Sutapdinti neeksploatuojami stogai yra bene dažniausiai stambiuose pastatuose - daugiabučiuose, gamybinės ar komercinės paskirties statiniuose naudojama stogo konstrukcija. Stogai, sutapdinti su šilumos izoliacija, apsaugo pastatus nuo šalčio, karščio, atmosferinių kritulių, teršalų, triukšmo, UV spindulių ir kt. poveikio. Tokių stogų vertė sudaro apie 2,5-8 % viso pastato vertės. Kai sutapdinti stogai yra nekokybiški, žalos vertė gali būti žymiai didesnė. Pro sutapdintus stogus į išorę išeina 10-25 % šilumos energijos. Esant prastam stogų apšiltinimui ar blogai apsaugai nuo drėgmės bei teršalų, stogai gali peršalti ir pastatuose gali padidėti šilumos nuostoliai.
Šiame straipsnyje aptarsime plokščiųjų neeksploatuojamų stogų įrengimo ypatumus ir reikalavimus, siekiant užtikrinti jų ilgaamžiškumą ir funkcionalumą.
Pagrindiniai Techniniai Reikalavimai
Pagrindiniai reikalavimai plokštiesiems neeksploatuojamiems stogams yra reglamentuojami techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos. Stogai“. Šiluminės stogų savybės yra apibrėžiamos techniniu reglamentu STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“.
Pagrindiniai kriterijai, kuriais reglamentuojamas sutapdintų (plokščiųjų) neeksploatuojamų stogų įrengimas, tai:
- Nuolydis turi būti ne mažesnis kaip 0,7 laipsnio ir ne didesnis kaip 7 laipsniai. Lietuvoje reglamentuojama, kad minimalūs paviršiaus nuolydžiai turėtų būti ne mažesni kaip 1,4 laipsnio.
- Stogo įlajų skaičius pagal stogo plotą (jei įlajos skersmuo DN110 - rekomenduojama 1 įlaja 80-100 kv.m stogo ploto).
- Atstumas tarp įlajų neturėtų būti didesnis negu 12 metrų.
- Pabrėžtina, kad įlajos nuo vertikalių stogo konstrukcijų pagal STR normatyvus turi būti montuojamos mažiausiai 500 mm atstumu.
- Negalima montuoti įlajų vertikalių ir horizontalių konstrukcijų susikirtimo vietose.
Priešgaisriniai Reikalavimai
Stogai turi tenkinti priešgaisrinius reikalavimus.
- Bet kurios paskirties I laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai, neatsižvelgiant į jų aukštį ir gaisrinių skyrių plotą, turi atitikti BROOF (t1) klasės reikalavimus.
- II laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogai irgi turi būti ne žemesnės kaip BROOF (t1) klasės, jei pastato stogo plotas, neatsižvelgiant į jo aukštį ir gaisrinio skyriaus plotą, didesnis už nurodytą taisyklių „Gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai“ 4-oje lentelėje.
- III laipsnio atsparumo ugniai pastatų stogams išorės degumo reikalavimai nekeliami.
Jei pastato stogas kartu yra ir patalpos lubos, jam keliami vidaus degumo reikalavimai, atsižvelgiant į patalpos paskirtį, žmonių skaičių, gaisro ir sprogimo pavojingumo kategorijas.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad stogo atitiktis degumo klasei vertinama ne kiekvienam statybos produktui atskirai, bet kaip produktų sistema, į kurią įeina: paklotas, šiltinimo medžiaga su garo izoliacija bei hidroizoliacija ir t.
Stogo Ilgalaikiškumas ir Projektavimas
Vienas esminių pirmųjų sprendinių, priimamų dar prieš pradedant sutapdinto stogo projektavimo darbus, yra stogo ilgalaikiškumas. Ši charakteristika nulemia visą tolesnę stogo konstrukciją ir biudžetą. Tik labai aiškiai suvokus ir pasirinkus ilgalaikiškumo kriterijų, turi būti sprendžiamai kiti su stogo konstrukcija susiję klausimai.
Projektavimo metu formuojant sutapdinto stogo technines specifikacijas būtina remtis ne tik pagrindinių ir jį papildančių Lietuvos techninių reglamentų reikalavimais bei nuostatomis, bet ir gamyklų gamintojų, kurių produkcija rengiamasi panaudoti, technine dokumentacija. Projektuojami produktai ir sprendiniai turi būti aiškiai apibrėžti tinkamais techniniais rodikliais ir turi būti nurodyta, pagal kokius nacionalinius ar tarptautinius standartus šie rodikliai yra nustatyti.
