Kadastriniai matavimai - tai tarsi nekilnojamojo turto „ID kortelė“, kurioje atsispindi visi svarbiausi objekto duomenys. Nesvarbu, ar planuojate pirkti sklypą, statyti namą, keisti pastato paskirtį ar tikslinti žemės ribas - tikslūs kadastriniai matavimai yra būtinas žingsnis.
Šiame straipsnyje išsamiai apžvelgsime, kas yra kadastriniai matavimai, kada jie yra reikalingi, kaip jie atliekami ir kokią reikšmę turi bendras plotas.
Kas Yra Kadastriniai Matavimai?
Kadastriniai matavimai - tai procesas, kurio metu nustatomi nekilnojamojo turto objekto (žemės sklypo, pastato ar inžinerinių tinklų) tikslūs geodeziniai, fiziniai ir juridiniai duomenys.
Geodeziniai matavimai - nusako tikslius žemės sklypo duomenis ir yra atliekami koordinuojant žemės sklypo posūkio taškus, esamus statinius, žemės naudmenų kontūrus ir inžinerinius tinklus. Matavimai atliekami norint žinoti tikslias savo žemės nuosavybės ribas ir plotą, įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, kai norima parduoti, išnuomoti ar suteikti panaudai, padalinti, atidalinti, sujungti, keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą.
Geodeziniais matavimais:
- Nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės.
- Apskaičiuojami tų žemės sklypų plotai.
- Kartografuojami žemės naudmenų kontūrai.
- Pažymimi žemės naudojimo apribojimai ir servitutai.
- Parengiamas žemės sklypo planas.
- Apskaičiuojama žemės sklypo vertė.
- Apskaičiuojamas bendras žemės sklypo plotas.
- Parengiami žemės sklypo kadastro duomenys ir suformuojama nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.
Kada Reikalingi Kadastriniai Matavimai?
Kadastrinių matavimų Jums taip pat prireiks, jei pastatėte naują pastatą arba pertvarkėte patalpas. Norėdami pastatą ar jo dalį įrašyti į kadastro duomenų bazę, kreipkitės į „Geoline“ - mes pasirūpinsime geometrinių duomenų nustatymu, planų ir kitos reikalingos dokumentacijos parengimu.
Statinių kadastriniai matavimai (inventorizacija) padeda apskaičiuoti daikto dydį, fizinę būklę, vertę, buvimo vietą (tikslų adresą) ir kitus objekto rodiklius. Kadastriniai matavimai reikalingi ir tuomet, kai pastatai ar jų dalys rekonstruojami, suremontuojami kapitališkai ar kitaip pertvarkomi.
Pagal Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatus, žemės sklypų kadastriniai matavimai yra būtini:
- Formuojant valstybinės žemės sklypus (išskyrus žemės sklypus, formuojamus iki 2011 m.).
- Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia). Šiuo atveju žemės sklypo kadastro duomenys privalo būti pakeičiami ne vėliau kaip iki statinio, kurio statybos (rekonstravimo, kapitalinio remonto) darbai užbaigti, įregistravimo arba statinio kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto registre, išskyrus tuos atvejus, kai statinio statytojui nuosavybės teise nepriklausančiuose žemės sklypuose esantys statiniai rekonstruoti, kapitališkai remontuoti ar pastatyti nauji tenkinant viešąjį interesą.
Kaip Atliekami Kadastriniai Matavimai?
Atliekant geodezinius matavimus, kalbant labai bendrai, yra atliekami trys didesni procesai, kurie sudaro matavimų trukmę:
- Matininko darbas (dėl skirtingų sklypų dydžio, sudėtingumo gali užtrukti nuo kelių dienų iki kelių mėnesių).
- Nacionalinės žemės tarnybos patikra (jei viskas būna atlikta teisingai - užtrunka nuo 20 iki 30 dienų).
- Registrų Centro patikra (gali užtrukti 1-10 dienų).
Įprastai matavimai užtrunka nuo vieno mėnesio iki kelių mėnesių.
Procesas:
- Kontaktas su matininku. Matininkas susitinka su klientu ir aptaria matavimų poreikį, apibrėžia sklypo apimtį, sklypo ribas ir kitus reikiamus duomenis.
- Matavimų planavimas.
- Matavimų atlikimas.
