Šiame straipsnyje panagrinėsime, kaip stoicizmas gali padėti įveikti sunkumus, valdyti laiką ir tapti stipresniu žmogumi. Aptarsime stoicizmo istoriją, filosofiją ir praktikas, taip pat pateiksime praktinių patarimų, kaip pritaikyti šią filosofiją kasdieniniame gyvenime.
Kas yra stoicizmas?
Stoicizmas yra senovės Graikijos ir Romos filosofijos kryptis, kuri skatina gyventi pagal prigimtį, išmintį ir dorybę. Stoikai teigė, kad žmogus gali būti laimingas ir ramus, jei jis mokosi kontroliuoti savo emocijas, nepriklausyti nuo išorinių aplinkybių ir sekti savo vidinę nuovoką. Stoicizmo pradininku laikomas Zenonas Kitijietis (335-263 pr. m. e.), kuris mokė savo mokinius Atėnų Agoros portike (kolonadoje), vadinamoje Stoa Poikile.
Stoicizmo istorija
Norėdami suprasti stoikų filosofiją, turime pradėti nuo istorinės aplinkos, kurioje gimė ši filosofija. Senovės pasaulis buvo visiškai kitoks, nei mums įprastas. Mes labai dažnai idealizuojame senovės Romą, senovės Graikiją. Dažniausiai galvodami apie senovės pasaulį, mes matome turtingųjų gyvenimus: imperatoriai, arenos, rūmai, prabanga, pergalės ir imperinė didybė. Senovės pasaulis visu pirma buvo pasaulis, kuriame nėra nebuvo mums įprastų vaistų, medicina buvo bejėgė ir didžioji dauguma, mums paprastai išgydomų ligų buvo mirtinos. Senovės pasaulyje nebuvo jokių efektyvių nuskausminamųjų, todėl skausmas buvo kasdienis palydovas. Nebuvo jokios socialinės apsaugos. Teisinė sistema galiojo labai nedideliam gyventojų sluoksniui. Komfortas, teisingumas, medicininė, teisinė apsauga neegzistavo. Žmonių gyvenimo trukmė buvo daug mažesnė, o tie kurie gyveno nuolat susidurdavo su fiziniu skausmu, artimųjų kančiomis, mirtimi, praradimais.
Žmonėms reikėjo praktinės, lengvai suprantamos ir lengvai gyvenime pritaikomos filosofijos. Puikiai žinome, kad senovės graikai sukūrė fizinio grožio kultą. Visi puikiai žinome teiginį, kad gražiame kūne graži siela. Senovės Graikijoje klestėjo daugybė filosofijos mokyklų, kur žmonės lankėsi norėdami išmokti gyvenimo meno. Stoicizmas gimė gatvėje. Stoya, tai miesto prekyvietės, susitikimo vieta.
Šiais laikais, filosofija yra tapusi elito užsiėmimu. Akademinė aplinka, moksliniai darbai, nesuprantami terminai ir beveik jokio ryšio su realiu gyvenimu. Stoikų filosofija gimė ir formavosi gatvėje. Labai svarbu įsidėmėti, kad didžioji dauguma to meto žmonių buvo neraštingi. Auditorija buvo paprasti, eiliniai žmonės, neturėję jokio išsilavinimo. Stoikų filosofija buvo gatvės filosofija.
Pagrindiniai stoicizmo laikotarpiai:
- Ankstyvasis stoicizmas (330-200 m. pr. Kr.): atstovauja griežtai Zenono etikai.
- Vidurinysis stoicizmo laikotarpis (150-50 m. pr. Kr.): žymiausias to laikotarpio mąstytojas buvo Poseidonijas (135-50 m. pr. Kr.).
- Vėlyvasis stoicizmas: žymiausieji iš jų buvo Seneka (4-65 m.e.m.), Epiktetas (apie 50-138 m. e. m.) ir Markas Aurelijus (121-180 m.e.m.).
