Mokykla - vieta, kurioje vaikai praleidžia didelę dalį savo laiko, tad labai svarbu, kad joje vyrautų darna, humaniški santykiai, tolerancija ir geranoriškumas, nebūtų vietos patyčioms, o kiekvienas bendruomenės narys jaustųsi laimingas.
Ikimokyklinio Ugdymo Aplinkos Gerinimas
Ikimokyklinis ugdymas yra svarbi mūsų vaikų auklėjimo dalis. Pirmiausia ikimokyklinis ugdymas turėtų žadinti troškimą mokytis. Bet taip pat reikia sukurti gerą darbo vietą pedagogams.
Visos ikimokyklinio ugdymo įstaigos yra skirtingos, todėl, pasak viešojo sektoriaus interjero įrengimo verslo srities vadovo Fredriko Hentzo, patartina ikimokyklinio ugdymo įstaigas projektuoti atsižvelgiant į ugdymo poreikius.
Ikimokyklinio ugdymo įstaiga turėtų žadinti troškimą mokytis ir būti įrengta taip, kad atspindėtų joje puoselėjamas pedagogines idėjas. Jos aplinka ugdymo proceso metu turėtų būti transformuojama, neturėti pernelyg daug fiksuotų ir statiškų elementų. Ikimokyklinio ugdymo metu vaikai turėtų atsipalaiduoti, žaisti, ilsėtis ir mokytis naujų dalykų.
Tam reikia universalaus ikimokyklinio ugdymo interjero, kuris leistų laisvai judėti ir burtis bendrai veiklai su kitais, bet būtų ir privačių erdvių individualiai veiklai. Pagrindinė interjero dizaino taisyklė yra pradėti nuo grupinių poreikių ir pritaikyti mokyklinius baldus pagal vaikų skaičių, amžių ir ūgį.
Anot ikimokyklinio ugdymo mokytojos Emmie Ellman, įrengiant ikimokyklinio ugdymo įstaigą, svarbiausia atsižvelgti į vaikų poreikius. „Montessori pedagogikos mokykla propaguoja ryškias neutralias spalvas, kurios kambariui suteikia namų atmosferą, su vaikų ūgiui pritaikytais stalais ir mokyklinėmis kėdėmis.
Kambariai turėtų būti pakankamai erdvūs, kad nevaržytų judėjimo laisvės ir vaikų bendravimo, bet būtų vietos ir privatumui bei užsiimti savarankiškai, o tai padėtų susikaupti,“ - pasakoja Emmie.
Susitvarkyti daug lengviau, naudojant skirtingų tipų mokyklines spinteles ir lentynas. Žemos lentynos žaislams ir knygoms, kad vaikai galėtų patys pasiimti tai, ko jiems reikia, padeda jiems pasijusti lygiaverčiais ugdymo proceso dalyviais ir imtis iniciatyvos. Aukštesnėse lentynose su plastikinėmis dėžėmis, kurias nukelia darbuotojai, gali būti reikmenų, kurie naudojami tik konkrečiai veiklai.
Geras patarimas yra pažymėti lentynas joms numatytų medžiagų paveikslėliams. Tai padeda lengviau susitvarkyti ir rasti, kas kur padėta. Jei visą dieną patalpoje netyla triukšmas, vaikai gali pavargti, patirti stresą arba jiems gali būti sunku susikaupti.
Prie sienos ir lubų tvirtinamos įvairių formų ir spalvų triukšmo slopinimo priemonės ne tik gali padėti sumažinti triukšmą, bet ir puošia aplinką. Tą patį galima pasakyti apie užuolaidas ir portjeras, kurios taip pat gali būti naudojamos šviesos kiekiui reguliuoti. Taikant keletą paprastų priemonių galima pagerinti garsinę aplinką tiek ikimokyklinukams, tiek darbuotojams.
