Laikraščiuose pasirodantys skelbimai apie iš varžytinių parduodamus butus ir žemę su skolomis nesusidūrusiesiems - neįdomi ir nieko verta informacija. Tačiau skolininkams, kurie tokiu būdu priversti atsisveikinti su namais, žodis “varžytinės” - tarsi nuosprendis, kurio išvengti dažnai jau nebeįmanoma. Į išvaržomus butus nukrypsta nekilnojamojo turto perpardavinėtojų akys. Jiems varžytinės - galimybė pusvelčiui nupirkti butus, kurie vėliau parduodami už rinkos kainą.
Taigi, nuo kokios skolos antstolis gali pradėti nekilnojamojo turto išieškojimo procesą? Aptarkime tai detaliau, atsižvelgiant į Lietuvos įstatymus ir teismų praktiką.
ANTRAS ŠANSAS: atgimsta ir gamta, ir daiktai
Skolininko Turto Areštas ir Išieškojimo Eilė
Skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą laikinas uždraudimas ar apribojimas. Įstatymai numato, jog antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Civilinio proceso kodeksas (CPK) numato išieškojimo iš skolininko fizinio asmens turto eilę, kurios antstoliai privalo laikytis:
- Pirma eile išieškoma iš hipotekos ir įkeisto turto.
- Antrąja - išieškoma iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto.
- Trečiąja - skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto, išskyrus skolininkui priklausančios žemės ūkio paskirties žemės, jeigu skolininko pagrindinis verslas yra žemės ūkis, ir iš skolininkui priklausančio gyvenamojo būsto, kuriame jis gyvena (į šį turtą išieškojimą galima nukreipti tik ketvirtąja ir penktąja eile).
Taigi, jei antstolis turi galimybę išieškoti skolą iš skolininkui priklausančių piniginių lėšų arba skolininko turimo kilnojamojo turto (pvz.: automobilio vertės) pakanka išieškotinos sumos ir vykdymo išlaidų padengimui užtikrinti, antstolis neturi teisės papildomai areštuoti skolininko nekilnojamojo turto.
Tačiau, esant situacijai, kai skolininkas neturi jokių piniginių lėšų ar kilnojamojo turto, kurį areštavęs antstolis galėtų užtikrinti skolos išieškojimą, pastarasis, laikydamasis proporcingumo principo, turi teisę areštuoti ir skolininkui priklausantį nekilnojamąjį turtą.
Net ir areštavęs skolininko nekilnojamąjį turtą, antstolis ne visuomet turi teisę nukreipti išieškojimą į jį.
Apribojimai Išieškojimui iš Būsto
Pirmiausiai pinigų išieškojimas negali būti nukreipiamas į skolininko turtą, jeigu skolininkas pateikia antstoliui įrodymus, kad išieškotiną sumą ir vykdymo išlaidas galima išieškoti per dvylika mėnesių, o išieškant iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, - per trisdešimt šešis mėnesius, darant šio Kodekso 736 straipsnyje nurodyto dydžio išskaitas iš skolininko darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ar kitų pajamų.
Jeigu skolininkas nepateikia antstoliui šio straipsnio 1 dalyje nurodytų įrodymų arba paaiškėja, kad išieškotina suma ir vykdymo išlaidos nebus išieškotos per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija 10 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos (toliau - MMA), galiojančios paskelbiant varžytynes, dydžių.
Atkreiptinas dėmesys, kad aukščiau išvardinti apribojimai nėra taikomi, kai išieškoma iš įkeisto nekilnojamo turto.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, asmenų su negalia ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste.
Svarbu: Net ir sulaukus blogiausio - buto varžytinių, skolininkas dar turi galimybę sumažinti turto praradimo grėsmę. Dažnai skolininkas pats susiranda pirkėją, su juo tariasi dėl kainos, o antstolis atlieka notaro funkciją. Šis variantas žmogui naudingesnis, nes taip galima tikėtis gauti daugiau pinigų už savo nekilnojamąjį turtą.
Areštuoto Turto Realizavimas ir Varžytinės
Areštuoto turto realizavimas - tai areštuoto skolininkui nuosavybės teise priklausančio turto priverstinis pardavimas iš varžytinių per antstolius. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnis). Taigi, įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia galimybę taip įkainoti turtą, kad įkainojimas atitiktų galimas realias rinkos kainas.