Stoicizmo filosofija
Stoicizmas yra praktinė kovos su negandomis filosofija. Šioje filosofijoje nėra sudėtingų ir skambių frazių, bei terminų, nėra jokių dirbtinių taisyklių. Viskas kas sudėtinga ir nepraktiška yra pašalinta.
Pagrindiniai stoicizmo principai:
- Atskirti ką gali kontroliuoti ir ko ne. Kas yra tavo valioje ir kas nuo tavęs nepriklauso. Ir susitelkti tik į tuos dalykus, kurie yra mūsų galioje.
- Gyvenk dabartyje. Stoikai nesigilina į praeitį ar nerimauja dėl ateities. Jie sutelkia savo dėmesį į tai, kas vyksta čia ir dabar.
- Būk lankstus ir prisitaikyk. Stoikai nesukuria ilgalaikių planų ar grafikų, kurie gali būti sugadinti nepageidaujamų aplinkybių ar pokyčių.
Stoikai siūlo paprastą būdą lengvai ir greitai palengvinti sau gyvenimą. Atskirti tai ko negalite kontroliuoti, nuo to ką galite kontroliuoti. Kyla klausimas, o ką aš galiu 100% kontroliuoti? Stoikai atsako - 100% galite kontroliuoti savo reakcijas į dalykus, kurių negalite kontroliuoti ir kurie nuo jūsų nepriklauso. Ne pačius įvykius, bet jūsų vertinimus.
Receptas, kaip palengvinti savo vidinę būseną ištikus nelaimei labai paprastas. Stoikai siūlo kiekvieną kartą susidūrus su negandai „paguosti“ save paprastais žodžiais „Čia dar nėra taip blogai, gali būti 1000 kartų blogiau“. Mes linkę save visuomet lyginti su sėkmingais ir gerai gyvenančiais, bet kartais yra labai gerai save palyginti su daug sunkiau ir daug blogiau gyvenančiais. Kartais, tai labai padeda pasijusti geriau. Prisiminkite - „Visada gali būti blogiau“.
Stoikai siūlo paprastą būdą išsivaduoti nuo nuolatinio nerimo ir ateities baimės. Įsivaizduokite ir leiskite sau įsivaizduoti patį baisiausią dalyką kuris gali nutikti. Ne baugų, bet siaubingai, tragiškai, siaubingai baisų ateities scenarijų. Tik akimirkai. Pabandykite užduoti sau paprastą klausimą „Kas bus kai tai vyks, kas bus po to, kaip aš reaguosiu, ką aš darysiu?“. Puiki treniruotė, kaip saugioje aplinkoje leisti sau išsivaduoti iš nuolatinės nerimo būsenos - „Kažkas blogo, kažkada gali įvykti“.
Stoicizmo praktikos
Stoicizmo praktika apima daug įvairių metodų ir technikų, kurios padeda žmogui išlaikyti savo vidinę ramybę ir harmoniją.Štai keletas stoicizmo praktikų, kurias galite pritaikyti savo gyvenime:
- Savirefleksija: reguliariai vertinkite savo pažangą ir tobulinkite savo charakterį.
- Dėkingumas: būkite dėkingi už tai, ką turite, o ne skųskitės ar geiskite to, ko neturite.
- Meditacija: reguliariai atlikite meditacijos pratimus, kurie padeda nuraminti protą ir atpalaiduoti kūną.
- Negatyvi vizualizacija: kartais įsivaizduokite blogiausią scenarijų, kuris gali įvykti jums ar jūsų artimiesiems.
Stoicizmo nauda
Stoicizmas yra filosofija, kuri gali paveikti jūsų gyvenimą teigiamai. Jis gali padėti jums būti stipresniu, protingesniu ir geresniu žmogumi. Jis gali padėti jums susidoroti su stresu, nerimu ir liūdesiu. Stoicizmas gatvėje gimusi filosofija, kurios tikslas suteikti praktines žinias kiekvienam, norinčiam išgyventi gyvenimo kovoje. Stoikų filosofija yra praktinė filosofija pritaikyta gyvenimo kasdienybei. Stoikai į gyvenimą žvelgia, kaip į kovą. Mes nuolat esame puolami negandų ir jeigu norime išlikti sveiki, bei nepalūžti, privalome mokytis, kaip duoti atkirtį negandoms.
