Pomidorų Apdorojimas ir Nauda Sveikatai

Pomidorai - ne tik skanūs, bet ir labai naudingi sveikatai. Jie yra puikus vitamino C, likopeno ir kitų antioksidantų šaltinis, kurie padeda kovoti su ląstelių senėjimu ir ligomis. Štai kodėl svarbu žinoti, kaip tinkamai juos apdoroti, kad išsaugotume visas vertingas medžiagas.

Pomidorų auginimas šiltnamyje

Pomidorų auginimas šiltnamyje - tai viena iš populiariausių ir efektyviausių sodininkystės praktikų, leidžiančių pasiekti gausų ir kokybišką pomidorų derlių. Šiltnamyje yra sukuriamos idealios sąlygos pomidorų augimui, nes tai leidžia kontroliuoti temperatūrą, drėgmę ir šviesos kiekį.

Sodinimo laikas ir sąlygos

Pomidorų sodinimas šiltnamyje prasideda, kai oro temperatūra stabilizuojasi ir pasiekia reikiamą lygį. Idealiai pomidorai turėtų būti sodinami į šiltnamį, kai nakties temperatūra nebekrinta žemiau 10-12°C. Lietuvoje tai dažniausiai būna balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje, priklausomai nuo regiono.

Dirvožemio paruošimas

Pomidorų auginimas šiltnamyje reikalauja tinkamai paruoštos dirvos, kad užtikrintumėte augalų gerą sveikatą ir gausų derlių. Pomidorai mėgsta derlingą, purią, gerai drenuotą žemę. Pirmas žingsnis - pasirinkti tinkamą dirvožemį. Idealiai tinka šiek tiek rūgštūs arba neutralūs dirvožemiai. Jei dirvožemis jūsų šiltnamyje yra prastas, galite jį praturtinti organinėmis trąšomis, kompostu ir vermikulitu, kuris pagerina dirvožemio struktūrą ir vandens bei oro pralaidumą.

Daigų auginimas

Pomidorų daigų sodinimas vazonėliuose turėtų prasidėti 6-8 savaitės prieš planuojamą perkelimą į šiltnamį. Tai paprastai įvyksta ankstyvą pavasarį - vasario pabaigoje arba kovo pradžioje, priklausomai nuo vietos klimato. Pomidorų daigeliams reikalingas pakankamai didelis vazonėlis, kad jie turėtų erdvės šaknų vystymuisi. Geriausia naudoti plastikinius arba durpinius vazonėlius, kuriuose lengviau kontroliuoti drėgmę ir temperatūrą. Rekomenduojamas vazonėlio dydis yra 8-10 cm skersmens, kad sėklos turėtų pakankamai vietos augti pirmuosius kelis mėnesius.

Sodindami pomidorų sėklas, svarbu pasirinkti gerą, derlingą dirvožemį. Idealiam daigų augimui geriausia naudoti specializuotą daigų žemę, kuri yra lengva ir gerai praleidžia orą. Pirmiausia užpildykite vazonėlius žeme, palikdami apie 1 cm atstumą nuo krašto. Tada į kiekvieną vazonėlį sodinkite po 2-3 sėklas, kad vėliau galėtumėte palikti tik stipriausią daigą. Po sėjos vazonėlius palaistykite šiltu, bet ne karštu vandeniu, ir uždenkite plėvele ar stiklu, kad išlaikytumėte drėgmę ir šilumą.

Daigų priežiūra

Po to, kai pasirodys pirmieji daigai, būtina pradėti juos rūpintis, kad jie išliktų sveiki ir stiprūs:

  • Šviesa: pomidorams reikia daug šviesos, kad jie vystytųsi sveikai.
  • Laistymas: laistykite daigus tik tada, kai viršutinis žemės sluoksnis išdžiūsta. Svarbu, kad daigai nebūtų perlaistyti, nes tai gali sukelti šaknų puvimą.
  • Temperatūra: po daigų atsiradimo svarbu palaikyti stabilias temperatūras, kad daigai nepatirtų streso.

