Miško vagystės Lietuvoje išlieka aktuali problema, nepaisant įvairių reformų ir kontrolės priemonių. Neteisėti kirtimai daro didelę žalą aplinkai ir valstybei, o kovai su šiuo reiškiniu būtinas aktyvus visuomenės dalyvavimas ir pilietinė kontrolė.
Lietuvos miškas. Šaltinis: Vikipedija
Miško Vagystės: Kas Ir Kaip Vyksta?
Nors stambesnio masto neteisėtų kirtimų ar medienos vagysčių apimtys privačiuose miškuose per pastarąjį dešimtmetį gerokai sumažėjo, tačiau dažnas miško savininkas vis dar susiduria su smulkesnėmis medienos vagystėmis. Miško savininkų neprižiūrimuose miškuose po kelis medžius nusipjaunantys „malkautojai“ nemato nieko blogo svetimame miške vieną kitą medį „pasiimti“, ypač jei tai sausuolis, vėjavarta ar vėjalauža.
Vagysčių mastas varijuoja nuo pavienių medžių iki didelių plotų iškirtimo. Anksčiau vogė arkliais, paskui "gazelka", o dabar veža didžiausiomis mašinomis, kurios talpina 40-60 kubų vienu metu. Medienos vagis vilioja neprižiūrimi miškai, kuriuose daug sausuolių ir vėjavartų, užžėlusios ribinės linijos, nesimato riboženklių.
Pastebėtas kertamas miškas priklausantis Ukmergės urėdijai, Čiobiškio girinkijai. Kvartalo Nr. 923, sklypo nr 61. Kirtėjai ir rangovas atsisakė pateikti kirtimo leidimą. Iškirsti jauni ąžuolai ir senos vertingos pušys. Kertamas valstybinės reikšmės miškas patenka į kultūros paveldo teritorija. Svarbu! Jei teritorija priklauso NATURA2000 tinklui, ar vykdant kirtimus buvo atliktas poveikio aplinkai vertinimas, kaip numato įstatymai ir Poveikio aplinkai vertinimo direktyva, jei ne, prašau nedelsiant stabdyti visus darbus tose vietovėse.
Miškų Reforma: Ar Ji Išsprendė Problemas?
"Nužudžiau slibiną - tegyvuoja naujas slibinas! Tai čia lygiai tas pats. Jeigu aš pakeičiau vienu ypu VISUS vadovus (p.s. reformos metu buvo atleisti visi urėdai) ir pastačiau kitus, nereiškia, kad dabar turime geresnius. Jeigu nekuriu NAUJOS, PROFESIONALIOS SISTEMOS KONTROLĖS IR PRIEŽIŪROS - niekas nesikeičia. Jeigu aš pastatau vadybininką, kuris nėra miškininkas (p.s. pirmas naujos centrinės urėdijos vadovas M. Pulkauninkas turėjo tik finansinį išsilavinimą) ir neišmano ką ten daryti - aš jums konstatatuoju faktą, tada vargas - VAGYS rankytėm ploja, nes niekas jų niekada nesugaudys, nes jie viską profesionaliai padarys - viskas bus gražu ir švaru."
Per pastaruosius 10 metų, o aš stebiu skaičius, ženkliai buvo sumažintas žmonių skaičius miško apsaugoje. Ir kol vieną dieną pamačiau, kad miško vagystės ženkliai krito ir miško nebevagia. KODĖL nebevagia? Nes nebegaudo. Ant popieriaus viskas gerai.
Paluckas apie miškus - "Mes norim miško, ne medienos!"
NUOGA TIESA, 2018 10 01
Bioįvairovės medžių palikimas
Neteisėtas miško kirtimas. Šaltinis: Vikipedija
Ką Daryti Pastebėjus Neteisėtus Kirtimus?
Jei užklupote medienos vagis nusikaltimo vietoje arba kitais atvejais, kuomet reikalinga greita policijos pareigūnų reakcija, pranešti apie vykdomą nusikaltimą geriausiai bendruoju pagalbos telefonu 112. Pranešimas bus užregistruotas, policijos pareigūnai sureaguos operatyviai.
Apie pažeidimus miške patartume telefonu, elektroniniu paštu ar raštišku pranešimu taip pat informuoti Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio poskyrio miškų kontrolės pareigūnus.
