Punskas - tai tik tūkstantį gyventojų teturintis miestelis, tačiau čia galima laisvai susikalbėti lietuviškai, mat 75 proc. gyventojų - dzūkai. Be to, Punskas - svarbus Lenkijos lietuvių kultūros centras, kuris tik 1920 m., lenkams sulaužius Suvalkų sutartį, kartu su Seinų, Suvalkų ir Augustavo apskritimis atiteko Lenkijai.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, ką verta pamatyti ir patirti Punsko apylinkėse, įskaitant kaimo turizmo sodybas, kultūros paveldo objektus ir gamtos grožį.
Ką pamatyti Punsko apylinkėse?
Punsko bažnyčia
Punsko centre, ant to paties vardo ežero kranto, Adomo Mickevičiaus gatvėje, į dangų šauna neogotikos stiliaus Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo bažnyčios bokštai. Nuo 1597 m. čia stovėjo medinė bažnyčia, tačiau ji ne kartą kentėjo nuo gaisrų, tad galiausiai 1881 m. buvo pastatyta mūrinė. Ši ypatinga tuo, kad jos vidaus sienos puoštos lietuviškų tautinių juostų ornamentais, o už šventoriaus stovi keli lietuviški koplystulpiai. Sekmadieniais mišios čia laikomos lenkų, o dukart per dieną - ir lietuvių kalbomis.
Punsko buities muziejus
Įdomus ir Punsko buities muziejus, primenantis Lietuvos liaudies buities muziejų Rumšiškėse. Čia eksponuojama XIX-XX a. kaimo sodyba, perteikta tradicinė lietuvių buitis, būdinga etniniam Pietų Lietuvos pakraščiui.
Etnografijos muziejus
Reikėtų užsukti ir į Juozo Vainos 1997 m. įkurtą miestelio etnografijos muziejų, įsikūrusį Lietuvių kultūros namuose, kuriame eksponuojama kaimo moterų darbų paroda, didelė monetų kolekcija, atskira salė skirta lietuvių lakūnams S. Dariui ir S. Girėnui.
Senosios klebonijos galerija-muziejus
Pasigrožėti tautodailės dirbiniais ir jų įsigyti galima šimtamečiame mediniame pastate šalia bažnyčios. Čia nuo 1995 m. veikia senosios klebonijos galerija-muziejus.
Istorijos muziejus
O ambulatorijos patalpose rasite istorijos muziejų, kurio ekspozicija skirta jotvingiams - pirmiems Punsko gyventojams, ir Suvalkų krašto leidiniams lietuvių kalba.
Šilainės kaimas
Už 4 km nuo Punsko, važiuojant pro Trakiškius, rasime Šilainės kaimą, kur surasite atkurtą prūsų ir jotvingių gyvenvietę.
Kultūrinis gyvenimas Punske
Punske nėra lietuvio, kuris nedainuotų, nešoktų, neremtų patriotinių iniciatyvų. A. Pečiulienė pasakojo, kad kultūros namų veikloje dalyvauja 340 saviveiklininkų, susibūrusių į devynis kolektyvus, per metus vyksta daugiau kaip 50 renginių. Aktyvia veikla garsėja Klojimo teatras.
Kultūrinei veiklai punskiečiai ieško paramos ir Lenkijoje, ir Lietuvoje. Stengiasi gyventi taupiai, kultūros namuose be reikalo nedega nė viena elektros lemputė.
„Svarbu, kad motina Lietuva mūsų neatstumia, o prisimena, pakviečia, aplanko. Atvykite dažniau, tai mus labai sustiprina“, - prašė A.
Punsko Kovo 11-osios licėjus yra visos Seinų apskrities pasididžiavimas. Sekdami lietuviškomis tradicijomis, punskiečiai mėgsta ir moka žaisti krepšinį. Licėjuje daug metų veikia tautinių šokių grupė „Šalčia“ ir choras „Pašešupiai“.
Prieš keliolika metų „Pašešupio“ artistai dalyvavo miuziklo „Jotvingio rauda“ pastatyme. Jį pagal licėjaus mokytojo Algio Uzdilos istorinę dramą „Pelenų žiedai“ sukūrė „Pašešupių“ meno vadovas Dainius Pavilonis.
Kaimyniniai miestai, kuriuos verta aplankyti
Suvalkai
70 tūkst. gyventojų turintys Suvalkai - pramoninis miestas, tačiau nedidelį jaukų jo senamiestį pamatyti verta. Miestas pasitinka sutvarkytomis gatvėmis, renovuotais daugiabučiais, naujais šaligatviais pėstiesiems ir takais dviratininkams. Jo traukos centras - Arkadijos lagūna, dirbtinis vandens telkinys netoli per miestą tekančios Juodosios Ančios upės. Ši vieta patrauks norinčiuosius atsigaivinti: ant lagūnos krantų įrengti paplūdimiai, sporto salė, viešbutis su baseinu.
Tado Kosčiuškos gatvė - viena judriausių ir ilgiausių Suvalkuose. Čia įsikūrusi miesto rotušė, Suvalkų krašto muziejus, šalia - puošnus angliško stiliaus Gegužės 3 d. Konstitucijos parkas su gėlynais, fontanais ir saulės laikrodžiu. Ši gatvė įdomi tuo, kad anksčiau buvo vadinamojo Kauno kelio, arba Peterburgo prospekto, dalis, caro metais jungusio Varšuvą su Sankt Peterburgu.