- Duomenų apdorojimas. Surinkti matavimo duomenys yra apdorojami ir panaudoti sklypo ribų ir matmenų nustatymui.
- Kadastrinio plano sudarymas.
- Protokolo ir teisinių dokumentų paruošimas.
- Dokumentų pateikimas.
Bendras Plotas: Kas Tai?
Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ 2 straipsnio 6.10 papunktyje nustatyta: „pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas“.
Taigi, bendras plotas apima visų patalpų ir jų priklausinių plotų sumą, išskyrus tam tikras bendro naudojimo patalpas.
Kaip skaičiuojamas plotas?
Bene dažniausiai užduodamas klausimas - kaip skaičiuojamas plotas? Kas įeina į 80 kv. m plotą? Ar galima įsirengti rūsį ar pastogę? Ar skaičiuojasi garažas?
Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m atveju, skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Patalpa - sienomis ir kitomis atitvaromis apribota nustatytos paskirties erdvė.
Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:
Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt
Kur:
- Pg - gyvenamasis plotas;
- Pp - pagalbinis plotas: pagalbinis naudingas plotas; pagalbinis nenaudingas plotas;
- Pv - verslo plotas;
- Pkt - kitas plotas: rūsio (pusrūsio) patalpų plotas; garažo patalpų plotas.
PASTABA: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.
Nors rūsio plotas skaičiuojamas į pastato bendrąjį plotą, nesudėtingas II-os gr. statinys - gyvenamasis namas - yra ne daugiau kaip 80 kv. m visų statinio patalpų ploto, skaičiuojant tik antžeminę dalį. Kitaip tariant, į 80 kv. m plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą), išskyrus rūsį ir terasas.
Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma. Svarbu atkreipti dėmesį, kad didžiausias leistinas atstumas tarp laikančių sienų turi būti ne didesnis nei 6 m, o pastato aukštis - iki 8,5 m.
Kadastrinių Matavimų Kainos
Pastatų kadastrinių matavimų (inventorizacijos) kainą daugiausiai lemia patalpų skaičius, plotas ir pastato ar patalpos sudėtingumas. Taip pat darbų kaina priklauso nuo objekto lokacijos ir kliento pageidaujamo paslaugos įvykdymo termino. Nuolaidos taikomos jei žmogus užsisako kelių pasatų ar patalpų inventorizaciją.
Kadastrinių matavimų kaina, paprastai priklauso nuo daugelio veiksnių (pvz: sklypo ploto, užstatymo tankumo, sklypo vietovės, sklypo sudėtingumo). Pabrėžtina ir tai, jog skirtingos kainos vyrauja ir šias paslaugas teikiančių įmonių srityje.
Orientacinės Kadastrinių Matavimų Kainos
Visos pateiktos kainos yra orientacinės ir be PVM.
| Plotas | Kaina (orientacinė) |
|---|---|
| Bendras plotas iki 50,00 kv. m | Nurodyta minimali kaina |
| Bendras plotas nuo 50,00 iki 80,00 kv. m | Kaina derinama individualiai |
| Bendras plotas nuo 80,00 iki 150,00 kv. m | Kaina derinama individualiai |
| Bendras plotas nuo 200,00 iki 300,00 kv. m | Kaina derinama individualiai |
Dokumentai Reikalingi Kadastriniam Matavimui Atlikti
Norint atlikti kadastrinius matavimus, reikalingi šie dokumentai:
- Statinio, pastato ar jų patalpų registro išrašas.
- Statybos, rekonstrukcijos leidimas.
- Ankstesnė kadastrinė statinio, pastato duomenų byla (jeigu tai ne nauja statyba).
- Žemės sklypo kadastrinių matavimų byla, kuriame yra numatytas statinys, pastatas.
- Pastato, statinio techninis projektas.
- Įsakymas dėl adreso suteikimo (jei nėra suteiktas - kreiptis į savivaldybę).
Geodeziniams matavimams atlikti reikia pateikti šiuos dokumentus:
- Sklypo teisinę registraciją (registro pažymėjimą).
- Preliminarų (arba detalųjį) žemės sklypo planą.
- Jei sklype yra statiniai, jų teisinę registraciją (statinių registro pažymėjimą) ir išdėstymo sklype schemą.
tags: #kadastriniai #matavimai #bendras #plotas