Kritika yra neišvengiama gyvenimo dalis. Nesvarbu, ar ji teisinga, ar ne, ji gali paveikti mūsų savivertę ir sukelti nemalonių jausmų. Išgirsti keli kandūs žodžiai gali ilgam išlikti atmintyje ir trukdyti gyventi visavertį gyvenimą. Tačiau svarbu suprasti, kad nemalonius jausmus sukelia ne kitų žmonių komentarai, o mūsų pačių mintys.
Kai kritikuoja kitas asmuo, galvoje automatiškai sužadinamos tam tikros neigiamos nuostatos, o tai sukelia atitinkamus jausmus. Todėl pirmas žingsnis įveikti kritikos baimę - išmokti atpažinti negatyvias, iracionalias mintis ir jas pakeisti tikroviškesnėmis.
Du žingsniai, kaip valdyti neigiamas mintis – neigiamas programavimas, 2 dalis
Kaip elgtis, kai kritikas užpuola?
Kritikuodamas arba kitaip užsipuldamas žmogus gali siekti jums padėti arba įskaudinti. Kritika būna teisinga arba klaidinga, arba ir tokia, ir kitokia. Tačiau iš karto galvoti apie tai neišmintinga. Verčiau užduokite kritikui kuo daugiau konkrečių klausimų, kad išsiaiškintumėte, ką jis turi omenyje. Klausdamas venkite piktintis ar gintis. Pabandykite pažvelgti į situaciją to žmogaus akimis. Jeigu asmuo užsipuola jus abstrakčiais užgauliojimais, paprašykite, kad patikslintų ir konkrečiau pasakytų, kas jam nepatinka. Tai gali padėti nusikratyti priešiškumo, be to, puolimo ir gynybos santykį pakeis bendradarbiavimas bei abipusė pagarba.
Pavyzdys:
- Kritikas: „Viskuo, ką sakote ir darote."
- Kritikuojamasis: „Aptarkime tai, ką pasakėte. Noriu, kad kalbėtumėte konkrečiai. Tikriausiai būsiu pasakęs ar padaręs daugybę dalykų, kurie Jus įskaudino. Ką tiksliai pasakiau, kad pasirodžiau nejautrus? Iš ko susidarėte įspūdį, kad matau tik save?"
- Kritikuojamasis: „Gerai. Vadinasi, telefonu aš pasirodžiau skubantis ir nerūpestingas."
- Kritikuojamasis: „Gerai, per susitikimus taip pat atrodžiau skubąs. Galėjo pasirodyti, kad pinigai man rūpi labiau nei Jūs. Ką dar padariau?"
Atremiančio puolimą asmens veiksmai labai paprasti. Užduodamas nesudėtingus klausimus jis sumažina galimybę iki galo save suniekinti. Abu pašnekovai sužino, kodėl susidarė tokia padėtis. Be to, kritikuojamasis išklauso ir leidžia kritikui išsikalbėti, kad suprastų, kaip jis mato situaciją. Tai išsklaido pyktį ir priešiškumą, nes, užuot kaltinęs ar ginčijęsis, puolamasis siūlo spręsti problemą.
Atminkite pirmą taisyklę: net jeigu jums atrodo, kad kritika visiškai neteisinga, bandykite įsijausti ir užduoti konkrečius klausimus. Tiksliai išsiaiškinkite, ką kritikas turi galvoje. Jeigu žmogus labai įpykęs, galite sulaukti nemalonių epitetų ar net keiksmų. Vis tiek stenkitės išpešti daugiau. Ką tie žodžiai reiškia? Kodėl jis jus vadina „niekam tikusiu“? Kaip jūs jį įžeidėte? Ką padarėte? Kada tai nutiko? Kaip dažnai tai vykdavo? Ko dar tas asmuo nemėgsta? Išsiaiškinkite, ką jam reiškia jūsų konkretūs veiksmai. Pabandykite pasaulį pamatyti kritiko akimis.