Sodinimas į šiltnamį

Pomidorų daigu sodinimas šiltnamyje turėtų vykti tik tada, kai išnyksta pavojus dėl paskutinių šalnų, o šiltnamyje temperatūra yra stabiliai aukšta. Tai paprastai įvyksta balandžio pabaigoje arba gegužės pradžioje. Daigus galite pradėti kietinti kelias dienas prieš persodinant juos į šiltnamį. Prieš perkeldami į šiltnamį, įsitikinkite, kad šiltnamio viduje yra gera ventiliacija ir pakankamai šviesos, kad augalai galėtų gerai augti.

Atstumai tarp augalų

Pomidorų sodinimas šiltnamyje reikalauja tinkamų atstumų tarp augalų, kad jie galėtų vystytis be problemų ir neprarastų energijos dėl konkurencijos dėl šviesos ir maisto. Pomidorų sodinimo atstumai priklauso nuo pomidorų veislės ir šiltnamio dydžio. Paprastai rekomenduojama sodinti pomidorus maždaug 40-60 cm atstumu vieną nuo kito, kad jie turėtų pakankamai vietos šaknims ir augimui.

Priežiūra augimo metu

Tai priklauso nuo pomidorų auginimo metodo, tačiau dažnai rekomenduojama pašalinti apačiuose augančius lapus, kad augalas nesukauptų per daug drėgmės ir nesukeltų ligų. Pomidorų šakos, kurios pradeda augti žemiau pirmo žiedo, taip pat gali būti pašalintos, kad augalas nevartotų energijos nereikalingam augimui.

Tręšimas

Pomidorų tręšimas šiltnamyje yra būtinas norint užtikrinti, kad augalai gautų visas reikalingas maistines medžiagas. Trąšos pomidorams turi būti naudojamos atsargiai, kad būtų išvengta per didelio azoto kiekio, kuris gali paskatinti lapų augimą, tačiau mažinti vaisių vystymąsi. Pradėkite tręšti, kai pomidorų daigai pradeda augti ir turi pirmuosius tikruosius lapus. Naudokite subalansuotas trąšas, kurios turi ne tik azoto, bet ir fosforo bei kalio. Svarbu pabrėžti, kad trąšų naudojimas turi būti reguliarus, tačiau ne per dažnas. Tręšti rekomenduojama kas 10-14 dienų, ypač augimo pradžioje, ir mažinti tręšimą, kai augalai pradeda žydėti.

Polikarbonatiniai šiltnamiai

Daug sodininkų šiandien renkasi polikarbonatinias šiltnamius dėl jų puikių izoliacinių savybių ir ilgaamžiškumo. Polikarbonatiniai šiltnamiai suteikia puikią apsaugą nuo šalčio, karščio ir pernelyg didelės drėgmės. Jie taip pat padeda išlaikyti stabilų mikroklimatą, kuris yra itin svarbus pomidorų augimui.

Derliaus nuėmimas

Pomidorų derlius šiltnamyje gali būti gausus, jei užtikrinsite tinkamą priežiūrą per visą auginimo sezoną. Pomidorų rišimas šiltnamyje yra svarbus etapas, nes jis padeda augalui augti vertikaliai ir užtikrina, kad vaisiai nepraslys ant žemės, kur jie gali būti pažeisti. Pomidorai turi būti renkami, kai jie yra pilnai prinokę, kad pasiektų geriausią skonį ir maistinę vertę.

Pomidorų maistinė vertė ir nauda sveikatai

Sveikatai palankios mitybos konsultantė rekomenduoja šią mažai kalorijų bei daug vitaminų turinčią daržovę įtraukti į savo maisto fiestas ir kasdieninį racioną. Viename pomidore - trečdalis vitamino C dozės. Nors pagrindinė pomidorų sudedamoji dalis yra vanduo bei angliavandeniai, šioje daržovėje yra ir vitaminų C, B5, B2 ir B1, taip pat mineralinių medžiagų.

