Kaimo turizmo sodybos direktoriaus pareigų aprašymas Lietuvoje

Vis daugiau Lietuvos gyventojų poilsiauti traukia į kaimyninę Lenkiją, tačiau mūsų šalies kaimo turizmo sodybos lankytojų skaičiumi nesiskundžia - kai kuriose poilsiautojai vietas rezervavę visai vasarai.

Kaimo turizmo populiarumas Lietuvoje

Prieš dešimtmetį poilsiautojus priiminėti savo kaimo turizmo sodyboje „Kotrynos sala“ Paveisiejų kaime (Lazdijų r.) pradėjęs Ričardas Pruskas neslepia - jų sodyboje šios vasaros savaitgaliams iki pat spalio mėnesio visos vietos jau rezervuotos. Be to, vietos užsakytos jau ir keturiems kitos vasaros savaitgaliams. Mat savaitgalius leisti šioje sodyboje iš anksto planuoja įvairių renginių organizatoriai, vestuvininkai. O darbo dienos skirtos šeimyniniam poilsiui. Atvykusieji šeimomis užsiėmimą randa pagal pomėgį: vieni žvejoja, kiti žaidžia tinklinį, krepšinį ar plaukioja baidarėmis.

„Galime net paskraidinti oro balionu ar malūnsparniu, pasiūlyti pajodinėti žirgais, jei tik poilsiautojai to norėtų ir sutiktų sumokėti už tokias pramogas“, - kalbėjo R.Pruskas. Anot jo, nakvynės ir paslaugų kainos jų kaimo turizmo sodyboje liko nepakitusios, tačiau įvardyti skaičių jis nesutiko. Esą kainą lemia gana daug aplinkybių: ji priklauso nuo to, kiek žmonių nori apsistoti, kiek laiko jie bus, ar pageidauja maitinimo.

„Tokios kaimo turizmo sodybos, kaip mūsų, kurios yra šeimos verslas, išsilaiko. Žinoma, daugiau investavus ar samdant daug darbuotojų, dirbti pelningai būtų sunkiau“, - atviravo R.Pruskas ir aiškino, kad net ir ne sezono metu jų sodyba būna užimta 40-50 proc. Gelbsti įvairūs seminarai, konferencijos.

Kainų stabilumas ir konkurencija

Lazdijų rajone šiuo metu kaimo turizmo paslaugas siūlo 60 kaimo turizmo sodybų. Anot Lazdijų turizmo informacijos centro laikinai direktoriaus pareigas einančio Žydrūno Vasiliausko, kasmet teikiančiųjų paslaugas gretas papildo 1-2 nauji objektai. Bet, nepaisant tegul ir nedidelio augimo, užimtumas gana didelis.

„Vasarai kai kuriose sodybose jau užsakyta 70-80 proc. vietų. Kai kur užsakymų yra ir rudeniui. Dabar, kai dar orai ne itin palankūs, poilsiautojų antplūdžio nėra, bet kai atšyla, kai kurios sodybos būna beveik perpildytos“, - teigė Ž.Vasiliauskas ir tikino, kad jų rajone poilsiautojų susidomėjimas kaimo turizmu tikrai nemažėja. Kitaip naujos sodybos vargu ar kurtųsi.

Lazdijų turizmo informacijos centro duomenimis, nakvynės ir paslaugų kainos išliko nepakitusios. Nakvynė vidutiniškai vienam asmeniui kainuoja nuo 8 iki 15 eurų už naktį ir priklauso nuo to, kiek vietų yra kambaryje, kokie patogumai ir kurioje vietoje yra sodyba.

Ž.Vasiliauskas tikino, kad konkurencijos su kaimyninėje Lenkijoje esančiomis kaimo turizmo sodybomis lazdijiečiai nejaučia. Mat nemažai Lenkijos pasienyje esančių objektų yra kur kas mažesni ir nesiūlo tokio lygio paslaugų, kokios siūlomos Lietuvoje. „Man dar neteko girdėti, kad lietuviai važiuotų ten ilsėtis, o iš Lenkijos poilsiautojų sulaukiame“, - tvirtino Lazdijų turizmo informacijos centro vadovas.