Gavę informaciją iš policijos apie privačiame miške įvykdytą neteisėtą kirtimą, Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės teritorinio padalinio miškų kontrolės pareigūnai vyksta į vietą nustatyti faktinių aplinkybių ir apskaičiuoti padarytą žalą gamtai. Tuo tikslu jie įvertina iškirstus medžius ir parengia Kelmų matavimo aktą, kuriame nustatomas neteisėtai iškirstų medžių skaičius ir tūris. Tuomet, vadovaujantis aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. DI-249 patvirtinta Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo dydžio apskaičiavimo metodika, apskaičiuojama padaryta žala gamtai.
Atkreipiame dėmesį, kad baudos už padarytą žalą gamtai yra sumokamos ne miško savininkui, o į valstybės biudžetą.
Kaip Apsaugoti Savo Mišką?
Už privačių miškų apsaugą atsako patys miško savininkai. Miškų apsaugą jie gali patikėti įmonėms, teikiančioms miškininkystės paslaugas, burtis į bendrijas miškų apsaugai, kooperatyvus, sudaryti sutartis dėl miško priežiūros su valstybinėmis įmonėmis miškų urėdijomis ir pan.
Rekomendacijos miško savininkams:
- Reguliariai lankytis savo miške pačiam savininkui.
- Sudaryti ilgalaikę miško priežiūros ir tvarkymo sutartį.
- Tapti miško savininkų kooperatyvo nariu.
Tokia sutartis - tai kvalifikuotos miško priežiūros garantija, kai savininkas patiki miškų urėdijai ar miško savininkų kooperatyvui miško valdos priežiūrą tam tikram laikotarpiui. Visą sutarties laikotarpį miško valdos priežiūra ir darbais rūpinsis specialistai, bus suteikiama savininkui reikalinga informacija, atliekama prevencinė miško apsauga nuo vagysčių. Miško savininkų kooperatyvas paženklins jūsų valdą specialiais riboženkliais, pažyminčiais, kad jūsų miškas yra prižiūrimas. Specialistai reguliariai lankysis miško valdoje, prie valdos riboženklių pastatys informacinius užrašus, kad miškas yra prižiūrimas, nurodys kontaktinį telefoną.
Teisinė Atsakomybė Už Miško Vagystes
Primename, kad vagystė gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę. Už neteisėtus miško kirtimus gresia ir administracinė atsakomybė. Savavališkas medžių ir krūmų kirtimas, naikinimas arba žalojimas privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama ne daugiau kaip dešimt kietmetrių medžių, užtraukia baudą nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų, iškirtus daugiau kaip dešimt, bet ne daugiau kaip vieną šimtą kietmetrių medžių, bauda svyruoja nuo penkių šimtų šešiasdešimt iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų. Be to, konfiskuojami nusižengimo padarymo įrankiai ir priemonės.
Baudos už neteisėtus miško kirtimus
| Iškirstas kiekis | Bauda | Papildomos sankcijos |
|---|---|---|
| Ne daugiau kaip 10 kietmetrių | 60 - 300 eurų | |
| Daugiau kaip 10, bet ne daugiau kaip 100 kietmetrių | 560 - 1200 eurų | Konfiskuojami nusižengimo įrankiai ir priemonės |
Pilietinė Kontrolė Ir Jos Svarba
Visuomenė turi būti aktyvi. Mūsų tikslas - plėsti pilietinės žiniasklaidos platformą, stiprinti bendruomenes ir jų tinklą, stiprinti pilietines galias, kurti veikiantį ir stiprų pilietinės gynybos ir kontrolės mechanizmą, kuriame galėtų dalyvauti kiekvienas. Ir žinoma, kartu su bendraminčiais kurti ir populiarinti gyvos, žalios Lietuvos viziją!
Punios šilas, sengirės - turime palikti SENGIRES, kad žmonės suprastų KAS YRA MIŠKAS. Į mūsų sengires, Punios šilą atvažiuoja vokiečiai - jie prieš įeidami nusikelia kepurę.
Kadastro Duomenų Vagystė: Pilies Gatvės Istorija
Istorija sukasi aplink XVI amžiuje statytą namą, vieną seniausių Pilies gatvės statinių, esantį adresu Pilies g. 10. 21-erius metus čia veikė viešbutis „Atrium“, kurį valdė Gruzijos verslininkas Valerijus Gelašvilis. Praėjusių metų pabaigoje jis nutarė pasitraukti iš Lietuvos ir nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Build me“ už 4,5 mln. Eur. pardavė pastatą. Delfi prieš kelias savaites publikavo straipsnį apie naujų pastato savininkų planus čia įrengti prekybos centrą. Kadangi įgyvendinant tokį projektą reikalingi avariniai išėjimai, juos buvo ruošiamasi iškirsti barokinėje kultūros paveldo saugomoje tvoroje, skiriančioje du kiemus.
