Mirus artimajam, tenka išgyventi ne tik netekties skausmą, bet ir rūpintis mirusiojo palikto turto paveldėjimu ir tvarkymu. Dėl gedulo ir teisinių niuansų neišmanymo, dažnas paveldėtojas sutrinka ir nežino, kokias teises turi į velionio turtą ir kokius veiksmus privalo atlikti, siekiant priimti palikimą.
Svarbu žinoti, kad mirusiojo asmens turtą dažnai sudaro ne tik materialūs dalykai (tokie kaip automobilis, namas, butas, kilnojamieji daiktai), tačiau ir nematerialūs dalykai (vertybiniai popieriai, patentai, prekių ženklai ir kt.), kai kurios palikėjo buvusios teisės (turtinės reikalavimo teisės, autorių turtinės teisės į literatūros, mokslo ir meno kūrinius), palikėjo turtinės prievolės (skolos, kiti įsipareigojimai).
Po palikėjo mirties įpėdiniams pereina visos palikėjo teisės ir pareigos, todėl palikimas gali būti priimamas tiktai visas. Palikimas negali būti priimtas tik iš dalies, pavyzdžiui, priimamos tik reikalavimo teisės ir materialūs daiktai, o skolos nepriimamos.
Kai miršta jums artimas žmogus, galvoti apie turtinius reikalus gali būti sunku. Tačiau palikimo klausimus būtina sutvarkyti per kelis mėnesius.
Grynųjų pinigų paveldėjimas. Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas | Teisinėkonsultacija.lt
Paveldėjimo būdai
Paveldėjimas gali būti vykdomas pagal testamentą arba pagal įstatymą. Pagal testamentą paveldi asmenys, įrašyti testamente. Turtą testatorius gali paskirstyti savo nuožiūra - jis gali testamentu palikti visą savo turtą arba jo dalį vienam ar keliems asmenims, kurie yra arba nėra įpėdiniai pagal įstatymą, taip pat valstybei, savivaldybėms, juridiniams asmenims (CK 5.19 str.).
Paveldėjimas pagal įstatymą įvyksta tada, kai palikėjas nebuvo sudaręs testamento arba testamentas ar jo dalis pripažinta negaliojančiu. Civiliniame kodekse įtvirtintas baigtinis įpėdinių šešių eilių sąrašas, kurie turi teisę paveldėti pagal įstatymą.
Jeigu asmuo nesudaro testamento, preziumuojama, kad jo valią atitinka tokie paveldėjimo santykiai, kokie nustatyti įstatymo.
Įpėdinių eilės
Paveldint pagal įstatymą, aukštesnės eilės įpėdiniai turi pirmumą paveldėti palikėjo turtą lygiomis dalimis. Kiekvienos žemesnės eilės įpėdiniai paveldi tik jeigu aukštesnės eilės įpėdiniai nepriėmė palikimo arba šių tiesiog nėra.
Pagal CK 5.11 str. 1 d. nurodytą įpėdinių eilę:
- Pirmos eilės įpėdiniais yra palikėjo vaikai (įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties.
- Antros eilės įpėdiniais pagal įstatymą yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai.
Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tik nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5.11 str.).
Jei yra daugiau nei vienas tame pačiame punkte surašytas artimasis - jie paveldi turtą lygiomis dalimis (nebent kuris nors palikimo atsisako). Pavyzdžiui, jei vaikų palikėjas neturėjo, bet yra gyvas jo tėvas ir du vaikaičiai - tai jie visi trys paveldės po lygiai turto.
Tuo atveju, jei dalis vaikų dar gyvi, o dalis - jau mirę, bet yra gyvi tų mirusių vaikų vaikai, tai tie gyvieji mirusių vaikų vaikai paveldi tą patį, ką būtų paveldėję tie mirę vaikai.
Tuo atveju, jei dalis vaikaičių/tėvų dar gyvi, o dalis - jau mirę, bet yra gyvi tų mirusių vaikaičių vaikai, tai tie gyvieji mirusių vaikaičių vaikai paveldi tą patį, ką būtų paveldėję tie mirę vaikaičiai.