Trys galimybės, kai jus puola
Jei kas nors jus puola, turite tris galimybes:
- Galite atsikirsti - paprastai tai baigiasi karu.
- Galite bėgti ar bandyti išsisukti nuo kulkų - taip dažniausiai liekate pažemintas ir prarandate savigarbą.
- Galite pasilikti ir sumaniai nuginkluoti priešininką.
Pastarasis būdas suteikia daugiausia pasitenkinimo. Kai kito žmogaus pykčio niekas nebekursto, jūs laimite. Kaip tai pasiekti?
Kaip sutikti su kritika?
Nesvarbu, ar kritikas klysta, ar yra teisus, iš pradžių stenkitės su juo sutikti. Pateiksime labai paprastą pavyzdį. Tarkime, jus puolantis asmuo teisus. Prieš tai pateiktame dialoge, kai kritikas kaltino pašnekovą skubėjimu ir abejingumu, buvo galima pasakyti: „Jūs visiškai teisus. Kai paskambinote, skubėjau, todėl tikriausiai pasirodiau abejingas. Kartais man tai sako ir kiti žmonės. Tenoriu pabrėžti, kad nesistengiau įžeisti Jūsų jausmų. Esate teisus ir dėl to, kad per pastaruosius susitikimus mus tikrai spaudė laikas. Susitikimai gali trukti tiek, kiek tik Jūs pageidaujate, tačiau dėl to turime susitarti iš anksto."
Tarkime, puolantis žmogus sako tai, kas jums neatrodo teisinga ar pagrįsta. Niekaip negalite to pakeisti. Kaip sutikti su asmeniu, jeigu esate įsitikinęs, kad jis kalba visiškas nesąmones? Paprasta: galite sutikti su kritika iš principo, surasti krislą tiesos išsakytame teiginyje ir sutikti su juo arba pripažinti, kad to žmogaus pyktis suprantamas, nes pagrįstas tuo, kaip jis mato situaciją.
Pavyzdys:
- Kritikas: „Šie patarimai nieko verti."
- Kritikuojamasis: „Man labai gaila, kad atrodau nekompetentingas. Tikriausiai dėl to jaučiatės sutrikęs. Atrodo, kad Jums sunku manimi pasitikėti ir abejojate, kad drauge galime pasiekti gerų rezultatų."
Šiuo momentu (o gal ir anksčiau) piktasis kritikas paprastai jau būna išliejęs visą nepasitenkinimą. Kadangi kritikuojamas asmuo neprieštarauja, o bando sutikti, oponentas greitai išsemia savo argumentus ir būna sėkmingai nuginkluotas. Tai galima pavadinti laimėjimu be kovos.
Praktiniai patarimai
Pasipraktikuokite su draugu atsikirsti kritikui. Įgusite kalbėti, išlavinsite įgūdžius, kad prireikus galėtumėte juos pritaikyti. Jeigu neturite žmogaus, su kuriuo jaukiai jaustumėtės tai darydamas, galite užrašyti įsivaizduojamus pokalbius su aršiu kritiku, panašius į tuos, kuriuos dabar skaitėte. Po kiekvieno užgaulaus pareiškimo užsirašykite, kaip galėtumėte empatiškai atsikirsti ir nuginkluoti priešininką. Iš pradžių gali pasirodyti sunku, bet netrukus turėtumėte išmokti.
Pastebėsite, kad neteisėtai apkaltintas jaučiate didžiulį, beveik nenugalimą norą gintis. Tai didžiausia klaida! Pasidavęs šiam potraukiui pastebėsite, kad oponentas puola dar stipriau.
Pavyzdys:
- Kritikuojamasis: „Tai netiesa, nesąžininga taip sakyti. Nesuprantate, ką sakote!"
- Kritikas: „Matote vieną, kuris negerbia!"
Šiuo atveju kritikas nusprendžia atsisakyti paslaugų ir išeina. Puolamas asmuo gynėsi, todėl pralaimėjo. Jeigu kritikuojamas asmuo reaguotų empatiškai ir nuginkluotų priešiškumą, puolėjas jaustųsi išklausytas ir gerbiamas. Jis prarastų norą kivirčytis ir nusiramintų.