Stogo Paklotas
Šiuolaikiniuose pastatuose dažniausiai pasitaikantis ir vienas ekonomiškiausių sutapdinto stogo pakloto sprendimų yra profiliuotos skardos paklotas, naudojamas ir kaip atraminė stogo konstrukcija, ir kaip estetinės išvaizdos atitvara (lubos). Pakloto įrengimas technologiškai yra vienas sudėtingiausių stogo įrengimo etapų.
Projektuojant stogo pakloto mechanines apkrovos charakteristikas, rekomenduotina naudoti gamyklų gamintojų siūlomas apkrovos skaičiavimo programas bei techninėse specifikacijose nurodyti, kokio gamintojo ir kokio tipo pakloto gaminiai parinkti, ir kaip alternatyva patikslinti, kad statybos metu naudojant kito gamintojo paklotus būtina perskaičiuoti apkrovos charakteristikas ir pateikti jas darbo projekte. Paklotus tiekiančios bendrovė nurodo, kad labai svarbu iš rangovo gauti kuo tikslesnę projektinę informaciją, kad tiekiami paklotai atitiktų projektinius sprendinius, taip pat labai svarbu atliekant pakloto montavimo darbus griežtai laikytis gamintojo technologinių reikalavimų ir rekomendacijų.
Paklotams tvirtinti būtina naudoti tinkamus, gamyklos gamintojos rekomenduotinus savigręžius varžtus ir tinkamai juos sumontuoti. Kaip atkreipia dėmesį UAB „Ejot Baltic“ specialistai, šiuolaikinės technologijos paklotui tvirtinti prie plieninių konstrukcijų numato ne tik tradicinius cinkuotus savigręžius, bet ir automatiškai įkalamas smeiges. Įmonės specialistai rekomenduoja paklotui tvirtinti prie stogo konstrukcijų naudoti cinkuotus savisriegius varžtus EJOT SAPHIR JT2 arba smeiges SBR-14, kurioms pritvirtinti turi būti naudojami montažiniai pistoletai P230 arba P 525 L. Tvirtinant smeigėmis, plieninės konstrukcijos turi būti ne plonesnės nei 6 mm, montavimo greitis padidėja net penkis kartus.
Stogo Nuolydžio Formavimas
Reikiamas stogo nuolydis gali būti užtikrinamas šiais būdais:
- Kintamu birios šiluminės izoliacijos sluoksniu (dažniausiai naudojamas keramzitas), jis pilamas virš gelžbetoninio denginio po pagrindiniu šiluminės izoliacijos sluoksniu. Toks sluoksnis šiuo atveju visame plote yra vienodo storio.
- Naudojant šiluminei izoliacijai kintamo storio plokštes. Taip supaprastinama darbų technologija, bet išauga stogo kaina. Toks sprendimas būdingas stogams su atraminiu metaliniu paklotu, kai nuolydžiui formuoti negalima naudoti birių medžiagų.
- Montuojant su reikiamu nuolydžiu denginio konstrukcijas, dažniausiai metalinį paklotą arba gelžbetoninius denginio elementus, virš kurių klojamas vienodo storio šiluminės izoliacijos sluoksnis.
Sutapdintas stogas. Plokščias stogas. EPDM stogo dangos įrengimas. Robertas Gervelis
Šilumos Izoliacija ir Garo Izoliacija
Įrengiant sutapdinto stogo apšiltinimo sluoksnį, termoizoliacinių statybos produktų mechaninis atsparumas turi būti parinktas įvertinus galimą apkrovų poveikį. Visuose apšiltintuose sutapdintuose stoguose turi būti įrengta garo izoliacija. Izoliacijos tipas priklauso nuo patalpų, esančių po stogu, santykinės oro drėgmės ir temperatūrinio režimo.
