Kaip Kurti Gerovę Visiems: Visapusiškas Vadovas

Kaip dažnai patiriate nerimą, stresą, net bejėgystę iššūkių akivaizdoje? Kai kurios tokių būsenų priežastys nuo mūsų nepriklauso - jos kyla iš globalių krizių, pastaraisiais metais vejančių viena kitą; kartais force majeure ištinka ir asmeniniame gyvenime. Visa tai, rodos, didžiausia visų siektinybė. Rodos, paprasta tai suvokti: gerovė tada, kai viskas yra gerai.

Asmens Gerovės Apibrėžimas

Kas jums yra gerovė? Ar jums gerovė visų pirma harmoningi santykiai, ar daugiau laisvo laiko, ilgos atostogos, ar įdomus darbas, o gal tiesiog galimybė būti gražioje gamtoje, o gal galimybė kurti? Kokiose srityse jūs turite didelę gerovę ir kur norėtumėte gerovę plėsti ar įgyti? Vienam, pavyzdžiui, gerovė yra daug keliauti, pamatyti pasaulį, o kitam turėti nuosavos žemės sklypą, puoselėti savo darželį ir kuo daugiau laiko praleisti su šeima.

Veiksniai, lemiantys gerovę

Įvairūs tyrimai rodo, kad atsakymai į klausimą, kas yra „gerovė“, gali skirtis priklausomai nuo daugybės veiksnių: socialinių, kultūrinių net nuo to, kaip ir kokie genai suveikia. Tačiau yra dalykų, kurie svarbūs visiems žmonėms. Tai fizinė ir psichologinė sveikata, socialiniai ryšiai, ekonominis saugumas bei dvasinė pusiausvyra.

• Fizinė sveikata
• Psichologinė gerovė
• Socialinė gerovė
• Dvasinė gerovė
• Ekonominė ir finansinė gerovė

Fizinė Sveikata

Daugelis žmonių gerovę sieja su fizine sveikata, energingumu ir galimybe užsiimti kasdienine veikla be diskomforto. Fizinė veikla ir tinkama mityba aktyvina organizmo apsaugos mechanizmus, kurie mažina uždegimus, atkuria DNR, pagerina energijos gamybą ląstelėse bei gerina smegenų veiklą. Šie procesai padeda organizmui prisitaikyti prie streso ir stiprina atsparumą ligoms net ir senėjant.

Pavyzdžiui, E. Sandri ir kolegų atliktas tyrimas parodė, kaip gerovė priklauso nuo gyvenimo būdo pokyčių [1]. Mokslininkai lygino, kaip keitėsi gyvenimo būdas Ispanijoje pandemijos metu ir po jos. Po pandemijos šiek tiek pailgėjo fizinių pratimų trukmė (6,61 proc.), taip pat sumažėjo kepto maisto (3,57 proc.), sulčių (6,45 proc.) ir alkoholio (9,66 proc.) suvartojimas. Tačiau viską „nubraukė“ tai, kad buvo daugiau „kemšama“ perdirbtų maisto produktų (2,16 proc.), gaiviųjų gėrimų (6,47 proc.), pliaupiama kavos bei energetinių gėrimų (net 38,95 proc.). Taip pat suprastėjo miego kokybė, pasidėjo nepasitenkinimas savo kūno išvaizda.

Psichologinė Gerovė

Mūsų dienomis kalbėdami apie „psichologinę gerovę“ omenyje turime ne tik mąstymą, pažintines funkcijas, bet ir viską, kas susiję su emocijomis. Ir vėl, kalbant apie psichologinę gerovę, tenka grįžti prie fizinės veiklos. Tyrimai rodo, kad įvairūs fiziniai pratimai skatina tokių neurotransmiterių, kaip dopaminas ir serotoninas, išsiskyrimą. Pastarieji atsakingi už teigiamą emocinę būseną ir motyvaciją.

Jeigu jau kalbame apie hormonus, tai negalima nepaminėti kortizolio, kurio išsiskyrimą galime valdyti sumažindami technologijų įtaką mūsų gyvenimui. Neseniai atliktas tyrimas atskleidė, kaip vadinamasis technologinis stresas veikia asmeninę gerovę. Pirmiausiai, technologijų naudojimas darbui ir asmeniniame gyvenime net savaitgaliais trukdo atsipalaiduoti, sutrumpina laiką, kurį praleidžiame su šeima bei draugais.

