Artėjant valstybingumo šimtmečiui, vis dažniau kalbama apie patriotizmo būklę Lietuvoje. Ką iš tikrųjų reiškia būti patriotu šiais laikais? Ar tai tik gražūs žodžiai, ar konkretūs veiksmai?
Patriotizmo sampratos įvairovė
Filosofas Kęstas Kirtiklis teigia, kad save patriotais vadinančios grupės linkusios monopolizuoti patriotizmą, o kitaminčius laikyti priešais. Anot jo, patriotizmas kaip tėvynės meilė yra labai abstrakti sąvoka, leidžianti tą meilę suprasti įvairiai. Tačiau ar galima mylėti tėvynę „kitaip“, ar tai tik pasiteisinimas, kaip ir neištikimo žmogaus žodžiai? Politinis svetimavimas panaikina patriotizmo galimybę.
Aišku, nureligintais ir nupolitintais laikais pilietybė tėra laikoma susitarimu, kurio gali bet kada atsisakyti. Neįpareigojanti tėvynės meilė vengia kentėjimo, egzistencinio rūpesčio ir bet kokio savojo gyvenimo subordinavimo jos gerovei. Tai asmeninių ambicijų padiktuotas buitinis patriotizmas: būti patriotu sau leidžiama tik tiek, kiek tai atsiperka. Tą K. Kirtiklis ir siūlo: ateinančiame šimtmetyje patriotizmą paversti privačiu dalyku. Ši patriotizmo demonopolizacija reiškia patriotizmo desakralizaciją ir depolitizaciją.
Monopolinis patriotizmas
Patriotizmas gali būti tik monopolinis. Akivaizdu, kad jis, reikšdamasis įvairiomis formomis, privalo sueiti į tam tikrą vienovę su politine laisve ir tuo, kas laikoma pačia valstybe. Ištikimybė tautai ir valstybei įmanoma, tik jei tauta ir valstybė apibrėžia patriotizmo ribas: kur prasideda tautą ir valstybę menkinantys veiksmai, jų pirmumą atstumiančios ambicijos ar jas neutralizuojantys simboliai, ten atsiveria privataus patriotizmo bedugnė - tada gali mylėti „kaip nori“ ir „ką nori“. Tėvyne tuomet gali tapti ne tik „globali Lietuva“, bet ir globalitarinis viešnamis. Mylėti tėvynę „skirtingais būdais“ įmanu, tik jei nėra skirtumo, kas ta meilė ir kas ta tėvynė.
Patriotizmas šiandienos Lietuvoje
„Ar jūs manote, kad ji apskritai yra apyvartoje?“ - paklaustas apie patriotizmo sąvokos vietą šių dienų Lietuvoje, perklausė Kovo 11-osios akto signataras Romualdas Ozolas. Jo manymu, patriotai pas mus laikomi „atsilikėlių minia, juodų, žemų instinktų valdoma visuomenė“. Filosofas Andrius Bielskis Lietuvoje vyraujančią patriotizmo formą vadina šiaudiniu patriotizmu. Esą „visi verkia apie tėvynės meilę“, bet žmonės, kurie galėtų padėti šaliai klestėti, engiami arba ignoruojami. Tiesa, muzikantas ir visuomenės aktyvistas Gabrielius Liaudanskas-Svaras tvirtino, jog sveiko patriotizmo Lietuvoje taip pat esama: „Pažįstu begalę labai patriotiškų žmonių.“ Anot jo, ir tai, kad lietuvius vienija sporto pergalės, yra sveikintina: „Viso pasaulio tautos serga už savo rinktines. Bet sportas vienija ne vien patriotus. Tai truputį kiti dalykai nei Vasario 16-oji. Nors bet kas, kas vienija, yra gerai.“
Liberalizmo įtaka
Pasak R. Ozolo, dėl dabartinės situacijos kalčiausias atkūrus nepriklausomybę Lietuvoje įsišaknijęs liberalizmas, kuris apskritai nepripažįsta jokio patriotizmo. Sovietmečiu meilė tėvynei buvo lietuvių skydas nuo okupacijos. Tačiau atgavus nepriklausomybę patriotizmo sąvoka buvo „sąmoningai nuvertinama“. Signataro nuomone, nuo 1990-ųjų dėmesį tautai pamažu keitė dėmesys individui. Tai susiję su Vakarų civilizacijoje įsigalėjusiu žmogaus teisių aukštinimu, kuris linksta į nežabotą žmogaus savivalę.
Ryšys su žeme
„Patriotizmas reiškia šviesų ir teisingą gyvenimą su savimi, nemeluojant ir neišduodant savo žemės. Tik čia tu esi visateisis, o jei tų teisių neturi, gali išsikovoti. Kitur gali tik paklusti kitai teisei, už tai galbūt gaudamas sotesnį kąsnį, ką daugeliu atveju daro mūsų emigrantai. Dievas iš pradžių sukūrė žemę, o paskui - žmogų. Iš žemės kyla visa kultūra. Kas nepaiso savo žemės, tampa migrantu, o migrantas nekuria jokios kultūros“, - akcentavo R. Ozolas.
