galvoti, kad problema - pačiame žmoguje. Bet jei bent vienas pakviestasis atsakys teigiamai, aišku, kad įsitikinimai buvo klaidingi. Tiesa, ne visiems auginti savivertę pavyksta savarankiškai, - kartais prireikia ir specialisto pagalbos. Būna, kad su klientu dirbame ne vienerius metus, kol pasiekiame teigiamų rezultatų. Dirbti su klaidingais įsitikinimais ne visada taip paprasta“, - sako psichoterapeutas.

Paklaustas, ar dažnai vienišais jaučiasi žmonės, kurie gyvena su partneriu, D. Jakučionis sako, kad tai dažnas reiškinys. „Suaugęs žmogus pats yra atsakingas už tai, kaip jaučiasi, - teigia pašnekovas. - Bet jei jis visiškai nesupranta, kas su juo vyksta, neprisiima ir atsakomybės už savo jausmus. Net jeigu žmonės, kurie yra aplink jį, stengiasi, rodo dėmesį, jis gali to tiesiog neįvertinti. Tai irgi susiję su vaikystės patirtimis - žmogus tiesiog išmoko taip jaustis, kai buvo priverstas izoliuotis, nes patyrė patyčias ar buvo nuvertintas. Bet jei tai jis supranta, toliau tik reikia žengti drąsius žingsnius, kad savivertė augtų. Tiesa, atstūmimo jausmas kelia be galo didelį diskomfortą, todėl žmogus mieliau renkasi likti namuose nei išeiti į kokį susitikimą, kuriame bus daugiau žmonių.“

Vyresnio amžiaus žmonėms vienišumas yra labai skausmingas. „Galima išskirti atskirą grupę žmonių, kurie, gyvenę vieni erdvioje aplinkoje, gal gamtoje kaime, staiga persikelia gyventi į naują vietą, galbūt mažutį butuką, nes nebepajėgia jau susitvarkyti ir pasijunta prastai. Kodėl? Nes jaučiasi vienui vieni ir dar svetimoje aplinkoje. Gyvename tokiu laikmečiu, kai kaimynai vieni su kitais nebendrauja, o artimieji išsibarstę kas kur. Bet vyresniems turėti draugiją ypač svarbu. Bičiulių galima susirasti ir naujų, kad ir Trečiojo amžiaus universitete, kur susirenka daug bendraminčių. Tyrimais įrodyta, kad ilgalaikis vienišumas yra kenksmingas sveikatai. Tie, kurie jaučiasi reikalingi, turi mėgstamų veiklų, gyvena ilgiau. Tai žinodami, senjorai patys turėtų rodyti daugiau noro ir entuziazmo bei burtis į bendruomenes ir su bendraminčiais leisti laiką“, - sako gydytojas psichoterapeutas.

Pasak D. Jakučionio, vienišumas visame pasaulyje didelė problema. Su kuo tai galima būtų sieti? „Su vis didėjančiu individualizmu. Gyventi grupėje yra tapę retenybe, o būrimasis į bendruomenes virtualioje erdvėje neatstos gyvo bendravimo, gyvų susitikimų, - sako pašnekovas. - Jauniems žmonėms neigiamą įtaką daro socialiniai tinklai. Tai rodo ir tyrimai. Tyrėjai daro išvadas, kad tie, kurie daug laiko praleidžia prie socialinių tinklų labiau yra linkę lyginti save su kitais, dažniau išgyvena depresiją, vienišumą. Visgi bene svarbiausia - priimti neigiamus vaikystės patyrimus, suprasti klaidingus modelius ir jei juos sugebėsime pakeisti, nesunkiai išsivaduosime ir iš vienišumo.“

Gyvenimas vienišam dažnai laikomas pereinamuoju etapu, tačiau tai gali būti puikus metas savęs pažinimui, augimui ir pasiruošimui prasmingiems santykiams. Vienišumas nereiškia, kad trūksta laimės - priešingai, tai gali būti laikas, kai atrandate tikrąjį savęs suvokimą ir išmokstate kurti pilnavertį gyvenimą.