Statistiniai duomenys

Statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais Lietuvos kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 2,3 proc. mažiau turistų nei 2014 m. Iš viso pernai jose apsilankė 303,3 tūkst. turistų, iš jų 9,2 proc. užsieniečių. Vidutinė nakvynės kaina vienam turistui apskrityse svyravo nuo 9,8 iki 15,99 euro. Tiesa, Lietuvos gyventojas už nakvynę vidutiniškai mokėjo 12,33 euro, o užsienietis - 18,57 euro. Populiariausi mėnesiai poilsiauti kaimo turizmo sodybose buvo liepa ir rugpjūtis, o dauguma turistų atvykdavo tik savaitgaliais. Pernai šalyje apgyvendinimo paslaugas siūlė 655 kaimo turizmo sodybos, arba 7 sodybomis mažiau nei 2014 m.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos specialistų tikinimu, vargu ar reikėtų laukti Lietuvoje kaimo turizmo sodybų augimo bumo, koks jau buvo pastarąjį dešimtmetį, nes šiuo metu minėtas sektorius jau užpildytas. Be to, ir europinę paramą planuojama skirti tik sektoriui stiprinti, jo teikiamų paslaugų kokybei gerinti, o ne jo plėtrai.

Lietuvos kaimo turizmo statistika:

Kaimo turizmo privalumai

Gitana Mileikaitė, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos tarybos pirmininkė teigia, kad pastaraisiais metais turizmas iš grupinio, masinio tampa vis individualesnis. Kaimo turizmas užpildo šią nišą - teikia paslaugas tiems, kurie nori atvažiuoti tarsi į svečius, susitikti, rasti tiesioginį ryšį su savininku, pabendrauti su žmonėmis, paragauti vietinių produktų ar išsimaudyti kubile, pasivažinėti dviračiais, pabraidžioti po pelkę.

Taip, yra miestas, asfaltas ir urbanizacija, net ir labai išpuoselėta. Kai kuriems turistams to reikia. Bet kaip alternatyva, kaip tam tikra atsvara suteikiama galimybė žmogui atsistoti basomis kojomis ant rasotos žolės - pasijusti ramiam, saugiam, atsipalaidavusiam.

Gintaras Skamaročius, „Nemuno“ euroregiono Marijampolės biuro direktorius teigia, kad kaimyninėje Lenkijoje viena vieta apsistoti turistui kaimo turizmo sodyboje gali kainuoti kur kas mažiau nei Lietuvoje - vos 10-15 zlotų (2,3-3,4 euro). Tačiau labai skiriasi turistų apgyvendinimo sąlygos. Lietuvoje kaimo turizmo sodybos kartais prilygsta vos ne trijų žvaigždučių viešbučiams. O Lenkijoje už tą nedidelį mokestį lova gali būti pastatyta kur nors ūkiniame pastate ar kluone, pats turi ją pasikloti, patalpoje gyveni ne vienas, o su nepažįstamais žmonėmis. Numeris neturi atskiro dušo, tualeto.

Todėl nelabai galima apibendrintai lyginti kaimo turizmo sodybų Lietuvoje ir Lenkijoje. Jei lygintume sodybas, teikiančias panašias paslaugas, pamatytume, kad kainos labai panašios. Kartais net atrodo, kad lietuviai daro klaidą norėdami viską pateikti labai kokybiškai. Lenkijoje to nesiekiama. Žinoma, galėtum internete parašyti, kad nepatiko, bet ranka nekyla piktintis, kad tau lovos nepaklojo, kai sumokėjai tik 10-15 zlotų.

Svečius vilioja pramogomis

Poilsiautojus į rajoną vilioja graži ir švari gamta, galimybė paplaukioti baidarėmis. Kiti sodybų savininkai lankytojus vilioja kulinariniais skanumynais, išskirtinėmis reginiais ar pramogomis: vienur kviečiama į medaus ir sūrio degustaciją, ragauti lauke verdamo troškinio ar ant laužo kepto paršelio. Kitur siūloma susipažinti su gamtine žemdirbyste („tinginio" daržu), pažaisti dažasvydį, pasivažinėti lynu, laipioti medžių trasoje, pabūti lyg bičių avilys įrengtoje patalpoje.

Emilijos kaimo turizmo sodybos, esančios Veisiejų seniūnijos Šadžiūnų kaime, savininkė Roma Stulgienė tvirtina, kad šią vasarą poilsiautojų srautai nesumažėjo. Pagrindiniai lankytojai - Kauno ir Marijampolės gyventojai. Apsistoja ir turistai iš Baltarusijos, Rusijos, Lenkijos, Izraelio, Suomijos.