Vienas vidutinio dydžio pomidoras aprūpina žmogaus organizmą net 30 procentų reikalingos dienos vitamino C dozės. Šiose daržovėse taip pat gausu kalio bei vitamino K1, kuris svarbus kraujo krešumo reguliavimui ir kaulų sveikatai. Be to, pomidorai svarbūs ir dėl juose esančių antioksidacinėmis savybėmis pasižyminčių medžiagų: likopeno, beta karoteno, chlorogeninės rūgšties ir naringenino, kurios yra svarbios lėtinio uždegimo bei cukrinio diabeto, širdies kraujagyslių ligų, vėžio išsivystymo prevencijai.

Pomidorų nauda sveikatai:

  • Naudingi odai
  • Padeda išvengti kelių rūšių vėžio
  • Suteikia tvirtumo kaulams
  • Padeda atitaisyti rūkymo padarytą žalą
  • Turi svarbiausių antioksidantų
  • Naudingi širdžiai
  • Naudingi plaukams
  • Naudingi inkstams
  • Naudingi akims
  • Padeda sergantiems diabetu

Atlikta nemažai tyrimų, kurie parodė, kad pomidoruose esantis likopenas mažina prostatos, storosios žarnos ir skrandžio vėžio išsivystymo tikimybę. Likopenas yra natūralus antioksidantas, kuris veiksmingai slopina vėžinių ląstelių augimą. Termiškai apdorotuose pomidoruose likopeno būna dar daugiau, todėl drąsiai virkite trintas pomidorų sriubas.

Pomidoruose yra nemažai kalcio ir vitamino K. Abi šios medžiagos yra būtinos, kad kaulai būtų stiprūs ir užgytų nedideli kaulų bei kaulinio audinio pažeidimai.

Pomidorai gali sumažinti žalą, kurią jūsų organizmui padaro rūkymas. Pomidorai turi kumarino rūgšties ir chlorogeno rūgšties, saugančių organizmą nuo kancerogenų, kuriuos palieka cigarečių dūmai.

Pomidoruose yra daug vitamino A ir vitamino C. Šie vitaminai kartu su beta karotinu veikia kaip antioksidantai, neutralizuojantys kenksmingus laisvuosius radikalus kraujyje. Laisvieji radikalai yra pavojingi, nes gali pažeisti ląsteles. Atminkite, kad kuo raudonesnis pomidoras, kurį valgote, tuo daugiau jame yra beta karoteno. Be to, turėkite galvoje, kad terminis apdorojimas sunaikina vitaminą C, todėl jei norite iš jo gauti naudos, pomidorus valgykite žalius.

Pomidorai turi vitamino B ir kalio, o šios medžiagos padeda sumažinti cholesterolio kiekį ir aukštą kraujospūdį. Todėl įtraukdami pomidorus į savo kasdienę mitybą, galite veiksmingai užkirsti kelią širdies infarktui, insultui ir kitoms su širdimi bei kraujagyslėmis susijusioms problemoms, galinčioms kelti grėsmę jūsų gyvybei.

Pomidoruose esantis vitaminas A gali prisidėti prie to, kad jūsų plaukai būtų blizgūs ir stiprūs. Be to, šis vitaminas taip pat daro stebuklus su jūsų akimis, oda, kaulais ir dantimis.

Kai kurie tyrimai yra įrodę, kad pomidorai be sėklų sumažina inkstų akmenų riziką.

Pomidoruose esantis vitaminas A fantastiškai gerina regėjimą. Be to, pomidorai yra vienas geriausių maisto variantų, jei norite išvengti naktinio aklumo.

Pomidoruose gausu vertingo mineralo chromo. Jis veiksmingai padeda diabetu sergantiems žmonėms kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje.

Pomidorų įvairovė

Nors visos pomidorų veislės yra naudingos, o jų savybės - panašios, šias daržoves galima atskirti pagal spalvą bei skonį. Pomidorų skonis priklauso nuo veislės, tad jų yra saldesnių, rūgštesnių, saldžiarūgščių, su daugiau sėklų arba mėsingesnių. Kiekvienas pirkėjas gali pasirinkti pagal skonį bei patiekalą, į kurį pomidorai bus dedami.