Garo izoliacija įrengiama iš šiltosios konstrukcijos pusės prieš šilumos izoliaciją arba tarp šilumos izoliacijos sluoksnių. Garo izoliaciją tarp šilumos izoliacijos sluoksnių rekomenduojama įrengti tada, jei stogas įrengiamas ant profiliuoto plieno lakštų. Kai garo izoliacija įrengiama tarp dviejų šilumos izoliacijos sluoksnių, būtina laikytis taisyklės, kad vidinis šilumos izoliacijos sluoksnis būtų ne mažiau kaip tris kartus plonesnis už išorinį. Priešingu atveju - garo izoliacija turi būti įrengiama prieš šilumos izoliaciją iš šiltosios pusės. Įrengiant vėdinamuosius stogus ant profiliuoto plieno lakštų, garo izoliacija būtinai turi būti įrengiama tarp šilumos izoliacijos sluoksnių.
Garo izoliacija prisijungimo prie sienų, švieslangių, šachtų ir įrenginių, pereinančių per denginį, vietose turi tęstis iki šilumos izoliacijos viršaus, o deformacinių siūlių vietose turi dengti kompensatorių kraštus. Vienas pagrindinių techninių rodiklių, kuris turi būti nurodomas garo izoliaciniam sluoksniui, tai hidroizoliacinio sluoksnio garinei varžai lygiavertis oro sluoksnio storis sd, kurio vertė turi būti parenkama pagal STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos.
Vandens Garų Slėgio Išlyginamasis Sluoksnis ir Lietaus Nuvedimas
Plokščiųjų neeksploatuojamų stogų vandens garų slėgio išlyginamasis sluoksnis turi būti įrengtas po hidroizoliacinės dangos sluoksniu. Vandens garų slėgio išlyginamojo sluoksnio oro mikrotarpsluoksniai turi susisiekti su išore per parapetus, karnizus arba vėdinimo kaminėlius. Visuose platesniuose kaip 10 m stoguose turi būti įrengti vėdinimo kaminėliai.
Labai svarbu, kad lietaus vandens nepatektų į stogo konstrukcijos vidų, o jei vis dėlto taip atsitinka - būtų iškart drenuojamas, naudojant specialius drenažinius žiedus. Visų pirma vanduo pradeda tekėti į įlajas, nes jos montuojamos žemiausiose stogo vietose - būtent čia ir yra perskrodžiama stogo konstrukcija. Kompanija HL rinkai siūlo daugiau kaip 40 įvairių tipų vandens nuvedimo įlajų bei kitų komplektuojamų elementų. Atsižvelgiant į stogo konstrukcijos, hidroizoliacijos tipą, termoizoliacijos sluoksnio storį, pirkėjams siūlomi optimalūs vandens surinkimo įlajų variantai. HL įlajos pritaikytos įvairaus tipo hidroizoliacijai arba stogo dangai sandariai privesti (bituminė prilydoma, PVC, FPO, cinkuota arba varinė danga), taip pat specialios įlajos profiliuoto metalinio tipo stogo konstrukcijoms.
Sutapdinto Stogo Skardinimas
Sutapdintam stogui skardinti projekte turi būti numatyti atitinkami skardos gaminiai. Siekiant, kad stogo apskardinimas būtų ilgalaikis ir patikimas, projekte turėtų būti apibrėžti leidžiamų naudoti skardos ruošinių tipai. Skardos gaminius galima nurodyti šiais techniniais rodikliais:
- Skardos storis.
- Skardos antikorozinė danga.
Skardinimo darbų charakteristikos reglamentuojamos techniniu reglamentu STR 2.05.02:2008 „Statinių konstrukcijos.
Apsauginės Tvorelės ir Kiti Saugumo Elementai
Vienas pagrindinių kokybės parametrų, kuris turėtų būti nurodomas apsauginėms tvorelėms, - tai antikorozinė danga. Formuojant reikalavimus antikorozinei apsauginių tvorelių dangai, būtina nustatyti tvorelių eksploatacijos aplinkos koroziškumo kategoriją pagal standarto EN ISO 12944-2 reikalavimus. Ji bendruoju atveju turėtų būti C3: miesto ir pramoninė atmosfera, vidutinė tarša sieros dioksidu, mažo druskingumo kranto sritys. Neretai su apsauginėmis tvorelėmis, žmonės kartu įsirengia ir jau minėtas sniego užtvaras. Net ir tuo atveju jei ant stogo lipame retai, tai vistiek privalo būti vieta pasižyminti maksimaliu įmanomu saugumu.
- Stogo kopetėlės - nedidelės, tačiau funkcionalios kopetėlės leis patogiai ir saugiai užlipti ant stogo bet kada atsiradus poreikiui. Dažnai jos yra įrengiamos ir su papildomais apsauginiais lankais dar geresniam saugumui užtikrinti.