Sutuoktinių paveldėjimo teisė
Sutuoktinių paveldėjimo pagal įstatymą teisę reglamentuoja CK 5.13 str., kuris numato, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos, arba su antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais (t. y. su vaikais (įvaikiais)) sutuoktinis paveldi ¼ palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip 3, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Jeigu tėvas turi (ar turėjo) sutuoktinę, tai jo sutuoktinė kartu su pirmos eilės įpėdiniais (t. y. vaikais) paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinė paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais.
Nieko nepaveldi sutuoktinis, jei buvo nustatyta separacija, jei teismas nustato pagrindą skyryboms dėl sutuoktinio kaltės ar buvo pagrindas pripažinti santuoką negaliojančia.
Pavyzdinė situacija
Mirusysis turėjo tris vaikus, tokiu atveju kiekvienas vaikas atitinkamai paveldėtų 1/3 viso mirusiojo turtą. Jeigu du vaikai atsisakytų priimti palikimą, visas turtas atitektų likusiam vaikui.
Jeigu mirusysis turėjo tris vaikus ir sutuoktinę, tai pagal paminėtas taisykles visi 3 vaikai ir sutuoktinė paveldėtų lygiai po vieną ketvirtadalį viso palikimo.
Privalomoji palikimo dalis
Net ir esant testamentui, įstatymas numato išimtį - teisę į privalomąją palikimo dalį. Palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau (CK 5.20 str.).
Teismas privalo įvertinti visą palikimo atsiradimo dieną asmens turtinę padėtį ir konstatuoti, kad jis savo pajamomis ir jam priklausančiu turtu neturi galimybės patenkinti būtinųjų savo poreikių.
Pensinio amžiaus ar neįgaliems asmenims nereikia įrodinėti, kad jiems reikalingas išlaikymas, nes vadovaujamasi nuostata, kad vien dėl amžiaus ir sveikatos būklės jiems išlaikymo reikia (CK 3.72 str. 2 d.), tačiau ši prezumpcija byloje gali būti nuginčyta, t. y.
Tuo tarpu palikėjo vaiko nedarbingumo dėl neįgalumo faktas, jei neįgalumas nustatytas ne jo nepilnametystės metu nepreziumuojamas.
Be to, teismas spręsdamas dėl teisės į privalomąją palikimo dalį įvertina ir asmens išnaudotas visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms, t.y.
Palikimo priėmimas
Palikimas gali būti priimamas pateikiant pareiškimą notarui arba pradėjus turtą faktiškai valdyti. Kadangi siekiant įrodyti, kad palikimas buvo priimtas faktiškai jį valdant tektų kreiptis į teismą ir pateikti įrodymus, kad palikimas buvo valdomas, naudojamas arba disponuojamas kaip savas.
Palikimo priėmimui nieko rašyti nebūtina - pakanka, kad realiai imtum naudotis mirusiojo daiktu. Tačiau kad niekam neliktų neaiškumų, palikimą geriau priimti ar jo atsisakyti parašius pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui - bet tai reikia daryti per 3 mėnesius nuo tada, kai gavai į jį teisę.
Pareiškimas turi būti paduodamas per 3 mėn. nuo palikėjo mirties. Notaras patikrina Testamentų registre ar buvo sudarytas testamentas.
Kai yra daugiau įpėdinių, net ir priėmęs palikimą 3 mėnesius negalite juo disponuoti (pvz. parduoti), nes gal dar paaiškės, kad į jį pretenzijas reiškia ir kiti įpėdiniai.
Priimdamas palikimą rizikuojate: juk gaunate ne tik mirusiojo turtą, bet ir skolas. O jei mirusysis paliko daugiau skolų nei turto? Galite patirti rimtų nuostolių.
Bet to galite išvengti, jei turtą priimsite pareiškimu notarui, kuriame įrašysite pageidavimą sudaryti turto apyrašą.
Apyrašas sudaromas taip: gavęs įpėdinio pareiškimą priimti palikimą su apyrašu, notaras duoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą, kurį šis per 2 savaites pateikia tos apylinkės antstoliui. Antstolis per 1 mėnesį sudaro apyrašą, o sudėtingais atvejais (kai turtas išsisklaidęs, daug kreditorių) - per 3 mėnesius.