Pasirodo, vienas iš kiemų yra pavirtęs statiniu. Apie nelegalias statybas sužinojo netyčia Gretimo namo gyventojai, inicijavę tyrimą dėl šios tvoros istorinės vertės, išsiaiškino apie kaimyno prieš 14 metų galimai neteisėtai įregistruotą statinį. Ekspertų vertinimu, panaudojus laikinąjį leidimą, ankstesnis pastato savininkas V. Gelašvilis stikliniu stogu uždengė Pilies g. 10 kiemą, kuris vėliau virto patalpomis. Iki rekonstrukcijos darbų čia veikė viešbučio holas ir restoranas.
Kartu su Senamiesčio gyventojais verslininkų užmojams besipriešinantis Dakaro lenktynininkas Antanas Juknevičius Delfi pasakoja, kad apie nelegalias statybas gretimame kieme išsiaiškino visai netikėtai - ekspertams pradėjus tyrimą dėl barokinės tvoros. „Kilo klausimas, kaip ši tvora tapo siena, priskirta Pilies g. 10 namo savininkui. Kadangi tai - posesinė siena, ji priklauso abiem kaimynams, kurie ją turi prižiūrėti. Staiga ši istorinė posesinė tvora tapo kaimyno nuosavybe. Pradėjome aiškintis, kaip tvora gali kažkam priklausyti. Pasirodo, ji įteisinta, nes ten jau nebe kiemas. Gretimą kiemą uždengus stogu, tvora tapo siena ir konstrukcija, laikančia stogą“, - pasakoja A. Juknevičius.
Jis tęsia, kad ekspertai archyve surado to paties architekto, kuris derino istorinės tvoros ardymo darbus, 2003 m. projektą Pilies g. 10 kiemą uždengti laikinu stogu. „Jei uždengi kiemą stogu, jis virsta kvadratais. Pasirodo, Pilies gatvės kiemą įmanoma paversti statiniu. Jis įteisintas, bet niekas negali paaiškinti kaip, nes nėra jokių dokumentų. (...) Anksčiau čia buvo stiklinis stogas, dabar uždengtos aklinos lubos. Apie laikinumą jau nėra kalbos, viskas įteisinta. Pavogtas kiemas iš Vilniaus miesto“, - tikina pašnekovas.
Savininkas: nėra įrodymų apie neteisėtas patalpas
„Pilies 10“ projektą vystančios bendrovės „Build me“ vadovas Paulius Dubickas nesutinka su teiginiais apie neteisėtas statybas Senamiestyje. Pilies g. 10 patalpas bendrovė įsigijo 2019 m. pabaigoje, jos Registrų centre (RC) buvo įregistruotos prieš daugiau nei 10 metų. „Patalpos yra užregistruotos Registrų centre dar 2007 metais ir veikė daugiau kaip dešimtmetį. Žymų apie galimą neteisėtą statybą ar laikiną patalpos įrengimą Nekilnojamojo turto registre nėra atlikta. Be to, nėra ir nebuvo priimta jokių administracinių sprendimų, kuriais minimas stogas būtų pripažintas neteisėtu. Prieš mums įsigyjant šias patalpas, jos buvo patikrintos teisės aktų nustatyta tvarka, tad abejoti stogo įrengimo darbų ir patalpų formavimo teisėtumu pagrindo neturime“, - komentuoja P. Dubickas.
V. Gelašvilio advokatas kategoriškai tvirtinti apie turimus dokumentus negali
Delfi susisiekė su verslininko V. Gelašvilio advokatu Mariumi Monkevičiumi, jis pakomentavo situaciją. Kadangi nuo statinio atsiradimo praėjo nemažai laiko, todėl visų detalių, kaip tikina, nepamena. „Savo laiku tai buvo erdvė, bet nebuvo saugotinas kiemas. Buvo priimtas sprendimas ją padaryti naudingu plotu ar naudinga patalpa. Ne aš ir ne Valerijus viską derino, tiksliai visko neprisiminsime. Tačiau viskas buvo suderinta, inventorizuota ir įregistruota Registrų centre kaip patalpa, rekonstrukcija“, - sako advokatas.
