Nacionãlinė žẽmės tarnýba (NŽT) yra įstaiga prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, įgyvendinanti valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, geodezijos, kartografijos, nekilnojamojo turto kadastro, erdvinių duomenų rinkinių tvarkymo ir Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimo srityse.
Tarnybos paskirtis - užtikrinti racionalų žemės naudojimą Lietuvoje. Įstaiga yra įsikūrusi Vilniuje.
NŽT Struktūra ir Padaliniai
Nacionalinė žemės tarnyba (2024 m. gruodžio mėn.) turėjo 19 skyrių, iš jų 5 teritorinius: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio.
Taip pat veikė 7 komisijos, 1 komitetas ir 2 darbo grupės. Tarnybos direktorių kadencija trunka 4 metus.
Istorinė Apžvalga
Žemės ūkio ir valstybės turtų ministerijoje 1918 m. gruodžio 1 d. buvo sudaryta Žemės reformos komisija ir komisijos kariams žeme aprūpinti, privilegijuotai įsigytoms žemėms nusavinti, išduoti leidimus žemę perleisti, įsigyti ir įkeisti.
Apskrityse buvo ministerijos įgaliotiniai, kurie prižiūrėjo vyresniosios apskrities žemės ūkio komisijos (valstybės globon perimdavo apleistus dvarus ir nedirbamas žemes), žemesniosios apskrities žemės ūkio komisijos (nustatydavo žemės nuomojimo sąlygas), apskrities komisijos kariams žeme aprūpinti ir laikinosios apskrities žemės tvarkymo komisijos (dalijamus žemės sklypus skirstė asmenims, turintiems teisę gauti žemės) veiklą.
1919 m. pradžioje Žemės ūkio ministerijoje šių komisijų veiklai vadovavo Žemės ūkio departamentas, kiek vėliau įkurtas Žemės tvarkymo ir matavimo departamentas.
1940 m. birželį Žemės ūkio ministerija pertvarkyta į Žemės ūkio liaudies komisariatą, jam pavaldus buvęs Žemės reformos departamentas vėliau panaikintas, o Žemės tvarkymo departamentas tapo Žemės tvarkymo valdyba.
Nacių okupacijos metais vietoj Žemės ūkio liaudies komisariato įsteigta Generalinio tarėjo tarnyba. Žemės tvarkymo valdyba pertvarkyta į Žemės tvarkymo departamentą.
1961 m. gegužės 24 d. prie Žemės ūkio ministerijos įsteigtas Žemėtvarkos projektavimo institutas, jo administracija ir dalis gamybinių skyrių buvo Vilniuje, o atitinkamas gamybines funkcijas atliekantys kiti gamybiniai skyriai - Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose ir Klaipėdoje.
1995 m. sausį Žemės tvarkymo departamentą sujungus su Valstybine geodezijos tarnyba prie Statybos ir urbanistikos ministerijos įsteigta Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
1997 m. sausį tarnyba pavadinta Žemės tarnyba, o tų pačių metų liepą reorganizuota įsteigiant Žemės ūkio ministerijai pavaldų Žemėtvarkos ir žemės apskaitos departamentą (1997 m. gruodį pertvarkytas įsteigiant Žemėtvarkos ir teisės departamentą prie Žemės ir miškų ūkio ministerijos) bei Valstybinę geodezijos ir kartografijos tarnybą prie Vyriausybės.
1995 m. įsteigus apskritis joms perduotos žemės tvarkymo funkcijos. Apskričių viršininkų administracijose 1997 m. įsteigti žemės tvarkymo departamentai, jiems priskirti buvę rajonų ir miestų žemėtvarkos skyriai.
2010 m. liepos 1 d. panaikinus apskričių viršininkų administracijas jų funkcijos, susijusios su žemės tvarkymu ir administravimu, perduotos Nacionalinei žemės tarnybai, kurioje šioms funkcijoms vykdyti įsteigti 48 teritoriniai žemėtvarkos skyriai.
Nuo 2023 m. sausio mėn. įstaigą iš Žemės ūkio ministerijos perėmė Aplinkos ministerija.
Pagrindinės NŽT funkcijos
- Žemės tvarkymas ir administravimas
- Geodezijos ir kartografijos darbai
- Nekilnojamojo turto kadastro tvarkymas
- Erdvinių duomenų rinkinių valdymas
- Lietuvos erdvinės informacijos infrastruktūros plėtojimas
Žemiau pateikiama lentelė, apibendrinanti svarbiausius NŽT istorijos etapus:
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1918 | Įsteigta Žemės reformos komisija |
| 1940 | Žemės ūkio ministerija pertvarkyta į Žemės ūkio liaudies komisariatą |
| 1995 | Įsteigta Valstybinė žemėtvarkos ir geodezijos tarnyba |
| 2010 | Funkcijos perduotos Nacionalinei žemės tarnybai |
| 2023 | Įstaigą perėmė Aplinkos ministerija |