Į paveldimo turto sudėtį patenka ir palikėjo buvę įsipareigojimai (skolos). Todėl gali pasitaikyti tokių atvejų, kad palikėjo skolos viršija paveldimo turto vertę ir tokiu atveju už palikėjo skolas įpėdiniui tenka atsakyti visu savo asmeniniu turtu.
Vienintelis būdas išvengti tokios situacijos yra atsisakyti palikimo arba jo nepriimti. Tačiau prieš priimant paliki įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus.
Norėdamas priimti palikimą pagal apyrašą, įpėdinis turi išreikšti tokį norą paduodamame pareiškime dėl palikimo priėmimo. Asmeniui kreipiantis į notarą dėl palikimo priėmimo, notaras turėtų išaiškinti palikimo priėmimo formas ir jų teisines pasekmes. Notaras išduoda vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo, kurį įpėdinis ne vėliau kaip per dvi savaites turi pateikti antstoliui.
Dažnai atsitinka, kad tą patį turtą (pvz. butą) paveldi keli asmenys ir kaip jį pasidalinti iš testamento neaišku (arba testamento nėra). Šiuo atveju turtas tampa jį paveldėjusiųjų bendrąja nuosavybe. Jei daiktas dalus, jis dalijamas natūra. Jei daiktas nedalus (pavyzdžiui, automobilis) jis gali atitekti vienam iš įpėdinių, o kitiems tokiu atveju kompensuojama kitais daiktais ar pinigais. Pvz. Kai paveldimas ūkininko ūkis ar įmonė, aktualu, kuris paveldėtojas tuo užsiimdavo ir/ar ketina tuo užsiimti. Geriausia, kai paveldėtojai tarpusavyje sutarimu sutaria dėl palikimo pasidalijimo.
Paveldėtojų gali būti daug, bet su palikimo priėmimu susijusius veiksmus gal būti patogiau atlikti kam nors vienam. Toks žmogus - testamento vykdytojas - gali būti įrašomas testamenete, jam testamente gali būti įrašytas ir atlygis už vykdymą. Testamentą vykdyti gali būti paskirtas ir vienas įpėdinių.
Jeigu mirusysis buvo sudaręs oficialų testamentą, jį, pranešęs apie tai žinomiems įpėdiniams, perskaito notaras (pas notarą saugomas testamento egzempliorius). Perskaitęs testamentą ieško kitų įpėdinių (jei apie tokius sužinota) ir praneša jiems testamento turinį. Kiekvienas įpėdinis gali palikimą priimti arba jo atsisakyti (nors jis ir numatytas testamente ar priklauso pagal įstatymą).
Bet niekas negali priimti tik dalies palikimo (pvz.
Siekiant tinkamai priimti palikimą patartina pirmiausia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą, kuri yra nustatoma pagal paskutinę palikėjo nuolatinę gyvenamąją vietą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad į notarą dėl žuvusio sūnaus turto paveldėjimo turėtumėte kreiptis ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str.).
Nepilnamečių vaikų paveldėjimas
Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, nepilnametis vaikas negali pats priimti ar atsisakyti priimti mirusio asmens palikimo - tai už jį padaryti turi tėvai arba globėjai.
Tai reiškia, jog nepilnamečio vardu tėvai arba globėjai turi priimti ar atsisakyti priimti palikimą, kai: miršta vienas iš tėvų, abu tėvai, kiti giminaičiai ar asmenys, kurių nesieja giminystės ryšiai (paveldėjimo pagal testamentą atveju).
Tuo atveju, jei įpėdinis yra nepilnametis ir jo vardu veikia atstovai pagal įstatymą (tėvai arba globėjai), jie ir išreiškia nepilnamečio valią dėl palikimo priėmimo arba atsisakymo jį priimti. Tėvai, atstovaudami nepilnamečiam įpėdiniui, privalo veikti taip, kad nebūtų pažeisti jo interesai. Kartu tėvams ar globėjams kyla pareiga tinkamai įgyvendinti paveldėjimo procedūrą.