- Sniego užtvaros - galiausiai reikėtų paminėti ir sniego užtvaras, apie kurias jau šiek tiek užsiminėme anksčiau.
Inžinerinės Komunikacijos ir Žaibosauga
Inžinerinių komunikacijų nutiesimui pro sutapdinto stogo konstrukciją ir jų sandarinimui skiriamas per mažas tiek Lietuvos reglamentų, tiek projektuotojų bei montuotojų dėmesys. Kabelių įvadas per stogo konstrukcijas yra dažnai pasitaikanti problema, nes projektuose nenumatomi techniniai sprendiniai ir neįkainojami sąmatų rengimo metu, o siekiant išpildyti užsakovo pageidavimus ir įrengti tinkamus hermetiškus bei ilgalaikius kabelių įvadus susiduriama su kainos ir technine sandarinimo mazgo problema. Šio sandarinimo mazgo ekonominė problemos pusė galėtų būti išspręsta projektuotojams nurodžius techniniame projekte technologijos tipą ir sandarinimo komplektų skaičių.
Lietuvoje projektuojamos ir įrengiamos dviejų tipų žaibo apsaugos sistemos: pasyvioji ir aktyvioji. Žaibolaidžiams ir laidininkams tvirtinti parenkami tokie tvirtinimo elementai, kurie nepažeistų stogo dangos ir užtikrintų konstrukcijų patikimumą. Pasyvioji žaibosauga ant sutapdintų stogų paprastai daroma tinklinė: ant stogo formuojami tinklo skyreliai, jų dydis priklauso nuo kategorijos (IV kat. 20 x 20 m, III kat. 15 x 15 m, II kat. 10 x 10 m, I kat. 5 x 5 m). „Horizontalūs laidininkai klojami pakeliant juos nuo dangos ant kaladėlės formos laikiklių“, - pastebi žaibosaugos sistemas montuojančios UAB „Edgama“ specialistai. Taip pat būtina apsaugoti ant stogo esančius įvairius antstatus, dažniausiai tai daroma naudojant vertikalius žaibolaidžius, juos tvirtinant ant betoninių padų. Geriausiai naudoti aliuminio lydinio žaibolaidžius dėl jų mažo svorio, iki 2 m ilgio žaibolaidžiui užtektų 9 kg svorio pado, 3 m ilgio - jau reikėtų 19 kg svorio pado (PB19). Po padais reikia pakloti guminius kilimėlius.
Į bendrą žaibo apsaugos tinklą turi būti sujungtos stogo metalinės konstrukcijos: parapetai, apskardinimo elementai, tvorelės, tam naudojamos įvairių tipų varžtinės jungtys ir gnybtai. Kaip laidininką rekomenduotina naudoti aliuminio lydinio 8 mm skersmens vielą, ją lengva tiesinti elektriniu suktuvu. Be to, taip tiesinant aliuminio lydinio viela sustandinama. Tokios vielos pranašumai yra mažas svoris, maža varža, o tai reiškia mažą įkaitimą žaibo išlydžio metu. Aliuminio lydinio viela turi didelį santykinį pailgėjimą, todėl dėl temperatūrų svyravimų ji ilgėja ir traukiasi, tad būtina naudoti lanksčias jungtis arba įrengti nedidelius išgaubimus iš pačios vielos. Pačios vielos sujungimui ar persikirtimui reikia naudoti varžtines jungtis.
Prielaidos Kokybiškam Stogui Įrengti
Kokybiško sutapdinto stogo įrengimas prasideda nuo aiškių ir pagrįstų sprendinių parinkimo, kai turi būti suformuojami pagrindiniai techniniai bei ekonominiai rodikliai. Aiškiai pasirinkus stogo ekonominius, konstrukcinius, ilgalaikiškumo bei kitus rodiklius, būtina juos apibrėžti techninio projekto metu. Taip pat aiškiai turi būti apibrėžti visi stogo konstrukcijos techniniai sprendiniai, planuojami naudoti statybos produktai bei techniniai parametrai, kurie užkirstų kelią prastesnės kokybės produktų naudojimui statybos metu. Greta pagrindinių stogo brėžinių turi būti pateiktos reikiamos stogo bei jo elementų detalės ir schemos.