Privalomasis sveikatos draudimas (PSD) kiekvienam juo apsidraudusiam žmogui garantuoja nemokamą sveikatos priežiūrą. Tačiau yra atvejų, kai net ir apdraustajam PSD, gydymo įstaigose paslaugos gali būti mokamos ir nekompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Panagrinėkime, kada valstybės lėšomis finansuojamas gydymas gali būti draudžiamas.
Mokamos paslaugos gydymo įstaigose
Išimtis taikoma atvejais, kai gydymo įstaigose mokamos paslaugos, kurios nėra tiesiogiai susijusios su ligų ar susirgimų gydymu ir kurios nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis. Šiame sąraše rasime tokias paslaugas, kaip:
- Kosmetinės chirurgijos operacijos
- Akupunktūra ir manualinė terapija
- Dermatologo kosmetinės procedūros
- Nėštumo nutraukimas ir kt.
Taip pat gydymo įstaigoje mokėti reikės, jei žmogus, turintis teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, savo nuožiūra pasirinks paslaugas be gydytojo rekomendacijos. O jeigu pacientas savo iniciatyva pasirenka papildomas paslaugas ar procedūras, kurios nesusijusios su pagrindinės ligos gydymu, lygiai taip pat privaloma susimokėti visą jų kainą.
Šiais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas, patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose.
Valstybės lėšomis draudžiami asmenys
Valstybės lėšomis privalomuoju sveikatos draudimu apdraustų asmenų grupės nustatytos Sveikatos draudimo įstatyme. Tai apima:
- Nedirbantys darbingo amžiaus asmenys, turintys įstatymų nustatytą būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą socialinio draudimo senatvės pensijai gauti arba turintys iki 2017 m.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, neįgaliojo aprūpintojas, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose asmenį (teikiantys jam pagalbą namuose), kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugantiems namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m.
- Pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai - kariai savanoriai, laisvės kovų dalyviai; reabilituoti politiniai kaliniai ir jiems prilyginti asmenys, tremtiniai ir jiems prilyginti asmenys, taip pat asmenys, nukentėję 1991 m.
- Asmenys, nukentėję 1991 m. sausio 13-osios ar kituose įvykiuose gindami Lietuvos nepriklausomybę ir valstybingumą - savivaldybės išduotą nukentėjusio 1991 m.
- Vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas, slaugantis namuose asmenį, kuriam nustatytas neįgalumo lygis (vaiką invalidą), arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 24 metų, arba asmenį, pripažintą nedarbingu (iki 2005 m. liepos 1 d. - I grupės invalidu) iki 26 metų dėl ligų, atsiradusių iki 24 metų, arba asmenį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (iki 2005 m. liepos 1 d.
Svarbi informacija apie sveikatos priežiūrą
Svarbu paminėti, kad turėdamas siuntimą, pacientas gali rinktis gydytoją ir gydymo įstaigą, kuri yra sudariusi sutartį su ligonių kasa. Pas specialistą dėl konsultacijos pacientas registruojamas pirma galima data (pagal paslaugų teikimo registravimo žurnalą).
Laukimo trukmė pas gydytoją specialistą skelbiama gydymo įstaigų ir ligonių kasų interneto svetainėse. Siuntimo nereikia, jeigu kreipiamasi dėl būtinosios medicinos pagalbos, taip pat kai yra numatytas ilgalaikis paciento stebėjimas. Be siuntimo galima kreiptis į gydytoją dermatovenerologą.