Siekiant užauginti sveiką, energingą, stiprų ir laimingą vaikutį, skatinti judėti reikia pradėti nuo kūdikystės. Imtis veiksmų patartina jau pirmaisiais mažylio gyvenimo mėnesiais. Taip užmegsite tvirtesnį ryšį su vaiku, skatinsite jo aktyvumą ir formuosite fizinio aktyvumo įgūdžius. Sportas - žmogaus sveikatos ir energijos pagrindas.
Šiuo metu pastebimas sveikos gyvensenos bumas: daugėja bandančių lieknėti, valyti organizmą, subalansuoti mitybą. Kaip grybai po lietaus dygsta fitneso, jogos centrai ir sporto salės suaugusiems. Natūralu, kad nepamirštame ir savo vaikų. Tad nuo kada ir kur juos leisti sportuoti?
Šiuolaikiniam žmogui būdingas mažas fizinis aktyvumas. Technikos tobulėjimo tempai padiktavo būtinybę intensyviai krutinti smegenis, tačiau ne kūno raumenis. Didelė dalis miesto gyventojų dirba sėdimus darbus, keliauja automobiliu ar viešuoju transportu, laisvalaikį leidžia pasyviai - prie televizoriaus, kine, teatre. Net ir gamtoje dažnas renkasi pagulėti prie ežero ar jūros užuot minęs dviratį ar rytą pradėjęs krosu.
Nors galimybių judėti pakanka, suaugus keisti sėslų gyvenimo būdą į aktyvų - sudėtinga. O mūsų vaikai? Ikimokyklinio amžiaus mažyliai nenustygsta vienoje vietoje nė minutės: nuolat šokinėja, bėgioja, žaidžia. Vaikui augant, poreikis judėti palaipsniui slopsta. Mokyklinio amžiaus vaikai pradeda daugiau laiko praleisti sėdėdami prie stalo, skaitydami knygas, žiūrėdami TV, žaisdami kompiuteriu.
Fizinis aktyvumas nuo mažens
Puikus būdas pradėti - masažas kūdikiams. Lytėjimas - tai meilės ir dėmesio kalba, kurią kūdikiai geriausiai supranta. Jie jaučiasi gerai tuomet, kai tėveliai yra šalia, kai jaučia jų rankas, girdi balsą, mato akis. Masažas ir mankšta sujungia fiziologinį bei psichologinį vaikučio vystymąsi ir lavina jį visapusiškai.
Fizinių pratimų pobūdis, intensyvumas ir trukmė priklauso nuo vaiko amžiaus ir išsivystymo, todėl mankštas yra rekomenduojama atlikti kartu su specialisto pagalba. Tyrimai rodo, kad vaikai, kuriems buvo daromas masažas ir gimnastikos pratimai pirmaisiais gyvenimo metais, žymiai mažiau serga ir aplenkia savo bendraamžius, kurie to nepatyrė, psichiniame, protiniame ir fiziniame vystymesi.
Kūdikius galima pradėti masažuoti nuo pirmųjų dienų, tačiau dažniausiai pradeda nuo antrojo mėnesio. Tada mama su mažyliu būna apsipratusi ir kūdikis įgavęs dienos rėžimą. Masažuoti gali pati mama ar tėtis, tačiau kūdikiui sparčiai augant kas kart keičiasi (prisideda naujų) masažo pratimų vėliau ir gimnastikos pratimai.
Kaip ir suaugusiems taip ir kūdikiams masažo negalima atlikti iškart po maitinimo, geriau po valandos. Prieš masažą reikia su kūdikiu pabendrauti, nuteikti maloniai.
Vaikų fizinio užimtumo vadovas Mindaugas Pocius teigia, kad tėveliai ir patys gali užsiimti vaikų fiziniu lavinimu, jei to nori. Pasak trenerio, reikia pradėti vaikutį pratinti prie mankštos nuo tada, kai jis pradeda ropoti. Reikia tinkamai pasiruošti vaikščiojimo etapui. Mankštelės mūsų mažiausiems turi būti linksmos, paprastos, trumpos, bet efektyvios.
Kai vaikutis pradeda ropoti, pamokykite jį atsisėsti iš įvairių gulėjimo padėčių, padarykite keletą mankštos elementų (rankytėms, kojytėms). Vėliau padėkite atsistoti į ką nors įsikibus. Mokant vaikščioti, svarbiausia stebėti, ar mažylis stato pilna pėdutę ant žemės, jei ne - pataisykite su savo ranka.