Jei turto vertei nustatyti skiriama ekspertizė, tokiu atveju areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta vertė. Iki varžytynių paskelbimo skolininkas turi teisę susirasti areštuoto turto pirkėją (CPK 704 straipsnis) ir tokiu būdu turtą parduoti jam palankesnėmis sąlygomis. Skolininkui pačiam nesusiradus turto pirkėjo, turtą realizuoja antstolis.
Varžytinės būna pirmosios ir antrosios, tam tikrais atvejais varžytines tenka pakartoti, todėl būna pirmosios pakartotinės ir antrosios pakartotinės. Per pirmąsias varžytines antstolis turi teisę parduoti turtą už mažesnę kainą, tačiau pirmosiose varžytinėse parduodamo turto nustatoma pradinė kaina sudaro ne mažiau kaip aštuoniasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis), o per antrąsias varžytines šešiasdešimt procentų CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos.
Antrosios varžytinės skelbiamos tada, kai išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą arba per antstolio nustatytą terminą nepraneša apie savo sutikimą paimti perduodamą turtą ar per nustatytą terminą neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo.
Tais atvejais, kai ir antrosios varžytinės paskelbiamos neįvykusiomis, antstolis panaikina turto areštą ir grąžina turtą skolininkui. Skola lieka nepadengta. Pakartotinai į tą patį turtą pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus išieškojimas gali būti nukreipiamas praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo skolininkui.
Neparduotą iš varžytinių turtą grąžinus skolininkui, išieškojimas gali būti nukreipiamas bendra tvarka į kitą skolininkui priklausantį turtą (CPK 723 straipsnis).
Jei turto antstoliui nepavyksta realizuoti jis grąžinamas skolininkui, tačiau antstolio vykdymo išlaidas skolininkas privalo padengti. Tiksliau vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, o vėliau jos išieškomos iš skolininko (CPK 610 straipsnio 1 dalis).
Turto pardavimo iš varžytinių aktą galima pripažinti negaliojančiu, jeigu turtas buvo parduotas mažesne nei rinkos kaina arba turtas buvo įkainotas nepagrįstai didesne nei rinkos verte ir tokiu būdu buvo sudarytos sąlygos turtą parduoti iš antrų varžytinių. Tokiu atveju patenkinus mažesne apimtimi išieškotojo reikalavimus ir sukeliant neigiamų padarinių skolininkui.
Šiame straipsnyje pateikta informacija yra bendrojo pobūdžio. Dėl detalesnės informacijos rekomenduojama kreiptis teisinės konsultacijos.
Kaunietės Linos Jeremičiūtės Istorija
Iš varžytinių gali būti parduota pusė net ir vieno kambario buto. Tai netikėtai sužinojo kaunietė Lina Jeremičiūtė, vieno kambario bute gyvenanti su dviem dvylikos ir septynerių metų sūnumis. Moteris įsitikinusi, jog turto neteko neteisėtai ir dėl to ketina kreiptis į teismą. Tuo tarpu butą pardavęs antstolis teigė vykdęs to paties teismo sprendimus.
Viename Draugystės gatvės daugiabučių L.Jeremičiūtė apsigyveno 1998 metų gegužę. Jaunos moters gyvenimas taip susiklostė, jog nedidelį butą ji pirko per pusę su savo dviejų vaikų tėvu. Pora kartu negyveno, tačiau už pagalbą įsigyjant stogą virš galvos kaunietė savo buvusiam gyvenimo draugui jokių finansinių pretenzijų nebereiškė.
Prieš tai kelerius metus L.Jeremičiūtė glaudėsi miesto Savivaldybei priklausiusiame bendrabutyje Chemijos prospekte. Būtent su šiuo būstu ir susiję dabartiniai moters rūpesčiai, primenantys tikrą detektyvą.
Praėjusių metų spalį kaunietė netikėtai gavo laišką iš antstolių kontoros. Oficialiame rašte buvo teigiama, jog jos buto Draugystės gatvėje dalis yra areštuota ir bus parduota iš varžytinių, jeigu moteris nesusimokės skolų.
