Ką reiškia būti lietuviu? Tapatybės paieškos šiandien

Ką reiškia būti lietuviu? Šis klausimas, regis, neturi vieno paprasto atsakymo. Šiandien, kai Lietuvos vardas ir dalis lietuvių pasklidę po pasaulį, šis klausimas analizuojamas įvairiais aspektais.

Šiandieninė visuomenė skiriasi nuo tos, kuri gyvavo prieš kelis amžius. Jeigu anksčiau gyvenusiems lietuviams būti lietuviu turėjo ypatingą reikšmę, o žmonės kovojo už tautinio identiteto puoselėjimą, tai šiandien situacija kiek kitokia.

Rolando Rastausko esė „Ta nepakeliama eurolengvybė“ naratorius, išgirdęs klausimą „Ką reiškia būti lietuviu?“, jaučiasi kastruojamas, jį gąsdina būtinybė „apsibrėžti“: „Ar gali būti lietuviu žmogus, savąjį privatumą ir sykiu laisvės idėją iškeliantis aukščiau tautinės tapatybės? Maža to - laikantis, kad asmeninė tapatybė apskritai neapibrėžiama. <…> sakantis: noriu būti Kitas, un Autre, noriu išsaugoti savąjį kitoniškumą, kitokią jauseną ir galvoseną <…>“.

Šiandienos pasaulyje gyvenantys žmonės į buvimą lietuviais žvelgia kiek kitaip. Buvimas lietuviu šiandien siejamas su visiškai kitokiomis vertybėmis ar jų reikšmėmis. Buvimas lietuviais tampa kur kas sudėtingesnis, o Lietuvos žmonės darosi pasyvesni.

Tačiau tai yra tik viena nuomonių pusė, kuri gali būti kiek subjektyvi. Nepaisant to, ką reiškia buvimas lietuviu šiandienos žmogui, gali padėti suprasti įvairūs Lietuvoje gyvenančių ar dėl Lietuvos dirbančių atvejai bei patirtys ir net literatūriniai kūriniai.

Kai visas pasaulis ranka pasiekiamas, kai maišosi kalbos, išsitrina bendravimo ribos, kyla klausimas, kas mus, lietuvius, išskiria iš kitų tautų.

„Lietuviais esame mes gimę“, kažkada rašė XIX a. poetas, publicistas bei visuomenės veikėjas Jurgis Zauerveinas. Būtent ši frazė iškiliausiai ir puikiausiai atspindi lietuvybę gerbiančio ir puoselėjančio žmogaus esybę. Lietuvybė ir patriotiškumas visais laikais buvo pagrindinės sąvokos, kuriomis buvo remtasi, siekiant išvengti priešų nemalonės ir skaudžių įvykių. Tik suvokdami lietuvybės svarbą tauta kilo prieš priešus bandydami išsaugoti ją bet kokiu atveju. Tai galima prisiminti kaip labai gražų gestą.

Žodis būti lietuvių kalboje yra vienas iš dažniausiai vartojamų ir turi daugybę reikšmių bei atspalvių. Jis gali reikšti egzistavimą, buvimą tam tikroje vietoje, dalyvavimą, vyksmą, trukmę ir daugelį kitų dalykų.

Pagrindinės žodžio "Būti" reikšmės:

• Egzistavimas, reikšimasis tikrovėje
• Gyvenimas
• Turėjimas vietą kur nors, stovėjimas, gulėjimas
• Atsidūrimas
• Dalyvavimas
• Vykimas, dėjimasis
• Reiškimasis, rodymasis, rastis
• Atsitikimas, pasitaikymas
• Įvykimas
• Trukimas, tvėrimas
• Atvykimas, nuvykimas, apsilankymas
• Pasilikimas
• Prižiūrėjimas
• Tarnavimas, dirbimas
• Turėjimas (impers. su dat.)