Šiuo metu galima pasilepinti lietuviškais paprastaisiais bei avietiniais, „Kumato“ juodaisiais, geltonais slyviniais, vynuoginiais su šakelėmis, vyšniniais ir įvairių spalvų kokteiliniais. Anksčiau lietuviški pomidorai baigdavosi rugsėjį, o dabar jais galime mėgautis iki pat lapkričio.

Kaip laikyti pomidorus

Specialistė rekomenduoja pomidorus laikyti kambario temperatūroje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių - vaiskočiais į viršų. Be to, verta žinoti, jog laikomi šalia kitų produktų pomidorai genda kur kas greičiau nei laikomi atskirai. Sunokusius pomidorus patariama suvartoti per savaitę. O jei nuspręsite pomidorus laikyti šaldytuve, jie gali tapti vandeningi.

Pomidorų konservavimas

Marinuoti agurkai ir pomidorai viename stiklainyje - tai puikus būdas mėgautis vasaros skoniais net ir šaltuoju metų laiku. Šis derinys ne tik patogus, nes nereikia atskirai marinuoti kiekvienos daržovės, bet ir sukuria unikalų skonių balansą, kur agurkų gaivumas puikiai dera su pomidorų saldumu.

Ingredientų pasirinkimas ir paruošimas

Prieš pradedant marinavimo procesą, būtina pasirinkti tinkamus ingredientus. Agurkai turėtų būti jauni, tvirti, be didelių sėklų. Geriausia rinktis smulkesnius agurkėlius, kurie geriau išsilaiko traškūs. Pomidorai gali būti įvairių veislių, tačiau svarbu, kad jie būtų prinokę, bet ne per minkšti, kad neprarastų formos marinavimo metu. Maži, tvirti vyšniniai pomidorai puikiai tinka šiam tikslui.

Prieš marinavimą, daržoves reikia kruopščiai nuplauti ir paruošti. Agurkus rekomenduojama pamirkyti šaltame vandenyje kelias valandas (arba per naktį), kad jie būtų traškesni. Pomidorus galima subadyti šakute, kad geriau įsigertų marinatas.

Marinato paruošimas

Marinatas yra pagrindinis skonio elementas, todėl jam reikia skirti ypatingą dėmesį. Klasikiniam marinatui reikės vandens, acto (geriausia naudoti 9% actą), cukraus, druskos ir prieskonių. Prieskoniai gali būti įvairūs: česnakai, krapų sėklos, lauro lapeliai, juodieji pipirai, garstyčių sėklos, krienų lapai ir kt. Prieskonių kiekis ir sudėtis priklauso nuo asmeninio skonio.

Norint paruošti marinatą, reikia užvirti vandenį su druska, cukrumi ir prieskoniais. Kai druska ir cukrus ištirpsta, supilamas actas ir marinatas nukeliamas nuo ugnies. Svarbu, kad actas būtų pilamas paskutinis, kad neišgaruotų jo rūgštis.

Marinuotų agurkų ir pomidorų receptas be sterilizacijos

Šis marinavimo būdas yra greitesnis ir paprastesnis, nes nereikalauja ilgo stiklainių sterilizavimo. Tačiau svarbu užtikrinti, kad stiklainiai ir dangteliai būtų labai švarūs.

Stiklainių paruošimas ir daržovių sudėjimas

Stiklainiai ir dangteliai turi būti sterilizuoti. Tai galima padaryti keliais būdais: stiklainius galima kaitinti orkaitėje, virti vandenyje arba sterilizuoti garuose. Dangteliai taip pat turi būti pavirinti kelias minutes. Į sterilizuotus stiklainius dedami prieskoniai: česnakai, krapų sėklos, lauro lapeliai ir kt. Tada stiklainiai užpildomi agurkais ir pomidorais. Agurkus ir pomidorus reikia dėti tvirtai, bet ne per daug suspaudžiant, kad jie neprarastų formos. Galima įdėti ir kitų daržovių, pavyzdžiui, morkų, paprikų ar svogūnų.

Užpylimas marinatu ir konservavimas

Užpildžius stiklainius daržovėmis, jie užpilami karštu marinatu. Svarbu, kad marinatas apsemtų visas daržoves. Užpylus marinatu, stiklainiai uždaromi dangteliais ir sandariai užsukami.