R. Stulgienė pasinaudojo Europos Sąjungos parama ir dabar šešiaviečiame namuke lankytojus gali priimti ištisus metus. Šiltuoju metų laiku svečių dar laukia ir trys vasarnamiai. „Laisvų vietų skirtinguose nameliuose, skirtingu metu sodyboje dar galime surasti. Didžioji dauguma vietų užsakytos iki rugpjūčio 20 dienos. Rudenį ir žiemą svečių dažniausiai sulaukiame tik savaitgaliais", - pasakoja R. Stulgienė.

Moteris sako, kad opiausia turizmo verslo problema - oras. Visi atvykusieji pageidauja saulės ir šilumos, tačiau šią vasarą dažnai lijo lietus, buvo vėsu.

Verslininkei problemų kelia ir šiukšlių išvežimas bei mokestis už tai: nors visus metus veikia tik vienas namelis, šiukšlių mokestį tenka mokėti už visas vietas ištisus metus, nors ir sezono metu jas išveža tik du kartus per mėnesį. „Toks apmokestinimas - nesąžiningas. Dauguma poilsiautojų - lietuviai, kurie už šiukšles moka savo gyvenamojoje vietoje. Ir dar aš už juos turiu mokėti. Gaunasi dvigubas apmokestinimas", - įsitikinusi R. Stulgienė.

Naujos iniciatyvos

Šiemet Snaigyno kaime sodybą „Braškynas" atidaręs Kęstutis Matulevičius poilsiautojų atšilus orams nestokoja. Tačiau, pasako jo, birželį ir liepą, kuomet buvo prastos oro sąlygos, jo sodyboje turistų buvo kur kas mažiau.

Pernai sodybą įsigijęs K Matulevičius sako, kad šio verslo pradžia buvo sudėtinga - dauguma bankų mano, kad kaimo turizmo verslas nėra labai perspektyvus ir neduoda paskolų.

Jei reikėtų gyventi vien iš kaimo turizmo verslo, anot K. Matulevičiaus, būtų nelengva. Tačiau vyras dar ir ūkininkauja, užsiima leidyba, todėl kaimo turizmo verslą vadina mėgėjišku. „Sodyboje jau ilsėjosi svečiai iš Kauno, Klaipėdos krašto, Baltarusijos. Galiu pagirti, kad gerai dirba Lazdijų turizmo informacinis centras, nukreipiantis turistus į kaimo turizmo sodybas. Šiuo metu jaučiamas poilsiautojų suaktyvėjimas. Skambina ir prašo vietų rytoj ar poryt. Deja, jų neturime. Juk dabar pats atostogų įkarštis. Užsakymų turime jau ir rugsėjo mėnesiui", - sakė verslininkas, pirmąjį sezoną taikantis mažesnes kainas.

Šios sodybos lankytojai gali žvejoti ar grybauti, o vasarą - ir pasilepinti braškėmis, kurios taip pat yra šeimos verslo dalis. K. Matulevičius žada ne tik plėsti turimus braškynų plotus, bet jas auginti ir sodybos teritorijoje, pasiūlyti edukaciją - pakviesti keliauti Braškių keliu.

Pasak šeimininko, poilsiautojai vertina jo suteikiamą privatumą. „Pasakau poilsiautojams, kur stovi namelio raktai ir jie patys juos pasiima, išvažiuodami palieka sutartoje vietoje. Už paslaugas atsilygina bankiniu pavedimu. Manau, kad niekas nenori, kad jų poilsį trukdytų. Ir atvežę priskintas braškes, žmonėms jas paliekame ant suoliuko", - pasakojo K. Matulevičius. Toks pasitikėjimas kol kas nenuvylė.

Ekstremalios pramogos

Seirijų seniūnijos sodybos „Sraigės namai" savininkas Juozas Talandis - prisiekęs pilotas bei kapitonas. Tad jo sodybos svečiai gali paskraidyti ultralengvu lėktuvėliu ir Dusios ežere pasiplaukioti aštuonviete burine jachta. J. Talandis taip pat tvirtina, kad birželio mėnuo buvo prastas. Poilsiautojų pradėjo daugėti tik nuo Joninių.

Visos vietos buvo užimtos liepą, nėra laisvų ir rugpjūtį, tad skųstis, anot J. Talandžio, netenka. Pastovių klientų sodyba turi apie 80 proc., kai kurie vietas užsisako žiemą ar netgi prieš metus.

„Mes orientuojamės į ramų šeimyninį poilsį, be balių, trankios muzikos. Klubinę muziką reikia klausytis klubuose, o gamtoje reikia gėrėtis paukštelių giesmėmis, mėgautis tyru oru", - sakė J. Talandis.

