Kaip apšiltinti butą iš vidaus: patarimai ir medžiagos

Daugelis gyventojų, gyvenančių daugiabučiuose namuose, ypač kampiniuose butuose, susiduria su šaltų sienų ir pelėsio problema. Ši problema ypač aktuali senos statybos namuose, kur prasta šilumos izoliacija ir ventiliacija. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip apšiltinti daugiabučio kampinio buto sienas iš vidaus, kad išvengtumėte pelėsio, pagerintumėte šilumos izoliaciją ir sukurtumėte jaukią aplinką savo namuose. Taip pat aptarsime, kokias šiltinimo medžiagas pasirinkti geriausia. Sienų šiltinimas iš vidaus gali padėti išspręsti šilumos nuostolių problemą.

Problemos aktualumas

Gyvenant paskutiniame aukšte, drėgmė ir pelėsis gali tapti nuolatiniu galvos skausmu, ypač jei nepalaikomas tinkamas vėdinimas. Temperatūros matavimai buto kampuose, apie balkono duris ir langų kampučiuose, rodo, kad po nakties, ypač džiovinant drabužius, langų apačia pasidengia rasos lašeliais.

Vėdinimas arba oro kondicionieriaus naudojimas sausinimo režimu tampa būtina sąlyga, norint išvengti pelėsio atsiradimo. Nors stogas renovuotas neseniai, tarpblokinių siūlių sandarinimas gali būti veiksmingas sprendimas, tačiau svarbu įvertinti, ar tai nebus pinigų švaistymas. Jei laukinė siena yra šalta, drėgmė kondensuojasi dėl didelio temperatūrų skirtumo. Tokiu atveju, sieną reikėtų apšiltinti iš vidaus, prieš tai kruopščiai užtaisyti visus plyšius. Tai geriausia daryti šiltuoju metų laiku. Dėl pačių siūlių hermetizavimo tarp pastato blokų nuomonės išsiskiria.

Šiltinimo medžiagos ir technologijos

Buto apšiltinimas izoliacinėmis medžiagomis iš vidaus yra problematiškas. Visų pirma, apšiltinta iš vidaus siena žiemą labiau įšąla, nes jos nešildo iš kambario išeinanti šiluma. Kadangi gretimo buto siena neapšiltinta, tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienos dalių susidaro papildomi įtempimai, sienoje gali atsirasti įtrūkimų ir net plyšių.

Siekiant išvengti pelėsio atsiradimo, būtina kambaryje palaikyti santykinę drėgmę ne daugiau 60%. Kiekviena izoliacinė bei apdailinė medžiaga sudaro papildomą kliūtį šaltuoju metų laiku drėgmės pasišalinimui iš kambario į lauką. Taigi, būtina kartu suprojektuoti ir papildomą ištraukiamąją ventiliaciją.

Apsvarstykite šias medžiagas ir technologijas:

• Ultra plona šilumos izoliacija „Korund“: Ši medžiaga, savo konsistencija primenanti dažus, veikia lyg šilumos barjeras. 1 mm storio „Korund“ atstoja 50-60 mm mineralinės vatos.
• Difuzijai atviros sistemos („Knauf TecTem“): Tai perlitinės plokštės, kurios pasižymi geru drėgmės įsiurbimu ir transportavimu. Šioje sistemoje nėra garo izoliacijos, nes susidaręs kondensatas yra išgarinamas.
• Ekovata: Tai vienintelė termoizoliacinė medžiaga, kuriai nereikia jokių plėvelių. Ekovata turi antiseptinių savybių, todėl apšiltintoje sienoje neleis atsirasti pelėsiui.
• Poliuretano putos (Polynor): Vienkomponentės purškiamos poliuretano putos, skirtos apšiltinimui iš vidaus ir išorės.

Rasos taškas ir drėgmės kondensacija

Apšiltinus lauko sienas, atsiranda rasos taškas, kuriame kondensuojasi drėgmė. Tradiciniai šiltinimo variantai (mineralinė vata arba polistirenas, garo izoliacinis sluoksnis ir apdailos sluoksnis) yra ribojami izoliacijos storiu, nes didesnis storis gali sukelti didesnius kondensato kiekius, kurių siena nebesugeba absorbuoti, ir atsiranda pelėsis. Rasos taškas sienoje - viena pagrindinių pelėsio atsiradimo priežasčių.