Iškilus realiai situacijai galite grįžti prie senojo elgesio modelio. Galbūt imsite purkštauti, ginčytis, aistringai gintis. Tai suprantama. Negalite visko išmokti per vieną dieną, be to, kiekvieno mūšio nelaimėsite. Tačiau vis tiek svarbu išanalizuoti savo klaidas ir apgalvoti, kaip galėjote išspręsti problemą.
Kaip pasakyti, kad kritikas neteisus?
Tarkime, jūsų kritikas visiškai neteisus. Kaip galite pasakyti tai švelniai? Paprastai: objektyviai išreikškite savo požiūrį ir pripažinkite, kad ir jūs galite būti neteisus. Tegul konfliktas būna pagrįstas faktais, o ne ambicijomis ar išdidumu. Venkite kritiką niekinančių pastabų. Atminkite - klaida nepadaro jo kvailiu ar netikėliu.
Pavyzdys:
Klientė užsipuola, kad gavo sąskaitą, kurią jau buvo sumokėjusi: „Turėtumėte atidžiau tvarkyti savo buhalteriją!“
Žinodami, kad ji suklydo, galite atsakyti: „Gali būti, kad užrašuose iš tiesų įsivėlė klaida. Man regis, pamenu, kad tą dieną buvote pamiršusi piniginę, bet galiu ir klysti. Tikiuosi, pripažįstate, kad tiek Jums, tiek man retkarčiais pasitaiko klaidų. Taip abu jaustumės ramiau. Jūs galėtumėte patikrinti, ar nebuvo atšauktas Jūsų mokėjimas."
Šioje situacijoje, atsakydami be priešiškumo, leidžiame klientei išlaikyti orumą.
Derybos su kritiku
Vesdamas derybas su kritiku turite daugybę pasirinkimo galimybių. Jeigu jis ir toliau jus įžeidinėja, nuolat pabrėžia tą patį dalyką, galite paprasčiausiai mandagiai, bet tvirtai kartoti savo atsakymą, kol žmogus galiausiai pavargs, pvz.: „Visiškai suprantu Jūsų požiūrį." Kartais tinkamas sprendimas - ieškoti kompromiso. Galite sutikti su pozicija, kuri iš dalies jus tenkina.
Susidursite su daugybe atvejų, kai būsite neteisus, o kritikas sakys teisybę. Tokioje situacijoje kritikas ims labiau jus gerbti, jeigu užtikrintai sutiksite su kritika, padėkosite jam už suteiktą informaciją ir atsiprašysite, jeigu kaip nors įskaudinote ar įžeidėte.
Ar turite teisę apsiginti?
Galbūt dabar sakote: „Bet nejaugi neturiu teisės apsiginti, kai mane kas nors kritikuoja? Kodėl visada turiu įsijausti į kito žmogaus būseną? Juk kartais ne aš būnu žioplys, o jis. Argi ne žmoniška supykti ir išreikšti savo nuomonę? Kodėl visada turėčiau švelninti padėtį?“
Čia yra daug tiesos. Jūs turite teisę aršiai gintis nuo kritikos, supykti ant ko tik norite ir kada norite. Tiksliai pastebėjote, kad dažnai klysta kritikas, ne jūs. O ir posakyje „Geriau piktas nei liūdnas“ nemažai tiesos. Juk jeigu reikia kažką apkaltinti, kodėl neapkaltinus priešininko?
Pyktis ir depresija
Daugelis psichoterapeutų šioje vietoje jums pritartų. Sigmundas Freudas manė, kad depresija - tai „į save nukreiptas pyktis“. Kitais žodžiais tariant, jis tikėjo, kad depresija sergantys žmonės savo įniršį nukreipia į save. Šio požiūrio laikydamiesi psichoterapeutai skatina suvokti savo pyktį ir dažniau nukreipti jį į kitus.
