Artėjant švenčių maratonui, svarbu prisiminti, kaip apmokamas darbas švenčių dienomis Lietuvoje. Šveñčių diẽnos - tai įstatymais nustatytos dienos, susijusios su svarbiais valstybės įvykiais, religinėmis ar atmintinomis datomis.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, darbą švenčių dienomis reglamentuoja Darbo kodeksas (2016 m., įsigaliojo 2017 m.).
Šiame straipsnyje aptarsime, kaip reglamentuojamas darbo laikas prieš šventes, apmokėjimas už darbą švenčių dienomis ir kokios yra Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) rekomendacijos.
Seimas patobulino Darbo kodeksą – kokios pataisos svarbiausios?
Darbo laiko trumpinimas prieš šventes
Darbdaviai privalo trumpinti darbo laiką prieššventinėmis dienomis viena valanda, nepriklausomai nuo darbo režimo ar grafiko. Trumpinimas taikomas ir dirbantiems ne visą darbo laiką, pagal suminę darbo laiko apskaitą ar budėjimą.
Švenčių dienų sąrašas, prieš kurias turi būti trumpinamas darbo laikas 1 val.:
- rugpjūčio 15-oji - Žolinė (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų diena);
Atkreiptinas dėmesys, kad prieššventinės dienos darbo trukmę privalu trumpinti (arba apmokėti kaip už viršvalandį) ir darbuotojams, dirbantiems ne visą darbo laiką (ne pilnu etatu). Analogiškas išaiškinimas taikomas net ir tiems darbuotojams, kurie per darbo dieną dirba tik vieną valandą.
Darbo kodekse numatyta tik viena išimtis dėl prieššventinės darbo dienos trukmės trumpinimo, t. y., darbo laikas prieššventinę dieną nėra trumpinamas tik darbuotojams, kurie dirba pagal sutrumpintą darbo laiko normą.
Pavyzdžiui, šių metų švenčių grafikas:
- gruodžio 23 d., pirmadienis (prieš Kūčias) - darbo dienos trukmė trumpinama viena valanda;
- gruodžio 24 d., antradienis (Kūčios) - taip pat laikoma prieššventine diena, taigi darbo dienos trukmė taip pat trumpinama viena valanda;
- gruodžio 31 d., antradienis (prieš Naujuosius metus) - darbo diena taip pat trumpinama viena valanda.
Jei darbuotojo pamaina tęsiasi per dvi prieššventines dienas, darbo diena trumpinama viena valanda, o ne dviem.
Dabar Darbo kodeksas nustato, kad kai dėl darbo organizavimo ypatumų ar nepertraukiamos darbdavio veiklos sutrumpinti darbo dienos darbuotojui nėra galimybės, už šią valandą darbuotojui yra apmokama kaip už viršvalandinį darbą. Įstatymų leidėjas įtvirtino galimybę šiems darbuotojams dirbti prieššventinę dieną tiek pat, kiek įprastai, tačiau už 1 val. gauti didesnį apmokėjimą, o darbdaviams - organizuoti darbą nepertraukiamai, nepažeidžiant Darbo kodekso reikalavimų.
Žinotina, kad jei kalendoriuje yra kelios iš eilės šventinės dienos, darbuotojų darbo laikas trumpinamas prieš kiekvieną jų (arba apmokamas kaip viršvalandinis). Pavyzdžiui, gruodžio 24, 25 ir 26 yra šventinės dienos, tad darbuotojas, dirbantis gruodžio 23, 24 ir 25 dienomis, bus laikomas dirbantis prieššventinėmis dienomis.
„Darbo dienos trumpinimas yra darbuotojo teisė, kurios negali paneigti nei darbdavys, nei darbo pobūdis. Jei trumpinti laiką nėra galimybės, ši valanda turi būti apmokama kaip viršvalandinis darbas“, - akcentuoja Š. Orlavičius.
Šventinėmis dienomis dirbama tik su darbuotojo sutikimu. Išimtys, kai darbuotojo sutikimas nėra reikalingas, yra šios: darbuotojas dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą arba taip numato kolektyvinė sutartis.
Tačiau, jeigu atsiranda objektyvios priežastys, darbas švenčių dieną galimas tik darbuotojui sutikus, išskyrus atvejus, kai dirbama pagal suminę darbo laiko apskaitą ar kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais.
Be to, Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme įtvirtinta imperatyvi norma, kad nėščios, neseniai pagimdžiusios ir krūtimi maitinančios darbuotojos gali būti skiriamos dirbti švenčių dienomis tik joms sutikus.
Apmokėjimas už darbą švenčių dienomis
Darbo kodeksas numato, kad už darbą švenčių dienomis mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbo užmokestis. Jei darbas švenčių dieną atliekamas kaip viršvalandinis, už jį mokama ne mažesniu kaip du su puse darbo užmokesčio dydžio tarifu.
Darbo kodekso 144 straipsnio numatyta, kad už darbą švenčių dieną mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.
Už darbą švenčių dienomis turi būti mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis. Galima mokėti ir didesnį užmokestį, svarbiausia, kad būtų užtikrintas minimalaus įstatyme numatyto užmokesčio dydžio mokėjimas, t.y. dvigubo.