Paklaustas, ar verslininkas turi rekonstrukcijai atlikti reikalingus dokumentus ir projektą, M. Monkevičius to patvirtinti negalėjo, tačiau mano, kad nėra pagrindo manyti apie neteisėtas statybas. „Jei reziumuojama, kad tai galimai yra neteisėta, klausimas - kaip tai įregistravo. (...) Vadovaučiausi logika: jei nebūtų dokumentų, nebūtų tai teisėta, Registrų centras tikrai neregistruotų rekonstrukcijos. Kodėl ir kokios institucijos neturi dokumentų (nežino - Delfi). Senamiestis - didesnio jautrumo zona, visos institucijos pro padidinamąjį stiklą kiekvieną parašą ir popieriuką žiūri, todėl tikrai atmetu galimybę, kad būtų galima padaryti (neteisėtai - Delfi). Jei būtų tiesiog padaryta partizaniniu būdu, tada taip, bet viskas yra oficialu, viskas įregistruota, duomenys yra tiek kadastre, tiek registre. Tikrai nemanau, kad gali būti kažkas neteisėta, nes jau tikrai būtų iškilę aikštėn. Tai yra klasikinis Senamiestis, kur maksimali apsaugos zona. Neįsivaizduoju situacijos, kad tai būtų neteisėta, bet įregistruota, ir pan.“, - komentuoja V. Gelašvilio advokatas.
Ekspertai įvertino galimą nusikalstamą veiką
Savo ruožtu gyventojai užsakė istorinės tvoros ekspertizę, ja A. Juknevičius pasidalijo su Delfi. Tyrimo išvadose rašoma, kad tai, jog Pilies g. 10 namo kiemas uždengtas stacionariu stikliniu stogu, atremiant jį į tvorą, ir įregistruotas RC kaip Pilies g. 10 pastato patalpa, yra galimai nusikalstama veika, kuriai įvykdyti negalėjo būti gautas jokių institucijų pritarimas. Toks veiksmas, kaip nurodoma, reikalauja tiek asmeninės, tiek institucinės atsakomybės ir teisinio įvertinimo. Pabrėžiama, kad Pilies g. 10 namo kiemo virsmo patalpa registracija paveldosauginiu požiūriu turėtų būti panaikinta ir kiemui sugrąžintas kiemo, o ne vidaus patalpos statusas.
Ekspertizę parengusi atestuota architektė-restauratorė Aurelija Stancikienė Registre rado informaciją, kad Pilies g. 10 namo kiemas 2003 m. to paties architekto, suderinusio istorinės sienos ardymo darbus, projektu buvo uždengtas laikinu stikliniu stogu. „Tai reiškia, kad stiklinis stogas, net jei ir buvo suderintas, negalėjo pavirsti pastatu, ir po juo esantis kiemas negalėjo pavirsti patalpa arba kambariu. Laikinas statinys reiškia, kad jis negali būti įregistruotas Registrų centre kaip patalpa, tai - kaip pavėsinė. Jų jokiame kaime niekas Registrų centre neregistruoja. Gal laikinas statinys stovės labai ilgai, ilgiau už namą, bet jis Registrų centre negauna unikalaus numerio“, - aiškina ekspertė.
Kaip kiemas virto statiniu
Anot jos, po kurio laiko laikinas stogas tapo stacionariu ir įteisintas RC kaip patalpa. „Dokumentuose nurodoma, kad tai - laikinas stogas iš lengvų konstrukcijų. Tai niekaip negalėjo būti jokiomis vėlesnėmis priemonėmis įteisinta, jeigu nebuvo rekonstrukcijos projekto. (...) Iš esmės pavogė kiemą iš viso Vilniaus miesto ir pasaulio“, - pabrėžia A. Stancikienė.