Iki 1,5 metų Jūsų mažyliui mankšta turėtų trukti nuo 10min. mažylį paguldyti ant nugarytės ir rankytes ištiesti į šonus bei sukryžiuoti ant krūtinės. vaikutį paguldyti ant nugaros, kojytes paimti už kulkšnies, sulenkite ir ištieskite pakaitomis. kai vaikutis tvirtai sėdi, jo mėgstamą žaisliuką ar kamuoliuką padėkite jo šone. Jo kojytes prilaikykite vienoje vietoje, o mažylis turi pasisukti ir paimti žaisliuką.
vaikas guli ant pilvuko, kaire savo ranka prilaikote pėdutes, o vaikas siekia priekyje padėto mėgstamo žaisliuko. Vaiką reikia paskatinti, pagirti. Jei jis nebando siekti, dešinę ranka pakiškite po pilvuku ir paslinkite jį link žaisliuko. iš gulimos padėties, laikydami vaikutį už sulenktų alkūnių, pakelkite ant keliukų, o tada padėkite atsistoti. vaikutį pasodinkite, duokite jam žiedelius į kuriuos galėtų įsikibti ir padėkite jam atsistoti.
Ikimokyklinio amžiaus vaikai labai sparčiai auga, jų raumenukai, sąnariai nespėja sustiprėti ir bet koks krūvis (ilgas sėdėjimas, nešama kuprinė) gali padaryti žalos. Tėvai savo pradinukus pradeda vesti į įvairius sporto būrelius, bet dažnai pavėluoja: vaikams jau būna padaryta žala. Nuo kokio amžiaus pradėti pratinti vaikutį prie judesio, mankštų? Kur tokį mažą vaiką vesti?
Vaikų norai greitai keičiasi. Tėčio emocingai stebimas futbolo čempionatas gali paskatinti norą spardyti kamuolį, o krepšininkų pergalė - mėtyti į krepšį. Dažnas vaikų noras keisti sporto šaką gali padėti surasti jam tinkamiausią. Sportas vaikams suteikia pasitikėjimo savimi, ugdo drausmę, stiprina fiziškai, padidina bičiulių ratą bei sukelia malonių emocijų. Galimas ir neigiamas sportinės veiklos poveikis.
Pavojingiausias - netinkamai parinktas fizinis krūvis bei fiziniai pratimai. Tinkamas fizinis lavinimas būtinas nuo mažų dienų, nes pasekmės gali būti negrįžtamos. Tėveliai turėtų suprasti, kad kiekvienas paaugtas vaiko centimetras ir padidėjęs svoris reikalauja ir stipresnių raumenukų, sanarių.
Pasak „Strakaliuko“ vadovo atletinio rengimo trenerio Mindaugo Pociaus, paruošusio ne vieną Lietuvos čempioną vaikų amžiaus grupėje, labai svarbu, kad tėveliai neskubėtų nulemti vaiko sportinės ateities, anksti parinkdami vieną sporto šaką, nepalikdami pasirinkimo. Visi tėveliai nori, kad atžalos pasiektų kuo geresnių rezultatų pasirinktose sporto šakose. Jie dažnai galvoja, kad kuo anksčiau vaikai pradės sportuoti tam tikrą sporto šaką, tuo geresni bus sportiniai įgūdžiai ir aukštesni rezultatai. Pasak Mindaugo, tokia nuomonė yra klaidinga.
Ši teorija taikytina tik jaunose sporto šakose, kurių sportininkai baigia karjeras būdami 18-20 metų amžiaus (pvz.
Žaidimas „Plauname rankas“
Kaip ugdyti staigumą ir vikrumą
- Ugdyti koordinaciją, staigumą, vikrumą.
- 10-14 metų vaikams pasirinkti sporto šaką ir pradėti tikslingai sportuoti.
3-4 metų vaikų greitumą ugdyti geriausiai yra per žaidimus, o jau 4-7 metų galima duoti ir papildomų pratimų. Tai būtų estafetės, judrieji žaidimai, žaidimai su sporto elementais. Vaikystėje labai svarbu lavinti ir vaikų judesių koordinaciją, nes jų judesiai dar nėra tikslūs ir koordinuoti. Vaikai dar netiksliai vertina ir nustato kūno dalių padėtį erdvėje, dėl to jie judesius atlieka su klaidomis.
Vaikų jėgai ugdyti labiau tinka dinaminiai pratimai.