Ventiliacija

Siekiant išvengti pelėsio atsiradimo, būtina užtikrinti gerą patalpų ventiliaciją. Santykinis oro drėgnumas neturėtų viršyti 60 procentų. Patalpas reikia nuolat valyti, o pelėsio pažeistus paviršius valyti cheminėmis antipelėsinėmis priemonėmis. Langas anksčiau buvo oficialiai pripažinta pastato vėdinimo sistemos dalis. Tačiau modernūs plastikiniai langai yra sandarūs, todėl būtina pasirūpinti papildoma ventiliacija. Dažnas vėdinimas, ištraukiamoji ventiliacija virtuvėje ir vonioje, bei drėgmės surinkikliai gali padėti palaikyti tinkamą drėgmės lygį.

Svarbūs aspektai

• Konsultacija su specialistais: Prieš pradedant šiltinimo darbus, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais, kurie įvertins jūsų buto situaciją ir patars, kokias medžiagas ir technologijas pasirinkti.
• Namo bendrijos įsitraukimas: Jei pelėsis plinta ne tik jūsų bute, bet ir kituose tos pačios laiptinės butuose, būtina kreiptis į namo bendriją, kad būtų sprendžiama problema kompleksiškai.
• Sandarumas: A-A++ klasės namuose sienos turi būti absoliučiai nelaidžios orui.

Medžiagų palyginimas

Apžvelkime pagrindines šiltinimo medžiagas ir jų savybes lentelėje:

Apšiltinus kampinio buto sienas iš vidaus, būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių, įskaitant medžiagų pasirinkimą, ventiliaciją ir drėgmės kontrolę. Drėgmė patenka į spąstus. „Namo šiltinimas iš išorės ne veltui yra visuotinai paplitęs. Nors pastatų apšiltinimas iš vidaus populiarus Prancūzijoje ir Vokietijoje, tačiau tai daroma ne dėl optimalaus rezultato, o dėl to, kad norint išsaugoti architektūrinių paminklų išvaizdą, šiltinimas iš lauko yra draudžiamas“, - pasakojo polistireninį putplastį gaminančios bendrovės „Kauno šilas“ pardavimų vadovas Tomas Čerauskas.

Dėl temperatūrų skirtumų lauke ir patalpų viduje, šaltuoju periodu šiluma ir drėgmė smelkiasi iš namo vidaus į išorę, o tai veikia sienas. Sienų šiluminė ir drėgminė būsena yra geresnė, kuomet tankesni sienos sluoksniai (pavyzdžiui, mūras) įrengiami iš vidaus, o retesni ir laidesni vandens garams (pavyzdžiui, polistireninis putplastis) - iš išorės.

„Jei patalpos šiltinamos iš vidaus, tuomet tarpe tarp apšiltinimo medžiagos ir sienos santykinė kambario drėgmė pasiekia 100 proc., kai vidinėse patalpose rekomenduojama palaikyti 40-60 proc. drėgmę. Vaizdžiai tariant, prasiskverbusi drėgmė atsiduria spąstuose ir pradeda kondensuotis ant vidinių patalpų sienų. O perdrėkusios sienos yra palanki terpė veistis pelėsiui“, - pasakojo specialistas.

Problemą galima išspręsti: tarp apšiltinimo medžiagos ir kambario apdailos (pavyzdžiui, gipskartonio plokštės) dedama 0,2 mm storio polietileninė plėvelė arba folija, kuri sustabdo vandens garų skverbimąsi. Tada drėgmė kaupiasi ne ant sienos, o ant plėvelės. Tačiau nors drėgmė jau nebegadins sienos, ji vis tiek kaupiasi, todėl reikės spręsti, kaip ją pašalinti - tai geriausiai padaryti įrengiant papildomą vėdinimą.

Lieka kita problema - tarp apšiltintos ir neapšiltintos sienų susidaro papildomi įtempimai, sienose gali atsirasti plyšių, įtrūkimų. „Todėl jei ryžotės apšiltinti iš vidaus, tai reikėtų daryti visame name ar bent jau visai galinei namo sienai, bet dėl minėtų priežasčių nerekomenduotina tik vienam butui ar vienai sienai“, - patarė T. Čerauskas.

Jei neturite pasirinkimo

Ne viskas priklauso nuo norų - jei šiltinimas iš vidaus yra vienintelė galimybė, tuomet tai reikėtų daryti itin kruopščiai ir pašalinant dalį rizikų. Pirmiausiai reikėtų paruošti sieną: nuplauti ją, padengti antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinti.

Specialistas siūlė atkreipti dėmesį į patalpų kampus. „Dažniausiai pasitaikanti problema - rasoja kambario kampai, ypač sandūroje su perdanga. Viena iš galimų priežasčių - tarpblokinės siūlės praranda savo izoliacines savybes, pro čia smelkiasi drėgmė ir šaltis, todėl būtina atnaujinti siūlę iš pastato išorės. Kita priežastis - patalpų kampai yra šalčiausia vieta, todėl čia kondensuojasi gyventojų ir prietaisų „pagaminta“ drėgmė“, - sako specialistas. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikroorganizmai patariama šiltinti ir dalį vidinių sienų.