Architektė paaiškino, kaip vidinis Senamiesčio kiemas galėjo staiga pavirsti statiniu. 2007 m. RC laikinas stogas buvo įteisintas kaip patalpa, kuri priskirta kiemo gale stovėjusiam kelių kvadratinių metrų pastatui - sandėliukui. Kiemas buvo pažymėtas patalpos indeksu - taip jis buvo priskirtas kaip sandėliuko priestatas, pavadintas holu. Tačiau tokiu pačiu indeksu jau buvo priskirta kita patalpa - sandėliuko pastogės koridorius, taip pat pavadintas holu. Vadinasi, šiame mažame pastate atsirado dvi patalpos vienodu indeksu ir tais pačiais pavadinimais. „Akivaizdus klaidinimas, skiriasi tik patalpų kvadratūros. Galbūt galvojo, kad niekas nepastebės. Tai buvo pirmas bandymas įteisinti, ir jis aiškiai pavyko. Kai 2007 m. Registrų centre kiemas įteisinamas kaip priestatas, yra prierašas, kad priestato atsiradimo pagrindas - rekonstrukcija. Tam privaloma gauti leidimą ir suderintą projektą. Šio projekto neturi nė viena institucija. Tai yra pagrindas kreiptis į prokuratūrą“, - nurodo A. Stancikienė.
Savininkas: tai įprasta praktika Vilniaus Senamiestyje
„Build me“ vadovas P. Dubickas atkreipia dėmesį, kad ir šiuo metu stikliniu stogu dengtas kiemas yra išlikęs, t. y. jo bendrinis kiemo statusas nėra pasikeitęs, tačiau teisine forma jis yra užregistruotas kaip patalpa. Be to, pažymi, kad tai yra gana įprasta praktika Vilniaus Senamiestyje. „Kiemo erdvės yra uždengiamos stikliniu stogu, siekiant išlaikyti kiemo erdvinę struktūrą, o registracija NT registre dėl uždarų kiemo konstrukcijų, vadovaujantis Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėmis, yra atliekama kaip patalpos“, - sako jis.
Pašnekovas pateikia kelis objektų pavyzdžius, kuriuose yra stiklu dengtos kiemo erdvės: Labdarių g. 6A gyvenamasis namas, Vilniaus g. verslo centras, L. Stuokos-Gucevičiaus g. viešbutis „Amberton“, Totorių g. viešbutis „Artis“, prekybos centras „GO9“, Pilies g. viešbutis „Narutis“ ir kt. „Įvertinę šiuos pavyzdžius nemanome, kad tokių kiemo konstrukcijų įrengimas ar registracija būtų kuo nors išskirtinis atvejis“, - pažymi P. Dubickas.
Įkurti prekybos centrą galimybių vis dar yra
Delfi jau rašė, kad Pilies g. 10 pirmame aukšte, kaip planuojama, turėtų įsikurti „Rimi“ parduotuvė, šiuo metu įrengimo darbai sustabdyti. Paklausta, ar dar yra galimybių prekybos centrui čia įsikurti, jei paaiškės, kad kieme stovintis pastatas yra nelegalus, o sienoje negali būti iškirsta avarinių išėjimų, architektė A. Stancikienė pažymi, kad bent jau šiuo metu tam galimybių nėra. „Remiantis dabartiniais dokumentais, galimybių neturi, projektą atmetė ir savivaldybė, ir KPD. Tačiau jei savininkas kažkokiu būdu suderintų projektą, leidžiantį kieme įsirengti patalpas, jei kažkas nepasižiūrėtų (galimybių būtų - Delfi) (...). Dabar labai aiškiai įvardyta, kad tai - patalpa. Iki šiol nė viename projekte nebuvo įteisinta kaip patalpa, o šiuo metu projekte nurodyta, kad tai - prekybos salė“, - aiškina ekspertė.
Anot jos, projekto savininkui priklauso ir Pilies g. 8 patalpos, todėl avarinius išėjimus, reikalingus parduotuvei, vystytojas galėtų įrengti į šio namo kiemą. Tačiau ir čia kyla klausimų, ar būtų galima ardyti kito kiemo sieną, mat architektė pabrėžia, kad Pilies g. - vienas seniausių Vilniaus kvartalų, kuriame dominuoja gotikiniai pastatai.
„Build me“ vadovas P. Dubickas pasakoja, kad beveik 2 tūkst. kv. m ploto patalpose numatoma įrengti komercines ir gyvenamąsias erdves. Planuojama, kad komercinėse patalpose bus vykdoma prekybinė ir maitinimo veikla - ji esą pakeis anksčiau pastato patalpose veikusį restoraną, grožio saloną ir kavinę. Pašnekovas pabrėžia, kad sieks įgyvendinti savo įsipareigojimus verslo klientams, kad veiklą planuojančios įmonės turėtų galimybę į komercines patalpas įsikelti laiku. Kitose patalpose planuojama įrengti apartamentus.