Anot vyro, kartais sodybų šeimininkams tenka ir beprasmiški darbai: kasdien reikia pateikti paplūdimyje informaciją apie vandens telkinį, vandens temperatūrą, tinkamumą maudytis. Vandens tyrimus kartą per sezoną atlieka rajono savivaldybė, o sodybų savininkai vandens švarumą nustato vizualiai. Turintys baseinus turi investuoti į brangią įrangą, kuri kasdien imtų vandens mėginius. Miestuose nustačius kelis legioneliozės atvejus, atgarsį pajuto ir kaimo turizmo sodybų savininkai - J. Talandis tikina, kad ir jam teko kiekviename namelyje atlikti tiekiamo vandens mikrobiologinį tyrimą legionelėms nustatyti.

Kaimo turizmo verslą reglamentuojančios sąvokos

• Kaimo turizmo paslauga - ūkininko sodyboje ar individualiame gyvenamajame name teikiama specialaus apgyvendinimo turizmo paslauga, kurią sudaro turistų apgyvendinimo, maitinimo, pramogų (poilsio) ir kitų poreikių tenkinimas.
• Kambarys (numeris) - apgyvendinimui skirtame pastate įrengta patalpa ar jų grupė, apgyvendinimo paslaugų teikėjo siūloma kaip nedaloma visuma.
• Kulinarinis paveldas - maisto gaminimas ir pateikimas, naudojant tradicinius receptus ir tradicines maisto gamybos technologijas.
• Maisto tvarkymas - bet koks poveikis maistui arba veiksmai su juo ar atskiromis jo sudėtinėmis dalimis (įskaitant maisto gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, vežimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys turėti įtakos maisto saugai, kokybei ir mitybos vertei.

Kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimai

Šią paslaugą gali teikti verslo liudijimą turintys fiziniai asmenys kaimo gyvenamojoje vietovėje ar mieste, kuriame gyvena ne daugiau kaip 3000 gyventojų.

Teikiant kaimo turizmo paslaugą svečių apgyvendinimui gali būti skirta ne daugiau kaip 20 kambarių (numerių). Išankstinį apgyvendinimo paslaugų užsakymą (rezervavimą) apgyvendinimo paslaugų teikėjai turi registruoti raštu specialiame žurnale arba kompiuterinėse laikmenose. Esant turisto pageidavimui užsakymas turi būti patvirtintas raštu. Už išankstinį užsakymo (rezervavimo) priėmimą paslaugos teikėjas gali reikalauti avansinio apmokėjimo, kurio dydis nustatomas abipusiu šalių susitarimu.

Kai paslaugai teikti naudojamas individualus gyvenamasis namas, jis turi būti suprojektuotas, pastatytas ar rekonstruotas (pritaikytas), įrengtas, išlaikant vietinę tradiciją ir harmoningą ryšį su aplinka, ir priimtas naudoti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nustatyta tvarka.

1. būsto aplinkos, kambarių, bendro naudojimo bei higienos patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 118:2002 „Apgyvendinimo paslaugų saugos sveikatai reikalavimai“;
2. maitinimo patalpos (valgomojo, svetainės, patalpos maitinimui - pobūviams), virtuvės patalpos ir joje esančios įrangos reikalavimus, nustatytus Maisto tvarkymo kaimo turizmo sodyboje reikalavimuose, ir atitikti apgyvendinimo pajėgumus, kad galima būtų aptarnauti visus svečius vienu metu;
3. Pirties patalpos reikalavimus, nustatytus higienos normoje HN 39:2005 „Pirtys: įrengimo ir priežiūros saugos sveikatai reikalavimai“;
4. svečių automobilių laikymui įrengiamos aikštelės (vietos) turi būti patogios, saugios ir netrukdančios svečių poilsio ir laisvalaikio;
5. savininko gyvenamosios ir higienos patalpos turi būti atskirtos nuo svečių apgyvendinimui naudojamų patalpų.

Kaimo turizmo paslaugos teikėjai turi sudaryti kaimo turizmo paslaugos teikimo reikalavimus atitinkančias sąlygas ir turėti pažymėjimą apie šių reikalavimų įvykdymą. Kaimo turizmo paslaugos teikimo pažymėjimą su įvardijamu paslaugos tipu „kaimo turizmas“ ar „kaimo turizmo sodyba“ išduoda savivaldybės, kurios teritorijoje teikiama ši paslauga, įgaliota institucija.

tags: #kaimo #turizmo #sodybos #direktorius #andrius