Socialinė Gerovė

Kadangi žmonių išgyvenimas ir klestėjimas visuomet priklausė nuo bendradarbiavimo ir abipusės paramos, atitinkamai formavosi ir mūsų smegenys. Todėl į vienatvę organizmas reaguoja išskirdamas kortizolį. Nors jis mums reikalingas, kad išliktume budrūs, nuolatinis ir intensyvus streso hormono išsiskyrimas silpnina imuninę sistemą.

Kadangi smegenys nuolat „būdrauja“, didėja kraujospūdis ir širdies bei kraujagyslių sistemos apkrova. Be to, keičiasi genų, susijusių su uždegiminiais procesais veikla, o tai, laikui bėgant, sukelia lėtines ligas. Prie to prisideda prastėjanti miego kokybė, didėjantis impulsyvumas, kuris susijęs su nesveikais pasirinkimais, pavyzdžiui, netinkama mityba, fizinio aktyvumo vengimas. Visa tai ypač padidina vyresnio amžiaus žmonių sergamumą ir mirtingumą [4].

Dvasinė Gerovė

Prieš kalbant apie dvasinę gerovę, pirmiausiai reikia apibrėžti, kaip mes suprantame dvasingumą. Religinis dvasingumas, remiasi konkrečia tikėjimo sistema, ritualais, praktikomis (pvz., malda, meditacija, kontempliacija) ir tradicijomis, kurios dažnai perduodamos per šeimą ar bendruomenę.

Pasaulietinis dvasingumas orientuotas į asmeninį prasmingumo ir vidinės harmonijos ieškojimą be religijos (nors gali būti naudojamos iš religijos kilusios praktikos, pvz., meditacija, sąmoningumo praktikos ir t. t.). Jis nukreiptas į individualią savirealizaciją, ryšį su gamta ar visuomene [5].

Dvasinė gerovė tampriai susijusi su mūsų sveikata. Nustatyta, kad religinis ir nereliginis dvasingumas ne tik padeda sumažinti skausmą, bet ir skatina holistinį požiūrį į gydymą. Tačiau jų poveikis nevisiškai sutampa.

Ekonominė ir Finansinė Gerovė

Nors, kaip sako liaudies išmintis, žmogus ne vien duona gyvas, tačiau nuo jos (plačiąja prasme) dažnai priklauso tai, kaip mes vertiname asmeninę gerovę. Įprastai vardijami tokie dalykai, kaip pajamų stabilumas, finansinis saugumas, socialinės garantijos ir galimybė investuoti į ateitį.

Pavyzdžiui, ekonominis nesaugumas kyla iš baimės dėl galimų neigiamų ekonominių įvykių, tokių kaip darbo praradimas ar nepakankamos pajamos senatvėje. Tai kelia nuolatinį nerimą, didina depresijos riziką ar skatina nesveiką elgesį (pvz., persivalgymą kaip atsaką į stresą). Be to, kyla įtampų, konfliktų šeimoje, nuo kurių kenčia ne tik suaugusieji, bet ir vaikai [7].

Įdomu tai, kad visuomenėse, kuriose pabrėžiamas socialinis statusas, ekonominė gerovė stipriau veikia žmogaus psichologinę sveikatą. S. B. Manuck ir kolegų atliktas tyrimas paaiškina, kaip visa tai susiję su cheminiais pokyčiais smegenyse [8].

Gerovės Suvokimas ir Kultūra

Taigi, kaip jau buvo galima pastebėti, gerovės pajautimas ženkliai priklauso ne tik nuo įvairių mus supančių aplinkybių, bet ir nuo asmeninių savybių. Yra dar vienas svarbus veiksnys, kuris paaiškina, kodėl kai kuriose vargingose šalyse gyvenantys žmonės jaučiasi laimingesni nei ekonomiškai klestinčiose. Tai - kultūra ir su ja susijusios vertybės.

P. Steel ir kolegos atliko solidų tyrimą, kuris paaiškina, kaip kultūrinės ypatybės veikia mūsų suvokimą apie gerovę [9]. Individualistinėse kultūrose (kuriose ypač svarbi asmeninė autonomija, pvz., JAV, Švedija) gerovė dažnai siejama su asmeniniais pasiekimais ir savirealizacija.

