Nekilnojamojo turto pirkimas yra svarbus žingsnis, tačiau visas šis procesas yra daug sudėtingesnis nekilnojamojo turto atveju. Pirkėjas turėtų žinoti, kad tokio daikto pirkimas užtrunka ir net po pinigų sumokėjimo galima susidurti su nenumatytais sunkumais.
Nekilnojamojo turto pirkimo etapai
Kadangi pirkėjui būtina aplankyti nemažai įstaigų ir pasirašyti daug dokumentų, todėl jis iš anksto turėtų žinoti, kad, atrodytų, paprasta daikto - pinigų apsikeitimo schema gali gerokai užsitęsti. Taigi, pirkėjas neturėtų prarasti budrumo, kol visi formalumai minėtose įstaigose nebus tinkamai sutvarkyti.
Nemažai veiksmų atliekama:
- Parengus reikalingus dokumentus pirmiausia, sudaryti nekilnojamojo turto sutarties šalys vyksta pas notarą.
- Antra, šiuo metu nekilnojamojo turto sandoriuose vis dažniau atsiskaitoma ne grynaisiais pinigais, o naudojantis banko paslaugomis.
- Trečia, visi žinome, kad nuosavybės teisę į nekilnojamąjį turtą reikia registruoti Nekilnojamojo turto registre.
- Be to, prieš užregistruojant nuosavybę daugeliu atveju pirmiau teks apsilankyti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir deklaruoti pajamas.
Atsiskaitymas grynaisiais pinigais: paprasčiau, bet rizikingiau
Neretai manoma, kad sumokėjus už perkamą jau naudojamą nekilnojamąjį turtą grynaisiais pinigais pas notarą bus išvengta papildomo neaiškumo, sutaupyta laiko ir pirkimo procesas bus sklandesnis. Tuo labiau, kad pardavėjas kartais kategoriškai reikalauja sumokėti pinigus “lagaminėlyje”, kitaip, girdi, jis parduos turtą kitam. Be abejo, sumokėjimo už nekilnojamąjį turtą tvarka - derybų klausimas, tačiau tokiais atvejais pirkėjas turėtų žinoti, kad po pinigų sumokėjimo jis dar nebus visiškai tikras, kad išvengs netikėtumų.
Nors nuosavybės teisė ir gali pereiti pirkėjui nuo apsilankymo pas notarą dienos, tačiau ne mažiau svarbu, kad ši nuosavybė būtų tinkamai įregistruota. Po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo arba jos pasirašymo metu būtina perduoti nekilnojamąjį turtą. Toks perdavimas yra itin reikšmingas, nes būtent nuo šio momento pirkėjas tampa perkamo turto savininku.
Tačiau tam, kad turto pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjas galėtų panaudoti prieš trečiuosius asmenis, ją būtina dar įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Paprasčiau tai reiškia, kad jeigu pardavėjas tą patį turtą sugebėjo parduoti keletą kartų, jo savininkas bus tas, kuris pirmesnis įsiregistravo savo pirkimo-pardavimo sutartį. Kitas, apgautasis pirkėjas galės tikėtis tik susigrąžinti jau sumokėtus pinigus ir reikalauti nuostolių atlyginimo, o panašiais atvejais tai būna gana sudėtinga.
Atsiskaitymas per banką: didesnis saugumas
Perkant nekilnojamąjį turtą už banko suteiktą paskolą atsiskaitoma specifiškai. Paprastai pirkimo-pardavimo sutartyje numatoma, kad pirkėjas (grynais ar pavedimu) sumoka dalį visos nekilnojamojo turto kainos (“pradinį įnašą”), o likusią sumos dalį bankas pats tiesiogiai perveda pardavėjui. Tačiau bankas savo dalį sumoka tik po to kai, pirkėjo nuosavybės teisė yra įregistruojama Nekilnojamojo turto registre ir naujasis šeimininkas įkeičia turtą banko naudai.
Taigi, šiuo atveju pirkėjas tampa pilnateisiu nekilnojamojo turto savininku ir po to sumoka pagrindinę turto kainos dalį. Panašia tvarka per banką galima atsiskaityti ir neimant paskolos. Tokiu atveju gali būti susitariama, kad pirkėjas perves pinigus į pardavėjo sąskaitą per tam tikrą laiką po pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo ir turto perdavimo. Taigi, pirkėjas turės laiko atlikti visas turto registravimo procedūras, ir įsitikinęs, kad viskas tvarkoje perves pinigus.
Reikia pripažinti, kad tokia tvarka mažiau saugotų pardavėją. Kita vertus, pardavėją gina tai, kad parduoto nekilnojamojo turto registravimo pažymėjime išduotame naujam savininkui bus padaromas įrašas apie tai, kad pagal šio turto pirkimo-pardavimo sutartį nėra pilnai atsiskaityta. Šis įrašas galės būti panaikintas tik po to, kai pirkėjas sumokės visus pinigus ir notaras patvirtins pardavėjos pareiškimą apie visišką atsiskaitymą (pakvitavimą).
Atsiskaitymas per notaro depozitinę sąskaitą
Dar vienas būdas - pirkėjo atsiskaitymas už nekilnojamąjį turtą per notaro depozitinę sąskaitą. Pirkėjas šiuo atveju pinigus perveda notarui į jo depozitinę sąskaitą. Šalys gali susitarti, kad notaras pinigus pardavėjui perduos tik po to, kai nekilnojamojo turto registre pirkėjas tinkamai įregistruos pirkimo-pardavimo sutartį. Taigi, pinigai faktiškai sumokami pardavėjui tik po to, kai pirkėjas galutinai sutvarko visus formalumus ir jaučiasi saugus.
TARP 4 SIENŲ: viskas apie NT Ispanijoje
Galbūt dėl to, kad kartais nepasitikima notarais (tokio atsiskaitymo atveju notrą galėtų siūlyti pardavėjas), o galbūt dėl to, kad dar nedaug žinoma kaip praktiškai naudotis šia procedūra ji kol kas gana reta nekilnojamojo turto sandoriuose. Nepaisant to ji laikoma viena iš saugesnių tiek pirkėjui, tiek ir pardavėjui.
Apibendrinant, galima teigti, jog perkant nekilnojamąjį turtą, svarbu atsižvelgti į įvairius atsiskaitymo būdus ir pasirinkti saugiausią variantą. Konsultacija su specialistais padės išvengti galimų nesklandumų ir užtikrins sklandų nuosavybės perėjimą.
Atsiskaitymo būdų palyginimas:
| Atsiskaitymo būdas | Privalumai | Trūkumai | Saugumas |
|---|---|---|---|
| Grynaisiais pinigais | Greitas, paprastas | Didelė rizika apgaulei | Mažas |
| Per banką | Saugus, patikimas | Gali užtrukti, reikalingas banko įvertinimas | Didelis |
| Per notaro depozitinę sąskaitą | Labai saugus tiek pirkėjui, tiek pardavėjui | Mažai naudojamas, gali būti nepasitikėjimas notarais | Labai didelis |
Be abejo trumpame straipsnyje nelengva aprašyti visas, net ir svarbesnes atsikaitymo už nekilnojamąjį turtą subtilybes, todėl apdairus pirkėjas prieš sudarydamas sutartį ar mokėdamas pinigus turėtų pasitarti su nekilnojamojo turto pirkimo procesą išmanančiais specialistais.