Šališkumas ir nešališkumas yra svarbios sąvokos įvairiose gyvenimo srityse, įskaitant teisę, mokslą ir žurnalistiką. Būti nešališku reiškia būti objektyviam ir neturėti išankstinių nuostatų, o būti šališku reiškia turėti polinkį į vieną pusę ar nuomonę.
Teisingumo deivė Temidė simbolizuoja nešališkumą
Nešališkumas baudžiamajame procese
Baudžiamajame procese teismo nešališkumo principas yra esminis. Jis suvokiamas kaip suinteresuotų bylos baigtimi proceso dalyvių garantija į tai, kad byla būtų išnagrinėta teismo, neturinčio ir neišreiškiančio jokio išankstinio nusistatymo prieš proceso dalyvius.
Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus:
- Subjektyvus nešališkumas: nė vienas teisėjas negali asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas.
- Objektyvus nešališkumas: teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę.
Teismo procesas turi būti organizuojamas, proceso veiksmai atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba kad teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi.
Tačiau nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia nuomonė gali būti laikoma objektyviai pagrįsta, turi būti nustatyti realūs faktai, keliantys abejonių dėl teismo nešališkumo.
Teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos aplinkybės, patvirtinančios teismo suinteresuotumą priimti kuriai nors vienai proceso šaliai palankų sprendimą ar tendencingą proceso organizavimą.
Teisėjo nušalinimas
Šališku pripažįstamas teismas, kai bylą nagrinėja nors vienas teisėjas, negalintis dalyvauti procese dėl BPK 58 straipsnyje išvardytų priežasčių. Šiame straipsnyje pateiktas teisėjo nušalinimo pagrindų sąrašas nėra baigtinis, jo 1 dalies 4 punktas leidžia grįsti nušalinimą ir kitomis šiame straipsnyje konkrečiai neįvardytomis aplinkybėmis, tačiau keliančiomis pagrįstų abejonių teisėjo nešališkumu.
Kreipimasis į Konstitucinį Teismą
Teismui nėra privalomi proceso dalyvių prašymai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Teismas kreipiasi į Konstitucinį Teismą tik nustatęs, kad prašymas yra pagrįstas. Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą kiekvienas teismas sprendžia pats savarankiškai. Kai teismui pateikiamas prašymas nėra motyvuotas, teismas, netenkindamas tokio prašymo, neprivalo savo sprendimo papildomai argumentuoti.
Tyrėjo šališkumas moksliniuose tyrimuose
Tyrėjo šališkumas - tai subjektyvūs tyrėjo įsitikinimai, vertybės, požiūriai ar pageidavimai, kurie gali turėti įtakos tyrimo planavimui, atlikimui ar rezultatų interpretavimui. Svarbu pažymėti, kad tyrėjo šališkumas gali pasireikšti netyčia dėl nesąmoningo šališkumo arba be piktos valios. Tačiau jis vis tiek kelia grėsmę tyrimų objektyvumui ir vientisumui.
Tyrimo procese gali pasireikšti kelių rūšių tyrėjo šališkumas:
- Atrankos šališkumas: Tyrėjas į tyrimą pasirinktinai įtraukia arba neįtraukia tam tikrus asmenis arba duomenų taškus ir dėl to iškreiptai atspindi tiriamąją populiaciją.
- Patvirtinimo šališkumas: Tyrėjai gali būti linkę teikti pirmenybę arba ieškoti informacijos, kuri patvirtina jų išankstinius įsitikinimus ar hipotezes, ignoruodami arba sumenkindami prieštaringus įrodymus.
- Stebėtojo šališkumas: Tyrėjo lūkesčiai ar išankstinės žinios daro įtaką tyrimo dalyvių elgesio ar atsakymų stebėjimams ar interpretacijoms.
- Publikavimo šališkumas: Mokslininkų ar žurnalų tendencija dažniau skelbti tyrimus su teigiamais ar statistiškai reikšmingais rezultatais nei tyrimus su neigiamais ar nereikšmingais rezultatais.
- Prisiminimo paklaida: Dalyvių prisiminimams apie įvykius ar patirtį įtakos turi jų dabartiniai įsitikinimai ar lūkesčiai.
- Dizaino paklaida: Sisteminga klaida arba iškraipymas, į tyrimą įtrauktą dėl dizaino ar metodologijos trūkumų ar apribojimų.
- Procedūrinis šališkumas: Sisteminga mokslinių tyrimų klaida ar iškraipymas, atsirandantis dėl tyrimo metu taikomų procedūrų ar metodų trūkumų ar šališkumo.
- Respondento šališkumas: Sistemines klaidas arba iškraipymus, kurie gali atsirasti atliekant mokslinius tyrimus, kai dalyviai pateikia netikslius arba šališkus atsakymus.