Jei vaikutis nelanko darželio ar jame gauna per mažai fizinio krūvio, reikia tėvaliams patiems domėtis, kokius žaidimus gali pritaikyti savo namuose ir su jais užsiiminėti. Vaikui išsidūkti reikia erdvės. Vasaros metu mažylis gali žaisti kamuoliu, šokinėti ant batuto, lakstyti kieme. Šaltuoju metų laiku oro sąlygos apriboja žaidimus lauke.
Namuose galima įrengti daugybę karstynių, laipynių ir čiuožyklų, tačiau jei kartu neužsiima tėvai, tai vaikai greitai praranda susidomėjimą. Visi galvoja, kad vaikams reikia daug ir brangių žaislų, tačiau jiems svarbiau dėmesys. Tėveliai, šiuo sunkiu metu taupydami pinigus, galėtų apgalvoti ir pritaikyti buityje esančius daiktus vaikų fiziniam užimtumui. Pavyzdžiui, žaiskite su vaiku šokinėjimą per kliūtis, išdėlioję pagalvėles, minkštus žaisliukus ir t.t.
Koordinacija lavėja žaidžiant žaidimą ,,Einu per gyvatę“. Gyvatė - tai virvė, chalato diržas ar pan. lapelius ir ,,eikite per pelkę“. Jėgą lavins žaidimas, kai vaikas iš vienos vietos į kitą turės nunešti pagalves ar minkštus žaislus. Tiesiog tėveliai turi labiau patys domėtis ir skirti laiko savo mažiesiems.
3-4 metų vaikams programa sudaroma žaidimo pagrindu. Šiuo būdu vaikai lengviau išmoksta naujų judesių, įgyja naujų žinių, skatina pažintinį aktyvumą, didina savarankiškumą ir kelia malonius emocinius išgyvenimus. Žaidimai yra parenkami paprasti ir palaipsniui sunkinami. Užsiėmimo pradžioje vaikams leidžiama apsiprasti ir lengvai išsidūkti. Po to duodamos užduotys.
Kai pastebime nuovargio požymius, sulėtiname treniruotes tempą (pvz duodame užduotį nupiešti, pratimų ant čiužinių, pažintinių užduočių. 4-6 metų vaikų programa paremta žaidimais ir užduotimis. Svarbu formuoti judėjimo įgūdžius ir pratinti išmoktus judesius ir veiksmus pritaikyti žaidimuose, estafetėse.
Vaikai treniruotės metu laipioja per kliūtis, atlieka įvairius pratimus šuoliaduobėje, atlieka užduotis ant čiužinių, pratimus su kamuoliais, ant gimnastikos suolelių ir sienelės, vikrumo kopėtėlių.
Mindaugo Pociaus manymu, iki 5-6 metų vaikui geriausia ugdyti savo fizinius gebėjimus, neakcentuojant kokios nors konkrečios sporto šakos. Kai vaikas yra greitas, vikrus, koordinuotas, stiprus ir ištvermingas, jam bet kokioje sporto šakoje gerai seksis.
Renkant užsiėmimus svarbu įvertinti ir vaiko fizines savybes. Kartais tėveliai klausia, kaip elgtis, kai vaikas po keleto mėnesių nebenori lankyti užsiėmimų, nusibodo? Konkrečiai atsakyti sunku. Tačiau yra tendencijos, jei vaikas nenori lankyti užsiėmimų, nors kelis mėnesius mielai lankė ir gerai jam sekėsi, pirmiausiai reiktų pasidomėti, kodėl taip nutiko. Dažnai pasitaiko, kad palaipsniui sunkinant užduotis vaikui kažkas nesigauna, ir nuo sunkumų vaikas nori pabėgti. Bet jei vaikui visada ne itin patiko užsiėmimai, labiau jie patiko tėveliams, tada reiktų pripažinti, kad parinkote netinkamus užsiėmimus savo atžalai ir eiti ieškoti naujų.
Dažniausiai vaikai lygiuojasi į tėvus.
Šiandien daugelis vaikų gyvena hipodinamijos (nepakankamo fizinio aktyvumo) sąlygomis. Kambarinis ir patogus gyvenimas prie kompiuterio daugeliui vaikų tapo kasdienybe. Tėvai dažniausiai būna labai užimti, daug dirba. Grįžę po darbų jau nebeturi jėgų bendrauti, todėl išpirkdami kaltę vaikams leidžia daugiau žiūrėti televizorių, žaisti kompiuteriu.