Sterilizavimas

Užsukti stiklainiai dedami į didelį puodą su karštu vandeniu. Vandens lygis turi siekti maždaug 2/3 stiklainių aukščio. Puodas užvirinamas ir stiklainiai sterilizuojami tam tikrą laiką, priklausomai nuo stiklainių dydžio. Litriniai stiklainiai sterilizuojami apie 10-15 minučių.

Atvėsinimas ir laikymas

Po sterilizavimo stiklainiai atsargiai išimami iš puodo ir apverčiami aukštyn kojomis. Jie uždengiami šiltu audeklu ir paliekami atvėsti per naktį. Atvėsę stiklainiai patikrinami, ar dangteliai sandarūs. Jei dangteliai įdubę, tai reiškia, kad stiklainiai uždaryti tinkamai. Jei dangteliai nėra įdubę, stiklainį reikia pakartotinai sterilizuoti arba suvartoti per kelias dienas. Marinuotus agurkus ir pomidorus reikia laikyti vėsioje, tamsioje vietoje. Tinkamai konservuoti jie gali išsilaikyti iki kelerių metų.

Kitos konservavimo galimybės

Galima džiovinti, sūdyti, rauginti pomidorus. Rauginant vitaminų tik padaugėja. Marinuotos daržovės ilgiau laikomos, joms nereikia specialių laikymo sąlygų, stiklainiai gali metus ar du stovėti virtuvinėse spintelėse.

Rauginiams reikalingas šaldytuvas arba visiškai nešildomas rūsys, kitaip daržovės greitai perrūgsta ir suminkštėja. Tačiau raugintos daržovės naudingesnės sveikatai - tai žalia, termiškai neapdorota daržovė apdorota laktobakterijų ir taip lengviau pasisavinama mūsų organizmo. Kartu su jomis gauname ir tą taip dabar vertinamą probiotikų dozę.

Agurkai ir pomidorai pomidorų tyrėje žiemai (be kaitinimo)

Šis receptas ypatingas tuo, kad nereikalauja kaitinimo, todėl išsaugoma daugiau vitaminų ir natūralaus daržovių skonio.

Reikės:

  • Agurkai
  • Pomidorai (geriausia - pernokę, skirti tyrės gamybai)
  • Česnakai
  • Krapai
  • Druska
  • Cukrus
  • Actas (9%)

Pomidorai pertrinami per sietelį arba sumalami blenderiu iki vientisos masės. Gauta tyrė sumaišoma su druska, cukrumi ir actu. Agurkai ir prieskoniai sudedami į sterilizuotus stiklainius ir užpilami pomidorų tyre. Stiklainiai uždaromi ir laikomi šaltai.

Kaip išsaugoti vitaminus apdorojant pomidorus

Konservuojant svarbu vengti klaidų, kad produktai būtų saugūs vartoti. Štai dažniausios klaidos:

  • Nepakankamas stiklainių sterilizavimas.
  • Nepakankamas daržovių nuplovimas.
  • Per mažai acto marinade.
  • Nepakankamas sterilizavimo laikas.
  • Neteisingas stiklainių atvėsinimas.

Jei daržovės kokybiškos, augintos be chemijos švarioje dirvoje, aišku, verta. Kaitinant sunaikinama dalis vitaminų, bet lieka mineralai ir kitos maistinės medžiagos. Be to turime įvairesnių daržovių ir įdomesnių skonių. O raugiant vitaminų tik padaugėja.