Šiltinant iš vidaus ir renkantis polistireninio putplasčio plokštes, jos prie šiltinamo paviršiaus klijuojamos specialiais klijais. Vientisu klijų sluoksniu padengiamas visas plokščių paviršius. Jei sienose yra langai bei durys, būtina kruopščiai apšiltinti jų kraštus ir sąramų apačią. Klijuojamas plokštes būtina gerai prispausti prie šiltinamo paviršiaus, kad tarp jų neliktų ertmių mikroorganizmams veistis. Šiltinimo plokštės ant apšiltinamos sienos išdėstomos taip, kad atskirų plokščių eilių siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Patalpose šiltinimo plokštės dengiamas lakštiniais ar kitais apdailos elementais.

„Kai darbai bus baigti, rekomenduojame atlikti vidinių apšiltintų sienų temperatūros ir drėgmės skaičiavimus.

Sienų šiltinimas iš vidaus: dažniausiai užduodami klausimai

• Klausimas: Noriu apšiltinti buto sieną iš vidaus, tačiau niekaip neišsirenku, kokias medžiagas naudoti. Putų polisterolis netraukia dėl pelėsio ir grybelio, tačiau pasirinkimo nėra daug. Kokiomis medžiagomis rekomenduotumėte atlikti sienų šiltinimą iš vidaus?
• Atsakymas: Šiltinti geriausia 5 cm neoporo plokštėmis. Kad patalpų kampuose nesusidarytų drėgmės kondensatas ir nesiveistų mikromicetai, būtinai reikia šiltinti ir dalį vidinių atitvarų. Taigi, jei šiltinate galinę pastato sieną, 50 cm trikampėmis plokštėmis, reikia šiltinti ir su šia siena besiribojančias konstrukcijas (lubas, gretimas sienas).

Kodėl verta apšiltinti butą iš vidaus?

• Ženkliai sumažinsite šilumos perdavimą tarp vidaus ir lauko aplinkos.
• Išsaugomas naudingas patalpos plotas.
• Galima apšiltinti sienas kiekviename kambaryje atskirai, priklausomai pagal poreikį arba planuojamo remonto galimybes.
• Jeigu nenorite apšiltinti visų būsto patalpų, neprivalote to daryti.
• Apsišiltinus namus šiomis plokštėmis, ženkliai sumažėja erdvės įšilimo laikas.

Pagrindinės taisyklės šiltinant iš vidaus:

• Paruoškite sienas: Nuvalykite, padenkite antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinkite.
• Sandarumas: Užtikrinkite, kad tarp šiltinimo medžiagos ir sienos neliktų oro tarpų.
• Vėdinimas: Įrenkite papildomą vėdinimą, kad pašalintumėte drėgmę.
• Visas plotas: Jei įmanoma, šiltinkite visą sieną, o ne tik dalį.

Rekomenduojamos medžiagos apšiltinimui iš vidaus:

• Pilkąjį polistireninį putplastį NEOPOR
• SKAMOL „Skamoplus" plokštes
• Ekologišką mineralinę vatą su ECOSE sistema Knauf TP 115

Darbų eiga

Nesilaikant darbų technologijos, galima turėti didesnių problemų su kambario mikroklimatu, nei iki to. Ant šiltinamos sienos šiltinimo plokštės išdėstomos taip, kad plokščių horizontalių eilių vertikalios siūlės nebūtų vienoje vertikalėje. Į šilumos izoliacijos sluoksnį nerekomenduojama talpinti medinius tašus arba metalinius profilius, nes ties jais susidaro šilumos tilteliai.

Veiksmas Aprašymas:

• Sienų paruošimas: Nuvalykite sienas, padenkite antipelėsinėmis priemonėmis ir gerai išdžiovinkite.
• Šiltinimo medžiagos montavimas: Klijuokite šiltinimo plokštes specialiais klijais, užtikrindami, kad neliktų oro tarpų.
• Vandens garų izoliacija: Įdiekite 0,2 mm storio polietileninę plėvelę arba foliją tarp šiltinimo medžiagos ir apdailos.
• Vėdinimas: Įrenkite papildomą vėdinimą, kad pašalintumėte drėgmę.
• Apdaila: Uždenkite šiltinimo plokštes apdailos elementais.

tags: #kaip #apsiltinti #buta