Vienatvė ir depresija: kaip laiku ją pastebėti?

Būna dienų, kai neturime nuotaikos su niekuo susitikti ir mums reikia pabūti vieniems. Jei pastebite, kad kelias dienas ar savaites nebendraujate su kitais, jei net neturite jėgų pakelti telefono ragelio ir kam nors paskambinti, laikas pripažinti, kad kažkas gali būti ne taip. Psichoterapija internetu gali būti grėsmės nekeliantis žingsnis siekiant pagerinti savo būklę.

Kaip valdyti vienišumą santykiuose?

Iš pirmo žvilgsnio viskas gali atrodyti gerai. Jūs esate santykiuose ir suprantate savo partnerį. Vis dėlto kartais galime atsidurti tokioje būsenoje, kai, nepaisant laimingo gyvenimo, jaučiamės liūdni ir vieniši. Atsiribojame nuo kitų ir užsidarome savyje. Jei jaučiame, kad partneris mūsų nesupranta ir nežino, kas su mumis vyksta, vertėtų pradėti apie tai kalbėtis. Psichoterapija gali būti saugi vieta pokalbiui su mūsų partneriu, ypač kai ankstesni bandymai baigdavosi nereikalingais konfliktais.

Vienatvė po skyrybų - kaip iš jos išsivaduoti?

Skyrybos - tai labai įtemptas gyvenimo įvykis, sukeliantis įvairių problemų, įskaitant vienatvės jausmą. Tai nenuostabu, juk dalį gyvenimo su partneriu gyvenote kartu, daug ką darėte kartu ir staiga likote viską daryti vieni. Nusiraminimą atneša suvokimas, kad tai tik laikina būsena. Kad sumažintumėte galimas situacijas, kai puolate į neviltį, svarbu planuoti savo dieną, įtraukti į ją savo pomėgius ir susitikti su kitais žmonėmis. Tai gali padėti įveikti pirmąsias savaites ir iš naujo pradėti laimingą gyvenimą.

Kaip psichoterapija gali padėti įveikti vienatvę?

Psichoterapija sukuria saugią erdvę, kurioje galime rasti supratimą ir paramą, padedančią susidoroti su situacija ar būkle, kurioje atsidūrėme. Vien tik kontaktas su specialistu gali ne tik suteikti tiesioginį palengvėjimą, bet ir ilgalaikis bendradarbiavimas gali padėti žmogui išsiugdyti strategijas ir įpročius, galinčius užkirsti kelią panašioms situacijoms ateityje.

Tikra kliento istorija ir kaip terapija jam padėjo:„Man visada patiko linksmintis. Su draugais nuolat eidavome žaisti tinklinio, o su kolegomis iš darbo lankėmės penktadienio koncertuose. Dievinau savo nedidelį butą, kol jis tapo mano biuru ir visų reikalų vieta. Dėl sutvarkyto namų biuro ir kitų priemonių, be darbo etikos, praradau visą rutiną, prie kurios buvau įpratęs. Tai buvo pirmas kartas, kai supratau, kad esu viena. Kiti ėjo į savo šeimas, turėjo vaikų ar bent jau žiūrėjo filmus su partneriu. Aš neturėjau net šuns. Nuo pirmosios internetinės terapijos daugiausia tikėjausi patarimų, kaip su visu tuo susitvarkyti. Galiausiai supratau, kad nors gyvenau viena, iš tikrųjų niekada neskyriau laiko sau. Viską, ką iki tol dariau, dariau lauke, su kuo nors.

Statistika: Vienišumas Lietuvoje ir pasaulyje

Visame pasaulyje daugėja vienišų bei po vieną gyvenančių asmenų. „Eurostat“ duomenimis, Lietuva yra antra Europoje pagal vienišų gyventojų skaičių - mūsų šalyje 33 proc. žmonių gyvena po vieną. Tuo tarpu geriausia situacija yra Maltoje, kur po vieną gyvena tik kiek daugiau nei 20 proc. gyventojų.

tags: #kaip #buti #vienisai