Pomidorų vakavimas | Saldžiarūgščiai pomidorai

Receptai su pomidorais

Pomidorai puikiai tinka įvairiems patiekalams gaminti. Štai keletas idėjų:

Trinta pomidorų sriuba su kesadilijomis

Sriubai reikės:

  • 1 vnt. svogūno
  • 1 vnt. morkos
  • 1 vnt. bulvės
  • 1 šaukšto aliejaus
  • 2 šaukštų pomidorų pastos
  • 500 g pjaustytų pomidorų
  • 2 gabalėlių daržovių sultinio
  • druskos pagal skonį
  • pipirų pagal skonį

Kesadilijoms reikės:

  • 150 g kukurūzų
  • 8 vnt. tortilijos paplotėlių
  • 2 stiklinių sūrio
  • 1 šaukštelio kuminų
  • 1 šaukšto aliejaus

Kaip gaminti:

  1. Nulupkite ir supjaustykite svogūną, morką ir bulvę. Kepkite daržoves gilioje keptuvėje. Sudėkite pomidorų pastą ir šiek tiek viską dar pakepkite.
  2. Supilkite pomidorus, tris stiklines vandens, įmeskite sultinio kubelius. Virkite 15 min.
  3. Nupilkite kukurūzus. Ant vieno tortilijos lakšto paskleiskite šiek tiek kukurūzų, apibarstykite tarkuotu sūriu ir pagardinkite kuminais. Ant viršaus uždėkite kitą tortilijos lakštą ir kepkite pašlakstytoje aliejumi keptuvėje abi puses. Patiekite supjaustę trikampėliais.
  4. Prieš patiekiant pomidorų sriubą rekomenduojama sutrinti maisto trintuvu. Pagardinkite druska ir pipirais.

Grilyje keptos daržovės

Kad šviežios daržovės neprarastų savo naudingųjų medžiagų, kurių gausu, kol jos neapdorotos, reikia tinkamai jas paruošti. Pateikiame keletą esminių patarimų, kaip tobulai griliuje pakepinti daržoves, kad jos neprarastų savo šviežumo ir visų naudingųjų vitaminų.

  • Patepkite jas šlakeliu aliejaus.
  • Kontroliuokite laiką.
  • Iešmai tiks ir daržovėms.
  • Dydis - svarbu.

Kepimo rezultatas priklauso ir nuo to, kokio dydžio gabalėliais supjaustytas šviežias daržoves dėsite į kepsninę. Supjaustykite juos griežinėliais, kurie patogiai susidės ant grotelių, greičiau iškeps ir bus patogiau pagardinti prieskoniais.

Spalvų įtaka maistingumui

Vaisiams ir daržovėms skirtingas spalvas suteikia fitochemikalai (dar vadinami fitonutrientais), kurie skatina imuninės sistemos veiklą, kovoja su bakterijomis ir virusais, slopina uždegimus ir kt. Pavyzdžiui, liuteinas nudažo kukurūzus geltonai, likopenas - raudonai pomidorus, karotenas oranžine spalva papuošia morkas, antocianinas mėlynai nuspalvina mėlynes ir t.t. Vienoje iš labiausiai pasaulyje paplitusių daržovių gausu antioksidantų, vitaminų ir kitų junginių, iš kurių du pasižymi stipriomis bakterijas naikinančiomis savybėmis.

Kornelio universiteto (JAV) mikrobiologo Jeongmino Songo vadovaujama tyrėjų grupė domėjosi salmonelėmis - žarnyno bakterijų genties bakterijomis, kurios įsiskverbia į žarnyną ir dažnai sukelia apsinuodijimus maistu.

Konkrečiai komanda sutelkė dėmesį į vieną salmonelių serotipą - Salmonella enterica Typhi, kuris gyvena tik žmonėse ir kai iš žarnyno patenka į kraują bei išplinta po organizmą, sukelia vidurių šiltinę.

Kaip ir kitų per maistą plintančių ligų sukėlėjų atveju, tinkamas maisto apdorojimas ir laikymas bei galimybė vartoti antibiotikus gali padėti žmonėms išvengti apsinuodijimo maistu, kurį sukelia salmonelės.

Tačiau vidurių šiltinė tebėra didelė visuomenės sveikatos problema daugelyje pasaulio vietų, kur žmonės neturi galimybių naudotis švariu vandeniu, sanitarinėmis sąlygomis ar skiepais nuo vidurių šiltinės. Liga plinta tarp žmonių per užterštą maistą ir vandenį, o didžiausia rizika kyla vaikams.