Stoicizmo filosofija populiari dėl vienos vienintelės priežasties - ji veikia. Ji ištesi visus savo pažadus. Ji nemeluoja, ji nesuteikia beprasmiškų vilčių, nežada stebuklų ar amžinos palaimos.
Šiuolaikiniai stoicizmo gerbėjai:
- Prezidentas Bilas Klintonas
- J.K. Rowling
Stoicizmas ir laiko valdymas
Vienas iš stoicizmo principų yra laiko valdymas. Stoikai moko, kad laikas yra brangiausias išteklius, kurio negalime atgauti ar padauginti. Todėl jie savo laiką skiria tik svarbiems dalykams ir gyvena dabartyje. Jie žino savo tikslus ir vertybes ir skiria savo laiką tiems dalykams, kurie juos artina prie jų.
Stoicizmas ir laiko valdymas yra glaudžiai susiję. Jei norime gyventi prasmingą ir laimingą gyvenimą, turime mokėti valdyti savo laiką taip, kad jis atitiktų mūsų tikslus ir vertybes. Stoicizmas siūlo mums praktinius įrankius, kaip tai padaryti.
Kaip stoicizmas padeda įveikti sunkumus?
Stoikai manė, kad gyvenimas kaip bokso ringas, o mes kovotojai. Ir nesvarbu siekiate karjeros ar pasišventę namams ir šeimai, visi susiduriame su gyvenimo smūgiais. Profesionalus kovotas žino - gyvenimas kova, gyvenimo smūgiai neišvengiami, todėl būtina tam pasiruošti iš anksto. Sugebėti ne tik priimti praleistą smūgį, nesusmukti, atsitiesti, bet ir kuo greičiau tęsti pradėtą kovą. Sugebėti ne tik gintis, bet ir pulti. Stoiką gyvenimo smūgiai sutvirtina, padaro atsparesniu ir įkvepia judėti pirmyn. Stoikai suvokė, kad visi nori lengvo ir paprasto gyvenimo, tačiau realybė kitokia.
Stoicizmas švietimo programose
Filosofijos dalykas yra privalomai pasirenkamas iš visuomeninio ugdymo mokslų grupės, jo mokoma(si) III-IV gimnazijos klasėse. Filosofijos dalyko tikslas - sudaryti sąlygas, kad filosofijos pamokose mokiniai susipažintų su pagrindinėmis filosofijos kryptimis, sąvokomis, gilintųsi į savęs ir pasaulio pažinimą, keltų filosofinius klausimus, kritiškai vertintų bei analizuotų įvairius fenomenus, sąžiningai ir kūrybiškai veiktų bei orientuotųsi kintančiame pasaulyje.
Markas Aurelijus: valdovas stoikas
Markas Aurelijus buvo vienas gerbiamiausių Romos imperatorių, išpildęs Platono svajonę apie valdovą mąstytoją. Argi šalies vadovas, besivadovaujantis stoicizmo filosofija, nebūtų ir šių laikų siekiamybė? Didžiausias Marko Aurelijaus palikimas žmonijai - jo stoicizmo filosofijos raštų tomas „Meditacijos“, parašytos 170-180 metais. Tai literatūrinis monumentas, kuriame rašoma kaip surasti ir išsaugoti ramybę ir dvasinę pusiausvyrą šiame konfliktiškame pasaulyje pasitelkiant gamtą kaip pavyzdį ir įkvėpimo šaltinį.
Stoicizmas nėra stebuklinga, lengvą filosofija. Nors stoicizmo filosofijos naudą pajusite iškarto, tačiau ilgalaikiams pokyčiams reikės pastangų. Tai rimta, visą gyvenimą jus galinti lydėti filosofija. Bet, turite žengti pirmą žingsnį.