„Darbuotojai turi žinoti, kad jų darbas švenčių dienomis yra apmokamas didesniu tarifu, - teigia Šarūnas Orlavičius. - Taip pat darbuotojo prašymu už dirbtą laiką gali būti suteikiamos papildomos apmokamos poilsio dienos.“
Darbo teisės skyriaus patarėja-vyriausioji darbo inspektorė Vaida Arlauskaitė pastebi, kad Darbo kodekse nėra konkrečiai nustatyta, kaip apmokamas darbas švenčių dienos naktį, reikėtų vadovautis didesniuoju nustatytu dydžiu, t. y. darbas naktį šventinę dieną turėtų būti apmokamas ne mažesniu nei dvigubu darbuotojo darbo užmokesčiu (kaip darbas šventinę dieną), o už viršvalandinį darbą švenčių dieną turi būti mokamas ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis.
Patarėja atkreipia dėmesį, kad viršvalandiniu darbu švenčių dieną laikytinas atvejis, kai darbuotojas dirba švenčių dieną, viršydamas savo darbo dienos (pamainos) trukmę arba jam nustatytą apskaitinio laikotarpio darbo laiko normą, ir pabrėžia, kad dviejų su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio tarifu turėtų būti apmokamas tik darbuotojo darbo laikas švenčių dieną, kuris viršija darbuotojui nustatytos darbo dienos ar apskaitinio laikotarpio trukmę.
Anot V. Arlauskaitės, jeigu darbuotojas jam sutikus dirba švenčių dieną ir per savaitę nėra viršijama jo darbo sutartyje sulygta darbo laiko norma, ši diena laikytina tik darbu švenčių dieną ir už šią dieną darbuotojui turėtų būti apmokama Darbo kodekso 144 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, pavyzdžiui, darbuotojas dirba nuo pirmadienio iki penktadienio po 8 val. savaitės viduryje yra šventinė diena, tada apmokama tik kaip už šventinę dieną.
Darbuotojui ir darbdaviui suteikiama galimybė susitarti, jog darbo laikas švenčių dienomis padaugintas iš atitinkamo dydžio (dviejų ar dviejų su puse), gali būti pridedamas prie kasmetinių atostogų laiko. Susitarus dėl tokios laiko kompensavimo formos, darbuotojui suteikiamos papildomos atostogų dienos, kurios apmokamos įprastu darbuotojo darbo užmokesčiu. Reikalinga teisinė pagalba?
„Tiesa, - pabrėžia vyriausioji darbo inspektorė, - Darbo kodekse yra numatyta galimybė už darbą švenčių dieną kompensuoti darbuotojui papildomu poilsiu. - Visgi Darbo kodekse tokio poilsio suteikimo tvarka nereglamentuota, tai yra ar jis suteikiamas kartu su kasmetinėmis atostogomis, jų dalimi, ar panašiai, taigi galima daryti išvadą, kad darbuotojui gali būti suteiktas papildomo poilsio laikas be kasmetinių atostogų arba jų dalies, jeigu šalys dėl to susitaria, tačiau tokiu atveju už poilsio dieną faktiškai dirbtą laiką nemokama, o apmokama darbo užmokesčiu už visą poilsio laiką, kuris pridedamas prie kasmetinių atostogų, pavyzdžiui, jei darbuotojas poilsio dieną dirbo 4 valandas, prie kasmetinių atostogų laiko jam pridedamos 8 valandos.“
V. Arlauskaitė akcentuoja, kad reikėtų atkreipti dėmesį ir į vadovo darbo laiko švenčių dieną apmokėjimą.
Kai darbuotojas dirba daugiau, nei nustatyta darbo sutartyje, susidaro viršvalandžių.
VDI rekomendacijos
VDI ragina darbdavius iš anksto planuoti darbo grafiką šventiniu laikotarpiu, užtikrinti tinkamą darbo laiko apskaitą ir apmokėjimą bei laikytis Darbo kodekso reikalavimų.
„Šventinis laikotarpis yra ne tik svarbus darbo organizavimo atžvilgiu, bet ir laikas, kai būtina atkreipti dėmesį į darbuotojų teises bei užtikrinti tinkamas sąlygas poilsiui“, - priduria VDI kancleris.
Artėjant šventinėms dienoms darbuotojų susidomėjimas, kaip bus organizuojamas darbas švenčių dienomis, smarkiai išauga. Tai yra ypač svarbu tiems darbuotojams, kurių darbas turi būti organizuojamas nepertraukiamai - pavyzdžiui, gamybos, statybos, prekybos ir tam tikrų paslaugų sektoriuose.
Švenčių dienomis dirbama tik tada, kai tam yra objektyvus pagrindas, tačiau darbdaviai privalo gerbti darbuotojų teises ir laikytis teisės aktų, - pabrėžia VDI kancleris Šarūnas Orlavičius. - Nepamirškime, kad nėščioms, neseniai pagimdžiusioms ar krūtimi maitinančioms darbuotojoms sutikimas dirbti švenčių dienomis būtinas visais atvejais.“