Iki 2023 m. sausio 1 d., pagal galiojusias įstatymo normas, tėvams ar globėjams norint priimti ar atsisakyti priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, buvo būtinas teismo leidimas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujiems Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso pakeitimams, išankstinio teismo leidimo nebereikalaujama.
Tėvai ar globėjai tiesiogiai kreipiasi į notarą, kuris yra užvedęs paveldėjimo bylą, o jei paveldėjimo byla nėra užvesta - į palikimo atsiradimo vietos notarą.
Notaras, prieš tvirtindamas sandorį, įvertina, ar jį sudarius bus užtikrinta tinkama nepilnamečio vaiko teisių ir interesų apsauga.
Siekiant apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus, palikimas turėtų būti priimamas pagal turto apyrašą, taip apsaugant nepilnamečio turtą nuo galimos atsakomybės už palikėjo skolas.
Uzufrukto teisės
Nepilnamečių paveldėjimo atvejais tėvai arba globėjai paveldėtą turtą tvarko uzufrukto teisėmis. Tai reiškia, jog tėvams arba globėjams draudžiama perleisti, įkeisti, parduoti ar kitokiu būdu suvaržyti turtą, iš jo taip pat negali būti išieškoma pagal tėvų arba globėjų kreditorių reikalavimus.
Tėvai arba globėjai privalo tvarkyti savo nepilnamečių vaikų turtą vadovaudamiesi išimtinai vaikų interesais, o gautas pajamas ir vaisius - naudoti šeimos reikmėms, atsižvelgdami į vaiko interesus.
Jeigu tėvai arba globėjai sudaro sandorį, kuris neatitinka vaiko interesų, jis gali būti pripažintas negaliojančiu pagal vaiko, vieno iš jo tėvų ar jų įpėdinių ieškinį.
Jeigu tėvai (globėjai) ar vienas iš jų netinkamai tvarko savo nepilnamečiam vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba prokuroras turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti juos nuo nepilnamečiui priklausančio turto tvarkymo.
Jei yra pagrindas, teismas nušalina tėvus arba globėjus nuo jų nepilnamečio vaiko turto tvarkymo, panaikina tėvų arba globėjų uzufrukto teisę į vaiko turtą bei skiria kitą asmenį nepilnamečiui priklausančio turto administratoriumi.
Dokumentai, reikalingi kreipiantis į notarą
Ką privalo žinoti nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai prieš kreipdamiesi į notarą dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo?
Nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės nurodyti duomenis apie mirusį asmenį (vardas, pavardė, asmens kodas, mirties data) bei pateikti mirties liudijimą.
Nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės notarui pateikti savo asmens dokumentus bei pateikti duomenis apie nepilnametį vaiką, kurio vardu norima priimti ar atsisakyti priimti palikimą, vaiko ryšį su mirusiu asmeniu (pavyzdžiui, gimimo liudijimą).
Nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti visus žinomus duomenis apie paveldimą turtą (pavyzdžiui, mirusiojo nuosavybės teise turėto nekilnojamojo turto adresą, unikalų numerį, turėtą kilnojamąjį turtą, transporto priemones ir kt.) bei kreditorius, jei tokių yra.
Nepilnamečio vaiko tėvai ar globėjai turės pateikti santuokos liudijimo kopiją. Jei kreipiasi vienas iš tėvų, įrodymus, patvirtinančius svarbias kito tėvo nesikreipimo priežastis (ištuokos liudijimo kopiją, mirties liudijimo kopiją ir kt.). Jei kreipiasi globėjas, įrodymus, patvirtinančius globėjo teisę paduoti prašymą (pavyzdžiui, teismo sprendimo ar nutarties dėl globos nustatymo ir globėjo paskyrimo nepilnamečiam vaikui kopiją ir kt.).
Skirtingai nei kitų įpėdinių atveju, nepilnamečių vaikų palikimą gali priimti ar jo atsisakyti tik jų tėvai ar globėjai. Nepilnamečių vaikų tėvai ar globėjai yra atsakingi už visą paveldėjimo procedūrą, dėl šios priežasties jie turi kreiptis į notarą per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo momento ir pateikti visus reikiamus dokumentus, informaciją.