Nuvykusi į antstolių kontorą L.Jeremičiūtė sužinojo, jog jos vardu yra priteista daugiau kaip 4 tūkst. litų už 1999 metais sukauptus komunalinius įsiskolinimus bute Chemijos prospekte. Tokia žinia pribloškė moterį, mat šiame bute ji negyveno nuo 1996 metų.
Pirmą kartą apie augančias skolas jos vardu moteris išgirdo 1998 metais, kai, įsigijusi butą Draugystės gatvėje, norėjo čia prisiregistruoti. Butų ūkio valdyba atsisakė moterį išregistruoti iš bendrabučio Chemijos prospekte dėl nesumokėtų skolų. Tačiau vėliau, išgirdusi grasinimus atimti iš jos butą Draugystės gatvėje, moteris surinko pinigus ir padengė įsiskolinimus.
Išgirdusi, jog dėl bendrabučio skolų jai vėl gresia nemalonumai, moteris pradėjo varstyti įvairių įstaigų bei institucijų duris norėdama įsitikinti, kaip ji galėjo įsiskolinti už butą, kuriame negyveno.
Antstolio kontoroje moteris išsiaiškino, jog jai už akių buvo priimti keli teismo sprendimai priteisti įsiskolinimus už komunalines paslaugas. Nespėjus išsiaiškinti, kas jos vardu pridarė skolas ir vaikščiojo į teismus, visa neseniai L.Jeremičiūtę ištiko dar vienas smūgis.
Balandžio 23-iosios rytą, vyresniajam sūnui išeinant į mokyklą, į jos butą jėga įsiveržė du augaloti vyrai. Pastūmę pro duris beišeinantį vaiką, jie pareiškė atėję dėl buto, kuris jai nebepriklauso. Šeimininkei pradėjus šauktis pagalbos, kaimynė paskambino policijai.
Netrukus nekviesti svečiai ėmė šeimininkauti jos namuose: iškraustė daiktus, pasiėmė buto raktus, paleido muziką, užsirūkė ir pranešė, jog rengiasi įkurtuvėms. Atvykę pareigūnai apstulbusiai kaunietei ne ką tegalėjo padėti. Įsibrovėliai jiems pateikė buto pirkimo dokumentus, tad policijos darbuotojai moteriai patarė kreiptis į teismą.
Į namus L.Jeremičiūtei pavyko įeiti tik vėlai vakare. Trečiąkart iškviesti policininkai privertė iš buto išeiti du čia likusius neblaivius vyrus. Kita dalis kompanijos jau buvo išsiskirsčiusi. Iš karto po šių nemalonių įvykių moteris suskubo keisti buto spyną ir rengti dokumentus teismui.
Tuo tarpu L.Jeremičiūtės turtą iš varžytinių pardavęs antstolis Leonas Gudeika tvirtino vykdęs 1999 metais priimtus teismo sprendimus, pagal kuriuos kaunietės vardu buvo priteistos beveik 5 tūkst. litų skolos. Jis teigė ne kartą informavęs pilietę ir apie turto areštą, ir apie artėjančias varžytines, tačiau nesulaukė jokios reakcijos. Į klausimą, ar buvo galima išvaržyti dalį buto, kuriame gyvena du nepilnamečiai vaikai, L.Gudeika atsakė, jog įstatymas jokių stabdžių nenumato.
Už savo turtą L.Jeremičiūtė ketina kovoti teisme. Jai atstovaujantis advokato padėjėjas Linas Mažonas tikina mėginsiąs teisme įrodyti, jog jo klientė negyveno bendrabutyje Chemijos prospekte tuo metu, kai augo įsiskolinimai. Teismui ketinama pateikti įrodymus, jog antstolis neinformavo buto bendrasavininkių apie rengiamas varžytines, tad bus prašoma panaikinti dalies buto pirkimo-pardavimo sutartį.
Šis mėnesį Lietuvos antstolių rūmai kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją siūlydami aktyviau bendradarbiauti vaiko teisių apsaugos srityje. Antstoliai ragina atsakingas institucijas keistis informacija apie susidariusią padėtį skolininkų šeimose.
tags: #kad #gal #buti #nukreipiamas #isieskojimas #i