„Minimas avarinių išėjimų įrengimas buvo numatytas kaip viena iš priemonių užtikrinti saugumo reikalavimus patalpoms eksploatuoti. Joms įrengti buvo gautas leidimas, kuris galėjo būti realizuotas. Tačiau gavę aplinkinių gyventojų klausimus įsiklausėme į jų nuogąstavimus ir patalpų naudojimo saugumą nusprendėme užtikrinti kitomis priemonėmis. Jos bus suderintos su atsakingomis institucijomis teisės aktų nustatyta tvarka. Dėl to papildomų nesklandumų neturime“, - tikina P. Dubickas.
KPD stebisi prekybos tinklo pasirinkimu
Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras Delfi pasakoja, kad Pilies g. 10 objektas paveldosaugininkus nustebino. „Pačiam apsilankius, sukrėtė savotiškas paveldosauginis nihilizmas. Visą pastogę perdengia dar vienu sluoksniu juodos dangos tokiame kiemelyje, kur žmonės turėtų sėdėti. (...) Dabar kiemo įspūdis visai išnyksta ir jis tampa labiau primenančiu rūsio patalpas. Įvaizdis ir vietos dvasia visai išnyksta, kas yra vienas svarbiausių komponentų, kuriančių UNESCO paveldo teritorijos įvaizdį. Tai reikėtų išlaikyti. Stebiuosi, kaip prekybos centras ryžtasi kurtis tokioje vietoje. Kai čia buvo viešbučio registratūra ir restoranas, sukurta atitinkamo laikotarpio aplinka, primenanti senamiestį. Didelės erdvės, per kurias buvo galima matyti dangų, kūrė vaizdą, kad esi ne patalpoje. Dabar ateiti į tokį objektą su savo standartine įranga, nekuriant išskirtinio Senamiesčio produkto, atrodo keistas pasiryžimas“, - komentuoja KPD vadovas.
KPD Vilniaus skyriaus vedėja Gerda Ožiūnaitė patikslino, kad iš RC gautų duomenų matyti, jog kiemas, kuris šiuo metu yra uždengtas, nuo 2007 m. RC įregistruotas kaip priestatas prie maitinimo paskirties statinio. RC duomenų išraše yra užfiksuota, kad rekonstrukcija atlikta 2007 m. Kaip jau minėta anksčiau, rekonstrukcijos darbams atlikti reikalingas suderintas projektas. Šio projekto KPD specialistai archyve nerado, tačiau, jei pastatas įregistruotas, projektas turėjo būti derintas su KPD. Neturėdami visų dokumentų specialistai kol kas negali įvertinti, ar pastatas pastatytas legaliai. „Šiuo metu vykdome tyrimą ir aiškinamės patalpų įregistravimo pagrindą, paprašėme RC papildomų duomenų, kreipėmės ir į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją. Tik gavę visus duomenis ir juos įvertinę galėsime spręsti dėl tolesnių veiksmų“, - pažymi ji.
Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymu, visi NT registre įregistruoti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais, kol jie nenuginčyti įstatymo nustatyta tvarka, todėl, kaip pažymi G. Ožiūnaitė, užregistruoto turto registre statinio įpareigoti nugriauti be teismo sprendimo neturi teisės nė viena institucija.
RC: už duomenų pateikimą atsako matininkas
Kaip Delfi informavo Registrų centras, pareiškėjui pateikus prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ir kitus Nekilnojamojo turto kadastro įstatyme nurodytus dokumentus, kadastro tvarkytojas, išnagrinėjęs pateiktą prašymą ir nenustačius įstatyme nurodytų aplinkybių, trukdančių įregistruoti nekilnojamąjį daiktą, įrašo nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą.
„Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojas atsako už tai, kad Nekilnojamojo turto kadastre / registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. Nekilnojamojo turto registre įrašyti pastato - kavinės-baro, Pilies g. 10A, Vilniuje, ir jame esančių patalpų kadastro duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti. Už nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu parengtų planų, užpildytų kadastro formų teisingumą bei įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų atitikimą pasirašęs juose atsako ir patvirtina matininkas, parengęs NT kadastro dokumentus. Už dokumentuose pateiktų duomenų teisingumą ir pagrįstumą atsako juos išdavusios institucijos arba asmenys“, - rašoma RC komentare.