Turto dalybos po skyrybų ar partnerystės
Skaudi artimo žmogaus netektis gali dar labiau apkarsti, kai prasideda sudėtingos turto dalybos. Dažnai nesutarimai dalijantis turtą prasideda tuomet, kai mirusysis gyveno antrojoje santuokoje ar partnerystėje ir turėjo vaikų su ankstesniu sutuoktiniu ar partneriu.
Kad mirusiojo vaikai galėtų paveldėti dalį jo partnerio turto, jis turi būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe. Įpėdinis turi įrodyti faktą, kad mirusysis ir jo partneris gyveno drauge ir tvarkė bendrą ūkį, taip pat kad buvo padaryti esminiai turto pagerinimai mirusio partnerio lėšomis ar darbu arba prisidėta pinigais įsigyjant turtą.
Pagal teismų praktiką tai gali būti pakankamas pagrindas, kad turtas būtų pripažintas mirusio žmogaus ir jo partnerio bendrąja dalinę nuosavybę.
Kad turtas būtų pripažintas bendrąja daline nuosavybe, mirusio partnerio finansinis indėlis į jį turi būti teismo pripažintas pakankamu. Jei prie turto įsigijimo ar remonto mirusysis prisidėjo neženkliai, pavyzdžiui, keliais tūkstančiais eurų - toks indėlis nebus pakankamas pagrindas turtą pripažinti bendru.
Gana panašus teisinis mechanizmas veikia ir tuomet, kai mirusysis buvo susituokęs ir turi vaikų iš ankstesnės santuokos. Tuomet asmeninė sutuoktinio nuosavybė teismo gali būti pripažinta bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Kad tai įvyktų, asmeninis sutuoktinio turtas turi būti iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.
Toks pagerinimas gali būti kapitalinis remontas, rekonstrukcija ir pan.
Mirusiojo turto paveldėtojai gali kreiptis į teismą ne tik dėl namo ar buto, bet ir dėl žemės sklypo pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Teisininkai paprastai rekomenduoja mirusio asmens įpėdiniams pasidomėti, ar palikėjo partneris bendro gyvenimo metu neįgijo turto asmeninės nuosavybės teise ir ar šiuo laikotarpiu nebuvo atlikti kapitalinio remonto arba rekonstrukcijos darbai partnerio nekilnojamame turte.
Dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti
Dažniausiai pasitaikančios klaidos - tai praleistas 3 mėnesių terminas palikimui priimti, taip pat nežinojimas, kad įgytas turtas santuokoje yra bendras, t. y.
Be to, reikėtų nepamiršti ir nepilnamečių vaikų, kurie, mirus vienam iš tėvų, net ir tėvams esant išsiskyrus, turi teisę į paveldėjimą. Tokiu atveju, supaprastinto proceso tvarka reikia kreiptis į teismą, prašant išduoti leidimą nepilnamečių vaikų vardu priimti palikimą.
Prašymo pavyzdį galima rasti ČIA.
Dažniausiai teismuose nagrinėjami prašymai dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, t. y., kai praleidžiamas trijų mėnesių terminas paduoti pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo.
Taip pat dažnai nagrinėjamos bylos dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
Termino atnaujinimo palikimui priimti bylose teismas aiškinasi, dėl kokių priežasčių asmuo praleido 3 mėnesių terminą priimti palikimą, t. y. ar priežastys yra svarbios, pateisinančios termino praleidimą.
Bylose dėl palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti teismas turi nustatyti, ar asmuo priimtą palikėjo turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y.
Svarbu įsiminti
- Pareiškimas dėl palikimo priėmimo reikia pateikti per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties.
- Asmuo, norėdamas, kad būtų įteisintas faktinis palikimo priėmimas, turi kreiptis į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo - palikimo priėmimo faktiškai pradėjus jį valdyti.
- Prieš priimant palikimą įpėdinis ne visada žino tikslios skolų sumos ir kreditorių skaičiaus, todėl galima turtą priimti su apyrašu.
Šiame straipsnyje pateikiama informacija yra bendro pobūdžio ir negali būti laikoma teisine konsultacija. Dėl individualios konsultacijos rekomenduojama kreiptis į teisininką.