Patriotizmas XXI amžiuje
Tuo tarpu A. Bielskis įsitikinęs, kad patriotizmas XXI amžiuje neturėtų konfliktuoti su kosmopolitiškumu. Jis siūlo gana praktinį požiūrį į patriotizmą - žmogus neprivalo priverstinai gyventi Lietuvoje vien dėl to, kad yra lietuvis. „Globaliame pasaulyje, kai sienos atviros ir dalis mūsų gali rinktis, ar išvažiuoti, ar pasilikti, patriotizmas turi prasmę tik tada, jeigu aš savo noru pasirenku gyventi šioje šalyje, nes tikiu, kad tai geriausia vieta gyventi. Šiandien visi jauni ir ambicingi žmonės mano priešingai: reikia bėgti iš šitos klampynės“, - aiškino filosofas. Pasak A. Bielskio, deklaruojama, kad emigracija - Lietuvos tragedija, tačiau niekas nesikeičia iš pagrindų: šalyje nevyrauja besąlygiška pagarba, meilė ir parama savo artimui, kuri turi būti būdinga patriotams.
Šiaudinis patriotizmas
Puikus šiaudinio patriotizmo pavyzdys, anot A. Bielskio, galėtų būti atvejai, kai Lietuvos pilietybė nesuteikiama žmonėms, kurie galėtų garsinti Lietuvos vardą, pavyzdžiui, sportininkams: „Tai savas, uždaras, etnolingvistinis nacionalizmas, kuris rūpinasi tik tautos grynakraujiškumu. Tai pasmerkia šitą šalį totaliam ir amžinam provincializmui, savo potencijų ir sugebėjimų neišvystymui.“ Atlikėjas Svaras mano, kad tėvynės meilė yra asmeninis santykis tarp žmogaus ir tėvynės: „Kiekvieno žmogaus situacija yra unikali. Galima būti patriotu ir išvažiavus dirbti į užsienį, o vėliau grįžtant čia. Negalima spręsti, ar jis patriotas, tik užmetus žvilgsnį, ką jis veikia.“
Kaip puoselėti patriotizmą?
* **Švęskite šventes:** Sausio 13, Vasario 16, Kovo 11, Liepos 6 ir kt. Paaiškinkite vaikams, kokia tai šventė ir kodėl ji yra svarbi Lietuvai.* **Kalbėkite apie laisvę:** Ar jūsų vaikai žino, kad ir dabar pasaulyje yra nemažai valstybių, kuriose žmonės negali kalbėti sava kalba?* **Prisiminkite savo šeimos istoriją:** Papasakokite apie savo šeimos patirtis, susijusias su Lietuva.* **Keliaukite po Lietuvą:** Aplankykite įvairius Lietuvos regionus ir susipažinkite su jų istorija ir kultūra.* **Kalbėkite apie garsius Lietuvos žmones:** Supažindinkite vaikus su žymiais Lietuvos menininkais, mokslininkais, sportininkais ir visuomenės veikėjais.* **Ugdymkite pilietinę atsakomybę:** Dalyvaukite bendruomenės veikloje, padėkite kitiems ir rūpinkitės aplinka.* **Puoselėkite tautiškumą:** Dainuokite lietuvių liaudies dainas, šokite tautinius šokius ir laikykitės lietuvių tradicijų.* **Gerbkite tuos, kurie tarnauja Tėvynei:** Apsilankykite gaisrinėje, policijoje ir susipažinkite su žmonėmis, kurie saugo mūsų šalį.
Jaunimo požiūris į patriotizmą
Specialistai tikina, kad už patriotinį jaunuolių ir vaikų ugdymą atsakingi turėtų būti tėvai ir mokykla. Tačiau patys jaunuoliai su tuo nesutinka. Jie siūlo ieškoti naujų patriotinio ugdymo formų. Jaunam žmogui ne taip svarbu dalyvauti įvairiuose valstybinių švenčių minėjimuose, kaip svarbu pačiam skleisti patriotizmo idėjas kasdienėje veikloje. Pavyzdžiui, prisidedant prie tėvynės ateities planavimo ir dalyvaujant palaikomuosiuose renginiuose.
Istorinis kontekstas
Sukūrus modernią Lietuvos valstybę jos gyventojų sąmonėje ir politinėje mintyje įsitvirtino būtent modernioji patriotizmo samprata - patriotizmas kaip tautos, valstybės ir gimtojo krašto meilė. Lygiai taip pat, neatsiejant valstybės nuo tautos, patriotinio įsipareigojimo objektą suprato ir kiti tarpukario Lietuvos politiniai mąstytojai, nepriklausomai nuo jų krikščioniškos, tautininkiškos ar socialdemokratiškos pakraipos.
Apibendrinant, patriotizmas Lietuvoje yra gyvas ir svarbus, tačiau jo samprata nuolat kinta. Svarbu suprasti, kad patriotizmas nėra tik gražūs žodžiai, bet ir konkretūs veiksmai, kuriais prisidedame prie savo šalies gerovės.
tags:
#kaip #buti #patriotu