Medikai hipodinamiją vadina naująja amžiaus liga. Dėl jos sutrinka vaiko kraujotaka, kvėpavimas, susilpnėja raumenų tonusas, ypač paveikiama nervų sistema: vaikas darosi dirglus, vangus, nedėmesingas, greitai pavargsta.
Tyrimai rodo, kad ikimokyklinio ir jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikų optimali judėjimo norma kasdien yra 3-4 valandos. Nepakankamas fizinis aktyvumas stabdo vaikų motorikos vystymąsi, lėtina organizmo augimą, mažina protinį darbingumą, funkcinį organizmo pajėgumą.
Mokslininkai suskaičiavo, kad vaikai 3-4 metų per parą turėtu nužingsniuoti nuo 9000 iki 10000 žingsnių, 5-6 metų nuo 11000 iki 13500, 7 metų - nuo 14000 iki 15000, 8-10 metų - nuo 15000 iki 20000. Jei vaikas lanko darželį, tėveliams reikėtų pasidomėti, kiek vaikas gauna fizinio krūvio.
Kai kuriuose darželiuose krūvis būna pakankamas, bet kai kurie, net privatūs darželiai, neturi net sporto salių, kur vaikai galėtų šaltuoju metų laiku išsidūkti. Tokiu atveju tėveliai turėtų paieškoti vaikams papildomai patinkančių būrelių, kuriuose vaikas gautų aktyvų fizinį krūvį.
Pastebiu, kad pasisekus užduočiai, išmokus naują pratimą, vaikų pasitikėjimas savo jėgomis auga. Beje, tai vyksta tik savo aplinkoje, draugų rate. Pakeitus aplinką arba jei treniruotę stebi tėveliai, ne visi vaikai pasitikėjimą savimi išlaiko. Vieniems vaikams tėvelių buvimas šalia ir plojimai padeda, o kitus priverčia pasijusti nejaukiai, jie negali parodyti visko, ką moka geriausiai.
Todėl reguliariai organizuojame mažytes varžybas savo auklėtiniams. Taip skatiname vaikus pasitikėti savo jėgomis, net ir jiems iš pradžių nepažįstamoje aplinkoje. Kuo mažesnis sportininkas, tuo greičiau jam gali nusibosti lankomas būrelis. Ko gero, yra dvi pagrindinės priežastys. Viena, kai vaikui nuo pat pradžių nepatinka būrelis, kurį parinko tėvai pagal savo norus. Tokiu atveju reikia paieškoti naujo, tinkamo būrelio vaikui.
Kita priežastis - vaiko susidūrimas su sunkumais, nuo kurių jis stengiasi pabėgti, o ne juos spręsti. Tada reikia vaiką motyvuoti, skatinti stengtis susikaupti, ir viskas pavyks, vėl bus smagu lankyti būrelį. Treneriai turi būti kūrybingi, stengtis, kad kiekvienas užsiėmimas praeitų kitaip, kad kaskart vaikai išmoktų kažką naujo. Būtina motyvuoti vaikus, kaskart įvesti naują pratimą, kad vaikams nebūtų nuobodu.
Šis klausimas kyla daugeliui tėvelių, kai vaikai pasako nebenorintys daugiau lankyti sporto užsiėmimų. ,,Strakaliuko“ specialistų nuomone, jėga niekada nieko nereikia daryti. Taip galima vaikui sukelti antipatiją bet kokiam sportui visam gyvenimui. Jei vaikui nepatinka judrūs žaidimai, bėgiojimai, tai nereikia vesti į tokius užsiėmimus. Gal tokiam vaikui patinka konstruoti, kurti - gal jis bus mokslininkas, išradėjas.
Vaikai iki 3,5 metų amžiaus lenktyniavimo, pirmavimo nesureikšmina. Varžybų metu jiems visiems teikiami vienodi medaliai. Nuo 4 metų jie pradeda suvokti lenktyniavimo esmę, ir tuomet kyla įvairių problemų. Su vaikais, kurie visur ir visada nori būti pirmi, pirmiausia daug kalbamės apie tai, kad ne visada gali būti pirmas.
Pati svarbiausia pažanga - jo paties. Kai vaikui pavyko atlikti kokį nors pratimą, kurio iki šiol nepavykdavo padaryti, visada reikia tai pastebėti, pagirti. Jei vaikui patinka užsiėmimai, atliekama veikla, tai specialiai motyvuoti ir nebūtina. Jį patį pagauna azartas kaskart pasirodyti geriau. „Strakaliuke“ vyresnėliai (nuo 4 metų) turi asmenines pasiekimų knygeles, į kurias kas mėnesį įrašomi pagrindinių rungčių rezultatai. Tad vaikai kartu su tėveliais gali stebėti savo laimėjimus.