Emocinės Aplinkos Gerinimas Mokykloje
Panevėžio kolegijos Socialinių mokslų fakulteto dėstytojai 2020-aisiais - Vaikų emocinės gerovės metais - parengė ir įgyvendino neigiamų socialinių veiksnių prevencijos projektą „Saugi emocinė aplinka mokykloje“.
Tačiau, kaip atskleidė 2019 m. Panevėžio pedagoginės-psichologinės tarnybos (PPPT) atliktas tyrimas ,,Mokinių savijauta, saugumas mokykloje ir informuotumas apie pagalbos galimybes“, miesto mokyklose mokiniai ne visada jaučiasi gerai: yra patiriančių patyčias, nesutariančių su mokytojais, besiskundžiančių, jog dėl didelio mokymosi krūvio nebeturi laiko prasmingam laisvalaikiui.
2020 m. rudenį atliktas tyrimas ,,Saugi emocinė aplinka mokykloje“ pratęsia ir papildo jau minėtą mokinių apklausą. Anketinėje apklausoje dalyvavo 197 mokytojai iš 20 miesto mokyklų.
Anketą pedagogams, kuri buvo patalpina elektroninėje erdvėje, sudarė uždari, pusiau uždari ir atviri klausimai, kuriuos galima suskirstyti į 3 blokus:
- Mokytojų saugumo ir savijautos mokykloje vertinimas
- Mokinių savijautos ir saugumo mokykloje vertinimas
- Mokyklos emocinės aplinkos vertinimas
Pabaigoje palikta vietos mokytojų komentarams ir pasiūlymams, kaip pagerinti emocinę aplinką mokykloje.
Tyrimas atskleidė, kad beveik pusė apklausoje dalyvavusių pedagogų savo emocinę savijautą mokykloje įvertino kaip gerą, o 16,8 proc. teigė, kad jautėsi labai gerai. Maždaug ketvirtadalis jautėsi patenkinamai, kas dešimtas pedagogas savo savijautą apibūdino kaip blogą, o penki respondentai - kaip labai blogą.
Paaiškėjo, kad mokytojams nesaugumo jausmą ar emocinę įtampą darbe sukelia įvairios priežastys, iš kurių ryškiausiai išsiskyrė dėl karantino įvestas nuotolinis mokymas (62,4 proc). Daugiau nei trečdalis respondentų įvardino, kad jų emocinei savijautai neigiamą poveikį turi didelis darbo krūvis ar laiko trūkumas. Kas ketvirtam mokytojui įtampas kelia bendravimas su mokiniais ar perdėti ugdytinių tėvų lūkesčiai. Penktadalis pedagogų pripažino turintys problemų bendraudami su vadovais ar dėl nepamatuotų administracijos reikalavimų.
Vertindami mokinių savijautą ir saugumą mokykloje beveik visi pedagogai teigė, kad jiems rūpi kaip jaučiasi mokiniai jų pamokose, dauguma pritarė, kad mokinių saugumui ir savijautai mokykloje skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau sutiko su teiginiu, kad mokykloje yra mokinių, kurie tyčiojasi iš bendraamžių.
Mokyklos emocinės aplinkos vertinimas nevienareikšmis. Pasak daugumos apklausos dalyvių, jų mokykloje netrūksta bendruomenę vienijančių renginių, o mokyklos veikla grindžiama partneryste, dirbama komandomis, bendruomenės nariams yra žinomos jų pareigos, laikomasi taisyklių ir susitarimų, nors kartais pasitaiko tolerancijos trūkumo atvejų. Deja, maždaug kas šeštas nepritarė teiginiui, kad jų mokykloje vyrauja geras emocinis klimatas.
Apklausos dalyviai pripažino kad mokyklose vis dar pasitaiko patyčių. Daugiau kaip pusės apklausos dalyvių teigimu, ne visada viešinama informacija apie mokyklos bendruomenės narių patiriamas patyčias, trečdalis į šį klausimą atsakyti negalėjo. Kas trečias respondentas suabejojo, ar visi žinomi patyčių atvejai mokykloje yra atsakingai ištiriami, o įvykio dalyviams suteikiama pagalba.