2016 m. Pakistaną apėmė pirmasis pasaulyje vaistams atsparios vidurių šiltinės protrūkis, o praėjus aštuoneriems metams infekcinių ligų ekspertai vis dar baiminasi, kad nesuvaldyta ši liga gali sukelti regioninius ar pasaulinius protrūkius.

Pakistane ir kitose Azijos, Afrikos, Lotynų Amerikos ir Karibų jūros regiono šalyse taip pat paplitusi prasta mityba. 2023 m. 64 šalyse atliktas tyrimas parodė, kad beveik pusė jaunesnių nei 2 metų vaikų savo mityboje nevartoja jokių vaisių ar daržovių.

„Pagrindinis mūsų šio tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, ar pomidorai ir pomidorų sultys gali sunaikinti žarnyno patogenus, įskaitant Salmonella Typhi - ir jei taip, tai kokios jų savybės lemia jų veiksmingumą“, - aiškina J. Song.

Laboratorijoje išaugintos Salmonella Typhi bakterijų kultūros, paveiktos šviežiai išspaustomis pomidorų sultimis, žuvo per 24 valandas - ir ne dėl sulčių rūgštingumo.

Tyrėjai ištyrė pomidorų (Solanum lycopersicum) genomą, ieškodami genų, koduojančių mažus baltymus, vadinamus peptidais, kurie galėtų veikti kaip antimikrobinės medžiagos.

Iš keturių pirminių kandidatų komanda nustatė du antimikrobinius peptidus, kurie stabdė Salmonella Typhi augimą ir net sunaikino atmainą, atsparią ciprofloksacinui - pagrindiniam antibiotikui, naudojamam vidurių šiltinei gydyti.

Galiausiai mokslininkai sumodeliavo šių dviejų peptidų formas ir imitavo jų sąveiką su bakterijų ląstelių membranomis.

Naujausi tyrimai atskleidžia potencialiai reikšmingą ryšį tarp pomidorų vartojimo ir sumažėjusios skrandžio vėžio rizikos. Mokslininkai nustatė, kad pagrindinis apsauginis junginys yra likopenas, galingas antioksidantas, esantis pomidoruose. Šis karotinoidas, atrodo, slopina Helicobacter pylori bakterijų augimą ir sutrikdo vėžį skatinančius ląstelių procesus. Tyrimas rodo, kad pomidorų virimas su sveikaisiais riebalais žymiai padidina likopeno biologinį prieinamumą.

Tyrimas parodė, kad likopenas, antioksidantas, suteikiantis pomidorams raudoną spalvą, slopina H. pylori bakterijų, žinomų kancerogenų, susijusių su skrandžio vėžiu, augimą. Be to, mokslininkai nustatė, kad pomidorų virimas padidina likopeno biologinį prieinamumą, todėl makaronų padažai ir kiti termiškai apdoroti pomidorų produktai gali būti labiau apsaugantys nei žali pomidorai.

Be savo vaidmens H. pylori augimo prevencijoje, likopenas ląstelių lygmeniu veikia keliais mechanizmais, kurie aktyviai kovoja su vėžio vystymusi. Tyrimai rodo, kad likopenas sustabdo ląstelių dalijimąsi nenormaliose ląstelėse, o sveikos ląstelės lieka nepaveiktos. Tyrimai rodo, kad likopenas aktyvina II fazės detoksikuojančius fermentus, kurie padeda pašalinti kancerogenus iš organizmo. Be to, jis slopina uždegimo procesus, susijusius su vėžio progresavimu, ir blokuoja angiogenezę - naujų kraujagyslių, reikalingų augti navikams, susidarymą.

Terminis apdorojimas suardo ląstelių sieneles, išlaisvindamas likopeną iš jo junginio. Tyrimai rodo, kad likopeno absorbcija padidėja iki 35 %, kai pomidorai virinami su alyvuogių aliejumi, nes šis junginys yra tirpus riebaluose. Tačiau žali pomidorai išlaiko didesnį vitamino C ir kitų šilumai jautrių maistinių medžiagų kiekį.

tags: #kaip #apdoroti #pomidorus #kad #butu #sveiki