- HARKING: Hipotezės formuluojamos po duomenų analizės, kad atrodytų, jog jos buvo sukurtos prieš duomenų analizę.
Tyrėjų šališkumo prevencija yra labai svarbi siekiant išlaikyti mokslinių tyrimų vientisumą ir objektyvumą. Nors visiškai pašalinti šališkumą yra sudėtinga, tyrėjai gali imtis keleto veiksmų, kad sumažintų jo poveikį.
Štai keletas būdų, kaip to pasiekti:
- Tyrėjai turėtų žinoti apie savo šališkumą ir išankstinę nuomonę.
- Prieš pradėdami tyrimą, aiškiai apibrėžkite tyrimo klausimus ir tikslus.
- Taikyti griežtus tyrimo planavimo metodus, kurie sumažina šališkumą.
- Veiksminga strategija yra išankstinis mokslinių tyrimų protokolų, įskaitant hipotezes, tyrimo planą ir analizės planus, registravimas prieš renkant duomenis.
- Skatinti pakartotinius tyrimus, kad būtų galima nepriklausomai patvirtinti rezultatus.
- Laikytis etikos principų, pavyzdžiui, informuoto sutikimo, konfidencialumo ir interesų konfliktų vengimo.
Neutralus požiūris Vikipedijoje
Visas enciklopedinis turinys Vikipedijoje turi būti rašomas iš neutralaus požiūrio (NP) taško. NP yra vienas iš pamatinių Vikipedijos principų ir yra tarp trijų svarbiausių Vikipedijos taisyklių; kitos dvi yra patikrinamumas ir jokių originalių tyrimų.
Rašant Vikipedijos straipsnius, prieiti neutralaus požiūrio reiškia: atidžiai ir kritiškai išanalizuoti įvairius patikimus šaltinius ir tuomet stengtis teisingai, proporcingai ir kiek įmanoma nešališkai perteikti juose esančią informaciją skaitytojui. Vikipedija siekia nesutarimus aprašyti, o ne į juos įsitraukti. Redaktoriai, natūraliai turėdami savo asmeninį požiūrį, turėtų sąžiningai ir vadovaudamiesi geranoriškumo prezumpcija stengtis pateikti išsamią informaciją, o ne propaguoti vieną ar kitą poziciją.
Neutralus požiūris nereiškia tam tikrų požiūrių atmetimo; veikiau, šis principas reiškia, kad reikia įtraukti visus patikrinamus požiūrius, kurie turi pakankamai svorio. Venkite pristatyti nuomones kaip faktus. Paprastai straipsniuose pateikiama informacija apie svarbius požiūrius, išsakytus ta tema. Tačiau šios nuomonės neturėtų būti išsakytos Vikipedijos balsu.
Pagrindiniai neutralaus požiūrio principai:
- Venkite ginčijamus teiginius pristatyti kaip faktus.
- Venkite pristatyti faktus kaip nuomones.
- Pirmenybę teikite formuluotėms, kurios nemėgina vertinti.
- Pateikite nuomones ir prieštaringas išvadas nešališku tonu.
- Perteikite santykinę priešingų požiūrių svarbą.
- Užtikrinkite, kad tekstas apie skirtingus požiūrius ta tema tinkamai atspindėtų santykinį tų požiūrių palaikymo lygį.
Vikipedija siekia pateikti konkuruojančias nuomones proporcingai jų reprezentacijai patikimuose šaltiniuose ta tema. Marginalūs požiūriai, t. y. palaikomi absoliučios mažumos, paprastai neturi būti įtraukti iš viso.
Net jei tema pateikiama remiantis faktais, o ne nuomone, netinkamas tonas gali kilti dėl faktų atrankos, pateikimo ar organizavimo. Neutralūs straipsniai turi būti parašyti tokiu tonu, kuris nešališkai, tiksliai ir proporcingai atspindi visas straipsnyje įtrauktas pozicijas.
Rašykite enciklopediniu stiliumi. Vikipedija apima daugybę sričių, kurios dažnai yra intensyvių diskusijų objektas.
Štai lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai skirtumai tarp šališkumo ir nešališkumo:
| Savybė | Šališkumas | Nešališkumas |
|---|---|---|
| Apibrėžimas | Polinkis į vieną pusę ar nuomonę | Objektyvumas ir išankstinių nuostatų neturėjimas |
| Poveikis | Iškreiptas vaizdas, neteisingos išvados | Teisingas ir objektyvus vaizdas |
| Svarba | Vengtinas | Siektinas |
Apibendrinant galima teigti, kad nešališkumas yra esminis principas, užtikrinantis teisingumą, objektyvumą ir patikimumą įvairiose srityse. Siekdami nešališkumo, galime užtikrinti, kad sprendimai būtų priimami remiantis faktais ir įrodymais, o ne asmeninėmis nuomonėmis ar išankstinėmis nuostatomis.