Individualaus namo statyba Lietuvoje XX amžiaus 9-10 dešimtmečiais tapo laisvės, individualumo, svajonės ir statuso manifestacija. 1987-1988 m. buvo panaikinti individualios statybos suvaržymai, ir nuosavas namas vėl galėjo būti statomas miestuose, jo dydžio neberibojo gyvenamojo ploto normos. Tai buvo galimybė lietuviams įgyvendinti seną svajonę.
Tradicinė lietuviška sodyba.
Atrodo, kad namą troško pasistatyti visi - per pirmuosius metus po ribojimų panaikinimo vien Vilniuje prašymą statytis namą pateikė 8000 gyventojų. Taip prasidėjo statybų bumas, iš esmės transformavęs didžiųjų Lietuvos miestų pakraščių kraštovaizdį ir pripildęs jį namais.
Svajonė ir Statusas
"Visi geidžia turėti savo būstą. Ir ne bet kokį, o tvirtesnį, naudingesnį, gražesnį negu kaimyno. Buvome įpratę laukti eilėj, kol valstybė „duos“. Bet valstybė negali duoti, kai nepaima iš žmonių. Tad gal nelaukti, o patiems statyti?" (Naujakurio patarėjas, nr. 1, 1989).
Individualaus namo statyba tapo galimybe lietuviams įgyvendinti seną svajonę - turėti savo kampą, kuris atspindėtų jų individualumą ir statusą visuomenėje.
Vasario 16-osios minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės signatarų namų Vilniuje | 2026-02-16
Įkvėpimo Šaltiniai ir Architektūra
Visgi įdomu panagrinėti, kokius namus ir kaip statėsi žmonės? Kas formavo jų svajones, kas buvo jų įkvėpimo šaltinis? Neretai šio laikotarpio gyvenamoji architektūra pašiepiama kaip neracionali, primityvi, todėl nevertinga.
Žmonės statėsi namus, kurie atspindėjo jų individualumą ir statusą. Įkvėpimo šaltiniai buvo įvairūs, tačiau dažnai jie rėmėsi tradicine lietuviška architektūra, pritaikydami ją prie savo poreikių ir galimybių.
Laiviai: Naujakurių Kaimas Salantų Apylinkėse
Viena seniausių Salantų apylinkės vietovių Laiviai yra antras pagal gyventojų skaičių (248 žmonės) ir trečias pagal teritorijos dydį (894,56 ha) Imbarės seniūnijos kaimas. Dabartinis vietovardis atsirado XV-XVI a., kai į kuršių žemes atsikėlę žemaičiai įkūrė žemdirbių kaimą, pagal pirmojo naujakurio Laivio vardą pavadintą Laivaičiais.
Manoma, kad pirmąkart Laiviai paminėti tarp didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo 1511 m. spalio 2 d. Žemaitijos seniūnui Stanislovui Kęsgailai dovanotų kaimų.
Lietuvos žemėlapis.
A. Kalendros Sodyba Karniškių Pelkėje
Andriejus Kalendra apie 1908 metais pasirinko ne pačią geriausią vietą, o Karniškių pelkės aukštumėlę, apaugusią mišku, bei gabalą šlapios kemsynės, viso - apie 16 hektarų. Čia jis nutarė kurtis visam laikui. Beje, jokių žemės dokumentų nesirūpino gauti, nes, pasak A. Kalendros, žemė priklauso tam, kas ją dirba.
Iš pradžių A. Kalendra pasistatė iš šakų palapinę ir pradėjo rauti kelmus. Jam padėjo du draugai tolstojininkai, ir trijulė pasivadino komuna. Palapinė buvo pirmieji jaunųjų Kalendrų namai. Vėliau jis išrovė nedidelį miško plotą ir ten pastatė namelį, kurio viduje likęs aukštėliau nupjautas kelmas buvo didelis vaikų džiaugsmas.
G. Didelytės Sodyba Rudnelėje
Nedaug kam teko tokia laimė - atostogauti dailininkės G. Didelytės sodyboje, aplankyti dar taip neseniai - 2005 m. Visu keliu nuo Marcinkonių iš dešinės - žemyninės kopos, primenančios Nidos smiltynines. Dailininkės G. Didelytės sodybos puošmena - šimtametės liepos, viena - trikamienė. Senovėj tikėta, kad tokios nešančios laimę. Aikštelėje po liepomis - iš akmenų sumūrytas aukuras.
Sodyba tapo traukos centru. G. Didelytės meno gerbėjai, draugai, bičiuliai aplankydavo ją ir čia, Dainavos girios kaimelyje, kuriame ji atrado ramybę, iškalbingą gamtos tylą, išgyveno meditatyvų įsiklausymą į save.
Šie pavyzdžiai rodo, kad naujakurio sodyba Lietuvoje buvo ne tik būstas, bet ir vieta, kurioje žmogus galėjo įgyvendinti savo svajones, kurti savo individualų pasaulį ir išreikšti savo statusą.
tags: #kaip #atrodo #naujakurio #sodyba