Augustavas
Augustavo miestas, kurį supa miškai ir kanalai, primins Lietuvos kurortus: pušynai ir sanatorijos primena Druskininkus, o miesto vandens kanalas su jachtomis, baidarėmis ir valtimis labai jau panašus į Galvės ežero Trakuose pakrantę. Kėdainių dydžio Augustavas - vienas svarbiausių Lenkijos vandens sporto centrų. Vasaros sezono metu čia suplaukia baidarių ir kanojų irkluotojai, o turistai gali stebėti jų treniruotes po atviru dangumi. Vandens pramogų gausu ir apylinkių ežeruose bei kanaluose.
Bet kurioje Augustavo turizmo įstaigoje galima įsigyti bilietus į ekskursijas laivu, o Augustavo kanalu pasiplaukioti tiesiog būtina. Antikvarinis autobusas (tokių Lietuvoje nebepamatysi) keliskart per dieną veža turistus į Studzienčizną 8 kilometrų - nuo čia prasideda kelionė garlaiviu.
Iš pradžių atrodo, kad pinigus sumokėjote be reikalo: kanalas išplatėja į ne itin išvaizdų Studzienišnės ežerą, tačiau po keliolikos minučių, kai garlaivis į spraustis į per ankštą kanalo susiaurėjimą, saugomą medinių vartų, keleiviai ima jaudintis. Pakyla šliuzo vartai, ir garlaivis įkrenta į kanalo „vonelę“ - Pževiežo šliuzą, daužydamasis bortais į jo kraštus. Tuomet „vonelė“ ima pildytis vandeniu iš kitapus vartų esančio Balčio ežero, o jūs visu kūnu pajuntate, kaip pakyla tonas sveriantis laivas. Pasiekęs tinkamą aukštį, pagaliau jis ištrūksta iš šliuzo: tai ir yra pasiplaukiojimo Augustavo kanalu „perliukas“!
Pasisukiojęs Balčio ežere, kurio statūs erozijos pažeisti krantai primena Kauno marių šlaitus, garlaivis vėl pralinksmina turistus sprausdamasis į šliuzą - tuo valandos trukmės kelionė baigiasi.
Tačiau pasiekus krantą skubėti atgal į Augustavą nevertėtų - čia smagu pasivaikščioti sausuma, pasigrožėti Kristaus kelio stacijomis, medine kaimo bažnytėle ir popiežiaus Jono Pauliaus II paminklu arba išmėginti skriejimą vandens slidėmis.
Seinai
Seinų reikšmė lietuvių tautai buvo ir yra neįkainojama. XIX-XX a. sandūroje tai buvo trečias po Vilniaus ir Kauno lietuvybės centras. Čia veikusioje kunigų seminarijoje mokėsi Vincas Kudirka, Vincas Mykolaitis-Putinas, Petras Kriaučiūnas. Seinų vyskupu 1897-1903 m. tarnavo Antanas Baranauskas, čia jis ir palaidotas. Apie tai primena Švč.
1909 m. Seinuose Juozo Laukaičio iniciatyva įvyko pirmasis lietuvių kalbininkų suvažiavimas, turėjęs didelės reikšmės gaivinant lietuvių kalbą.
Seinai šiandien - viena mažiausių Lenkijos apskričių, tačiau pasižyminti gamtos grožiu, daugiau kaip 100 ežerų, turtinga kultūra ir istorija. Tai kraštas, kurio žmonės brangina žemę, o dažnas ūkininkas gali pasigirti turintis lietuviškų šaknų. Net kasmetės Derliaus šventės čia turi savitas, lietuviškais akcentais papildytas tradicijas.
Seinų apskrityje gyvena maždaug 21 tūkst. gyventojų, o pačiame mieste - šiek tiek daugiau kaip 6 tūkst., iš jų - apie 1 tūkst. lietuvių. Daug jų gyvena ir aplinkiniuose kaimuose: Dusnyčioje, Žagariuose, Burbiškiuose, Klevuose, Lumbiuose, Ramoniškėse, Radžiūčiuose, Aradnykuose. Net 33 Seinų apskrities kaimai apie save informuoja dvikalbėmis lietuviškomis ir lenkiškomis lentelėmis.
2011 m. lietuvių ir lenkų santykius pritemdė nemalonus išpuolis, kai piktavaliai žmonės lietuviškus užrašus užtepliojo raudonais ir baltais dažais.
Seinuose yra įsikūręs Lietuvos Respublikos konsulatas, Lietuvių namai.
Turizmo sodybos Punsko apylinkėse
Aplankykite Punsko apylinkes ir atraskite unikalų lietuviškos kultūros paveldą Lenkijoje! Čia galėsite ne tik susipažinti su istorinėmis vietomis, bet ir pasimėgauti kaimo turizmo sodybų teikiamais malonumais.
Planuojant kelionę į Punsko apylinkes, verta atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:
- Apgyvendinimas: rinkitės kaimo turizmo sodybas, kurios siūlo tradicinę lietuvišką virtuvę ir jaukią aplinką.
- Transportas: patogiausia keliauti automobiliu, tačiau galima pasinaudoti ir viešuoju transportu.
- Kalba: Punske be problemų susikalbėsite lietuviškai, tačiau Lenkijoje pravers lenkų kalbos pagrindai.
Tikimės, kad ši apžvalga padės jums susiplanuoti įsimintiną kelionę į Punsko apylinkes!