Kolektyvistinėse kultūrose (nepainiokime su sovietiniu kolektyvizmu) gerovė susijusi su priklausymu grupei ir harmoningais santykiais. Tai yra, žmonės jaučiasi laimingi, kai jų santykiai su šeima, draugais ar bendruomene yra geri. Tai būdinga Rytų šalims (Japonija, Pietų Korėjai).

Šalyse, kuriose svarbi socialinė hierarchija (pvz., Kinija, Indija), žmonių gerovė priklauso nuo padėties visuomenėje. Tai yra, aukštesnė socialinė padėtis sudaro daugiau galimybių padidinti pasitenkinimą gyvenimu.

Kultūrose, kuriose žmonės labiau stengiasi išvengti nežinomybės ir nenumatytų situacijų (pvz., Graikija, Portugalija), stabilumas ir taisyklių laikymasis yra labai svarbūs gerovės veiksniai, nes jie sukuria saugumo jausmą.

Pagaliau, šalyse, kurioms būdingos stiprios socialinės vertybės ir „moteriškumas“ (rūpestis kitais, pvz. Danijoje, Nyderlanduose), gerovė labiau susijusi su palaikymu, pusiausvyra tarp darbo ir asmeninio gyvenimo [9].

Praktiniai Patarimai Gerovės Kūrimui

Jūsų gerovė prasideda nuo paprastų, nuoseklių pasirinkimų. Nuo maistinių medžiagų, kuriomis maitinate savo kūną, iki įpročių, kurie formuoja jūsų kasdieninę rutiną - kiekvienas žingsnis yra svarbus.

Fizinė sveikata:

• Subalansuota mityba: Valgykite daug vaisių, daržovių, liesos mėsos ir pilno grūdo produktų.
• Reguliari fizinė veikla: Bent 30 minučių vidutinio intensyvumo mankštos daugumą dienų.
• Tinkamas poilsis: Miegokite 7-8 valandas per naktį.

Psichologinė gerovė:

• Streso valdymas: Praktikuokite meditaciją, jogą ar kitas atsipalaidavimo technikas.
• Emocinis atsparumas: Ugdykite gebėjimą atsigauti po nesėkmių.
• Psichikos sveikatos priežiūra: Kreipkitės pagalbos į specialistus, jei jaučiate sunkumų.

Socialinė gerovė:

• Santykiai su kitais: Puoselėkite tvirtus ir palaikančius santykius su šeima ir draugais.
• Socialiniai įgūdžiai: Tobulinkite bendravimo įgūdžius ir empatiją.
• Bendruomeniškumas: Dalyvaukite socialinėje veikloje ir savanoriaukite.

Dvasinė gerovė:

• Prasmės paieška: Atraskite savo gyvenimo prasmę per religiją, filosofiją ar kitas praktikas.
• Meditacija ir atsipalaidavimas: Praktikuokite dvasines technikas, kad sukurtumėte vidinę pusiausvyrą.
• Vertybių laikymasis: Gyvenkite pagal savo moralines vertybes.

Ekonominė ir profesinė gerovė:

• Finansinis stabilumas: Valdykite savo finansus ir planuokite ateitį.
• Darbo balansas: Raskite sveiką darbo ir asmeninio gyvenimo santykį.
• Savęs tobulinimas: Mokykitės ir tobulėkite darbo srityje.

Aplinkos gerovė:

• Gyvenimo aplinka: Užtikrinkite švarią ir saugią aplinką.
• Tvarumas: Laikykitės ekologinių sprendimų ir prisidėkite prie planetos apsaugos.

Gerovės iniciatyvos Lietuvoje

Suvokdama nuolat augantį tokios politikos organizacijose poreikį, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka surengė trijų modulių programą „Emocinė gerovė ir įtrauktis“, skirtą nacionalinių Lietuvos kultūros organizacijų vadovams. Šie mokymai - Nacionalinės bibliotekos vykdomo projekto „Kultūros sektoriaus bendrųjų, vadybinių ir profesinių kompetencijų tobulinimas“ dalis.