Kiekvienas toliau nušoktas centimetras, keliomis šimtosiomis sekundės dalimis greičiau nubėgta distancija yra didžiausia motyvacija vaikui. „Už vaikų pastangas keletą kartų per metus rengiame varžybas lengvosios atletikos manieže. Ten varžytis susirenka visi mūsų auklėtiniai, varžybų stebėti ateina tėveliai, seneliai. Vaikai turi galimybę pasijusti tikrais sportininkais bei pabendrauti su varžybų garbės svečiu - garsiu sportininku.
Vaikams iki 3 metų tėveliai yra geriausias pavyzdys. Judesio studijoje „Strakaliukas“ užsiėmimų metu vaikai kartu su savo tėveliais sportuoja: bėga, ropoja, daro mankšteles. Treneriams nieko nėra maloniau, kaip matyti dvimetę mergytę lenktyniaujančią - ropojančią per kliūtis su savo tėčiu. Vaikai gauna ne tik fizinės naudos, bet ir daug gerų emocijų. Tvirtėja ryšys su tėveliais. Bendri užsiėmimai - prasmingai praleistas laikas, vertingas visai šeimai.
Vyresniems vaikams tokio tėvelių palaikymo nereikia. Juk jie jau dideli ir nori daryti tai, ką nors patys, nori savarankiškumo. Tuomet labai svarbus tampa emocinis palaikymas. Vaikams svarbu, kad juos pagirtų, paskatintų. Vaikus reikia leisti į tokius būrelius, kuriuose jiems patinka ir kuriuose jie gali save realizuoti. Juk ten, kur vaikas negauna gerų emocijų, jis ilgai neliks.
Jei labai judrų vaiką nuvesime į šachmatų būrelį, ten jis kels chaosą, jam bus nuobodu. Jo energiją reikia pakreipti tinkama linkme. tvarkos, turės išmokti ramiai pasėdėti, pailsėti, susikaupti. Drovių vaikų nereikėtų stumti į jiems nepatogią padėtį.
Tinkama fizinė veikla - sportas - yra naudinga daugeliu aspektų. Hiperaktyviems vaikams padeda išsikrauti, moko susikaupti. Ramius vaikus skatina pajudėti, pasitikėti savimi. Sportas grūdina charakterį, moko lengviau prisitaikyti naujose gyvenimo situacijose, pavyzdžiui, tėveliams išvykus ar šeimoje gimus sesei ar broliui.
Sakoma, kad juokiantis išsiskiria vitaminas „C“, o užsiėmimų metu vaikai patiria daug gerų emocijų, daug juokiasi, bendrauja su savo bendraamžiais draugais. Šiuolaikiniai vaikai susiduria su skaudžia realybe - emigracija. Dažnoje šeimoje kuris nors iš tėvų išvyksta į užsienį dirbti, vaikai auga tik su mama ar tik su tėčiu. Į tokias šeimos permainas mažieji reaguoja skaudžiai.
Aplinkos pakeitimas sporto studijoje, geros emocijos, fizinis krūvis leidžia vaikams pamiršti jį slegiančias problemas. „Strakaliuke“ tokius vaikus stengiamės motyvuoti, kad jie išmoktų kuo daugiau naujų pratimų ar užduočių ir grįžus tėčiui ar mamai galėtų juos nudžiuginti savo pažanga. Vaikai, kurie emigruoja su tėveliais, būna taip motyvuoti sportuoti, kad ten iš karto nori lankyti panašius būrelius.
Manantys, kad šaltuoju metu vaikui reikia mažiau judėti, klysta. Juk vaiko organizmas vystosi nuolat. Jis auga ir stiprėja. Jei vaikas per žiemą paauga 3-5 cm, tai padidėja ir jo svoris, o raumenys turi vystytis kartu su ūgiu ir svoriu. Žinoma, žiemą būna mažiau galimybių judėti, nes kartais išeiti pažaisti į lauką sutrukdo blogas oras.
Tada tėveliai sako, kad vaikai namie „eina galvomis“. Juk vaikai pripratę daug judėti, lakstyti, o atšalus orams išgirsta - „sėdėk ir nejudėk“. Tai vaikams netinka. Dėja, realybė visai kitokia. Darželiuose vaikai juda tik sporto užsiėmimų metu arba tą valandą, kurią praleidžia lauke. Grupėse lakstyti ir dūkti vaikai neturi sąlygų.