Tai netiesa. Svarbiausia ne tai, slopinate jausmus ar ne, bet kaip tai darote. Jeigu siunčiate žinutę: „Aš piktas, nes Jūs mane kritikuojate, esate velniškai blogas asmuo“, gadinate santykius su tuo žmogumi. Gindamasis nuo neigiamų pastabų sumažinsite galimybę produktyviai bendrauti ateityje. Taigi, nors išsakę pyktį tą akimirką pasijuntate geriau, tačiau laikui bėgant toks tiltų deginimas gali sužlugdyti.
Per anksti ir nereikalingai sukeldamas priešpriešą prarandate galimybę sužinoti, ką kritikas norėjo pasakyti.
Reakcijos į įžeidimus
Kai jus kas nors įžeidžia, akimirksniu reaguojate vienu iš trijų būdų: liūdesiu, pykčiu arba džiaugsmu.
- Liūdesys: Dauguma į depresiją linkusių žmonių reaguoja liūdesiu. Automatiškai padarote išvadą, kad kritikas teisus. Nė kiek nesuabejojęs imate galvoti, kad suklydote. Tada dėl įvairių mąstymo klaidų išpučiate pastabą. Galbūt perdėtai apibendrinate ir nusprendžiate, kad visas jūsų gyvenimas - tai virtinė klaidų. Gal prisiklijuojate sau etiketę „visiškas nevykėlis“. Būdamas perfekcionistas trokštate būti be trūkumų, todėl tikriausiai nuspręsite, jog klaidos įrodo jūsų menkavertiškumą. Dėl šių mąstymo klaidų jus apims depresija, prarasite savigarbą.
- Pyktis: Ginsitės nuo grėsmės pasirodyti netobulas, bandysite įtikinti kritiką, kad jis monstras. Užsispyręs atsisakysite pripažinti bet kokią savo klaidą, nes dėl perfekcionizmo standartų tai būtų tolygu pripažinti, kad esate niekam tikusi žemės kirmėlė. Taigi žeriate kaltinimus manydamas, kad geriausia gynyba yra puolimas. Širdis daužosi, hormonai plūsteli į kraują ir jūs pasirengiate kovai. Įsitempia kiekvienas raumuo, dantys sukąsti. Rėždamas kritikui savo teisuolišką pasipiktinimą kurį laiką jaučiatės pakylėtas. Parodote, koks niekam tikęs jis yra!
- Savigarba: Reaguojant trečiuoju būdu, būtina save gerbti ar bent jau sudaryti tokį įspūdį. Šis būdas pagrįstas prielaida, kad esate vertingas žmogus, kuris neprivalo būti tobulas. Kai sulaukiate kritikos, imate tyrinėti. Ar joje yra bent krislas tiesos? Ką tiksliai padarėte, kad sulaukėte priešiškumo? Ar tikrai apsikvailinote? Kai užduodate daugybę nesmerkiančių klausimų ir tiksliai apibrėžiate problemą, galite pasiūlyti sprendimą. Jeigu siūlomas kompromisas, galite derėtis. Jeigu akivaizdžiai buvote neteisus, galite tai pripažinti. Jei suklydo kritikas, galite tai taktiškai parodyti.
Efektyvūs atsako į kritiką būdai
| Būdas | Aprašymas | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Konkretūs klausimai | Užduokite klausimus, kad suprastumėte kritiką. | "Ką konkrečiai turite omenyje, sakydamas, kad aš esu neorganizuotas?" |
| Empatija | Stenkitės suprasti kritiko požiūrį. | "Suprantu, kad galite būti nusivylęs dėl šios situacijos." |
| Sutikimas | Raskite tiesos krislą kritikoje ir su ja sutikite. | "Taip, aš galėjau padaryti tai geriau." |
| Kompromisas | Siūlykite sprendimus, kurie tenkina abi puses. | "Gal galime rasti būdą, kaip išspręsti šią problemą kartu?" |
| Savigarba | Gerbkite save ir pripažinkite, kad neturite būti tobulas. | "Aš esu vertingas žmogus, net jei padariau klaidą." |