Pirmoje, žemėlapiui skirtoje, dalyje dalyviai aptarė emocinės gerovės apibrėžtis, psichikos sveikatos temų lauką, psichosocialinius rizikos veiksnius darbovietėje ir jų valdymą. Dėmesys taip pat buvo skiriamas vadovų vaidmeniui ir lyderystei formuojant bei puoselėjant emocinei gerovei palankią kultūrą. Antras mokymų modulis buvo orientuotas į įvairias darbuotojų patirtis ir sunkumus, pavyzdžiui, pervargimą ir perdegimą, depresiją ir nerimą, žalingą psichiką veikiančių medžiagų vartojimą, psichologines krizes ir traumas. Trečioje, įrankių, dalyje buvo nuodugniai nagrinėjami tinkamos reakcijos ir pagalba.

2024 metais Nacionalinė biblioteka ketina šią programą tęsti ir kviesti dalyvauti platesnį kultūros įstaigų ratą, parengti mokymus apie emocinės gerovės reikšmę visų grandžių kultūros įstaigų darbuotojams.

MedFest: Rūpinimasis medicinos darbuotojų gerove

Medicinos darbuotojai kasdien rūpinasi kitų sveikata, tačiau kas pasirūpina jais? Perdegimas, stresas, nuolatinis spaudimas priimti svarbius sprendimus ir emocinis išsekimas - tai tik keletas iššūkių, su kuriais susiduria medikai. Būtent šis suvokimas ir paskatino gimti MedFest - unikalų renginį, skirtą medicinos darbuotojų emocinei sveikatai, bendruomeniškumui ir įkvėpimui.

Viena iš festivalio organizatorių Kristina Kripaitienė pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo klausimo: „Kaip galime prisidėti prie medikų emocinės gerovės? Ką dar galime jiems duoti, ko dar nėra?“ Ieškant atsakymų, buvo aišku, kad reikia erdvės, kurioje medikai galėtų ne tik tobulėti, bet ir atsikvėpti, pasisemti naujų idėjų, dalintis patirtimi ir išmokti pasirūpinti savimi. Taip atsirado MedFest - pirmasis tokio pobūdžio renginys Lietuvoje.

MedFest - tai jau tradicija tampantis medikų gerovės festivalis, skirtas visiems medicinos sektoriaus profesionalams. Po festivalio jausitės atsigavę, prisipildę gamtos ramybės, naujų žinių ir įkvepiančių pažinčių. Festivalio data: 2025 m.

Nuorodos

1. Deikus, M. (2025). Apie asmens gerovę.
2. Sandri, E., & Bernalte Martí, V. (2024). Lifestyle Habits and Nutritional Profile of the Spanish Population: A Comparison Between the Period During and After the COVID-19 Pandemic. Foods, 13(23), 3962.
3. Archer, T., & Garcia, D. (2015). Exercise and dietary restriction for promotion of neurohealth benefits. Health, 7(1), 136-152.
4. Bhattacharya, P., Chatterjee, S., & Roy, D. (2023). Impact of exercise on brain neurochemicals: a comprehensive review. Sport Sciences for Health, 19(2), 405-452.
5. Cacioppo, J. T., & Cacioppo, S. (2014). Social relationships and health: The toxic effects of perceived social isolation. Social and personality psychology compass, 8(2), 58-72.
6. Greuter, F., Rystad, L. S., Zurgilgen, K., & Ilg, W. (2024). Keeping the Distance (d)?. Developing Confirmation Work in Europe. Empirical Findings and Perspectives for Post-Pandemic Times. The Third International Study. Gütersloh: Gütersloher Verlagshaus.
7. Klimasiński, M. W., Baum, E., Wieczorowska-Tobis, K., & Stelcer, B. (2024). Improving Spiritual Well-Being of Polish Pain Outpatients: A Feasibility Mixed Methods Study. Journal of Clinical Medicine, 13(12), 3615.
8. Osberg, L. (2021). Economic insecurity and well-being. DESA working paper, No. 173.
9. Manuck, S. B., Flory, J. D., Ferrell, R. E., & Muldoon, M. F. (2004). Socio-economic status covaries with central nervous system serotonergic responsivity as a function of allelic variation in the serotonin transporter gene-linked polymorphic region. Psychoneuroendocrinology, 29(5), 651-668.
10. Steel, P., Taras, V., Uggerslev, K., & Bosco, F. (2018). The happy culture: A theoretical, meta-analytic, and empirical review of the relationship between culture and wealth and subjective well-being.

tags: #kad #visiems #butu #gera