Anketoje pateikus klausimą apie mokykloms rekomenduotą elektroninio informavimo apie patyčias įrankį ,,Patyčių dėžutė“ paaiškėjo, kad trečdalis apklausoje dalyvavusių mokytojų apie jį nėra nė girdėję. Kyla abejonių, ar visos mokyklos turi ir naudoja šį įrankį.
Beveik visi apklausos dalyviai turėjo komentarų bei pasiūlymų kaip pagerinti emocinę aplinką mokykloje. Šis atviras klausimas atskleidė, kad mokytojams kyla įtampų dėl COVID-19 situacijos: „Daug baimių dėl viruso plitimo. Nesijaučiame gerai dėl pandemijos, mes neapsaugoti!“; „Kiekviena diena - naujas išbandymas… Mokytojo darbas nesaugus, kaip ir gydytojo“.
Mokytojai įžvelgia poreikį „tvarkyti iš esmės visą švietimo sistemą“, teigia, kad „mokytojai pavargę, ypač vyresnio amžiaus. Kas juos pakeis? Jaunimas nesirenka tokio atsakingo ir sunkaus darbo“; „Reikia, kad į mokyklas ateitų jauni pedagogai“; „Nuvargę mokytojai, pavargę vaikai. Per daug emocinės įtampos dėl didelių krūvių ir nuotolinio mokymo“.
Iš komentarų gausos išryškėja kelios emocinės aplinkos gerinimo kryptys: būtinybė stiprinti visų bendruomenės narių (mokytojų, administracijos, mokinių ir jų tėvų) bendravimą ir bendradarbiavimą, būti aktyviems, kalbėtis, gerbti vieni kitus, elgtis etiškai.
Mokytojų nuomone, gerinant emocinę tiek mokytojų, tiek mokinių sveikatą labai pagelbėtų psichologas. Keliose anketose paminėta, kad mokykloje trūksta psichologo, mokytojai pageidauja profesionalių psichologų pagalbos mokyklai, supervizijų, emocinio raštingumo, emocinės sveikatos mokymų.
Apklausos dalyviai pasigenda mokytojų profesinio perdegimo prevencijos, kalba apie darbo sąlygų gerinimą, papildomų darbų krūvio mažinimą.
Projekto „Saugi emocinė aplinka“ darbo grupė tikisi, kad tyrimo išvados padės įvertinti mokinių ir mokytojų emocinio saugumo situaciją Panevėžio miesto mokyklose, įžvelgti tendencijas bei numatyti priemones, kuriant saugią emocinę aplinką mokykloje.
Šiuolaikinė mokymo(si) aplinka
Tyrimo "Saugi Emocinė Aplinka Mokykloje" Rezultatai
Apibendrinant tyrimo rezultatus, galima sudaryti lentelę, kuri aiškiai parodo mokytojų emocinę savijautą ir nuomones apie mokyklos aplinką:
| Rodiklis | Procentas | Komentaras |
|---|---|---|
| Emocinė savijauta mokykloje (gera/labai gera) | 66.8% | Dauguma mokytojų jaučiasi gerai, bet yra nemaža dalis, kurių savijauta patenkinama ar bloga. |
| Nuotolinis mokymas kaip nesaugumo priežastis | 62.4% | Nuotolinis mokymas stipriai veikia mokytojų emocinę būklę. |
| Didelis darbo krūvis ir laiko trūkumas | >33% | Darbo krūvis yra reikšmingas faktorius, lemiantis emocinę savijautą. |
| Patyčios mokykloje | Yra | Mokyklose vis dar pasitaiko patyčių, o informacija apie jas ne visada viešinama. |
| Psichologo poreikis | Didelis | Mokytojai jaučia poreikį psichologo pagalbai mokykloje. |