Žodis "būti" taip pat vartojamas kaip pagalbinis veiksmažodis, sudarant sudurtinius laikus, bei sudėtinio tarinio jungtimi.

Sinonimai

Žodis "būti" turi nemažai sinonimų, kurie gali būti vartojami priklausomai nuo konteksto:

• Egzistuoti
• Reikštis
• Gyventi
• Dėtis
• Vykti
• Atsitikti
• Pasitaikyti
• Tverti
• Trukti
• Apsigyventi
• Apsistoti
• Apsiprasti
• Užtrukti
• Atsidurti

Šie sinonimai padeda išvengti žodžio "būti" kartojimo ir praturtinti kalbą.

Frazeologizmai

Žodis "būti" dažnai naudojamas įvairiuose frazeologizmuose, kurie suteikia kalbai ekspresyvumo ir vaizdingumo:

• Ant bū́tino (būtinõs) - visam laikui, pastoviai (gyventi).
• Ant kójų bū́ti [sukeltám] - judėti, vaikščioti.
• Bū́ti ant pãtalo - sirgti.
• Ant vienõs kójos bū́ti - trumpai kur užtrukti.
• Bū́siu bùvęs - ilgai nelaukęs.
• Bùs kàs esą̃s (nebùvęs) - didelis čia daiktas.
• Nė̃ kójos nebùvo (kieno) - visiškai neužėjo.
• Bū́k sveĩkas; bū́kit sveikì - sakoma sveikinantis.
• Bùs nebùs - nesvarbu, ar bus.
• Kaĩp čià bùvęs - labai tinkamas.
• Kaĩp nebū́ta - greit išleista, prašvilpta.
• Kaĩp nẽsanti - lyg būtų negyva.
• Kur buvęs, kur nebuvęs - netrukus, greitai.

Šie frazeologizmai rodo, kaip žodis "būti" gali įgyti naujų reikšmių ir atspalvių priklausomai nuo konteksto.

Žodžio "Būti" Vartojimas Sudėtiniuose Laikuose

Veiksmažodis "būti" yra esminis sudarant sudėtinius laikus lietuvių kalboje. Jis naudojamas kartu su kitais veiksmažodžiais, norint išreikšti veiksmus, įvykusius praeityje arba būsimus įvykius:

• Buvau beeinąs - reiškia veiksmą, kuris buvo pradėtas, bet nebaigtas praeityje.
• Buvo pradėję snigti - reiškia veiksmą, kuris prasidėjo praeityje.
• Kur jis būtų prapuolęs? - reiškia abejonę dėl įvykusio veiksmo praeityje.
• Buvo gautas pranešimas - reiškia veiksmą, kuris buvo atliktas praeityje.
• Mes jau būsime grįžę - reiškia veiksmą, kuris bus įvykdytas ateityje.

Šie pavyzdžiai iliustruoja, kaip "būti" padeda tiksliai išreikšti laiką ir veiksmą lietuvių kalboje.

Reikšmė ir pavyzdžiai:

Būtinybė apie tai kalbėti kyla stebint kasdienes situacijas mokykloje: vaikai vis dažniau susiduria su emigracijos sukeltomis neigiamomis pasekmėmis, jaunimas dažnai svarsto apie emigraciją ir įsivaizduoja galįs atsisakyti lietuviškos tapatybės. Naujų iššūkių akivaizdoje istorijos ir literatūros mokytojai dažnai paliekami vieni spręsti sudėtingas mokiniams kylančias savasties dilemas, tad nuspręsta į tapatybės ugdymo procesą, dažnai vykstantį tyliai ir nepastebimai, įtraukti visų dalykų mokytojus, siūlyti patyrimines veiklas, per moksleivių patirtį bandyti atskleisti lietuvio tapatybės savastį, per kūrybines, pažintines veiklas imtis ugdyti moksleivių savivoką.

Projektu „Lietuvio kodas“ siekta sutelkti mokinius ir mokytojus švęsti Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną ir paminėti Pasaulio lietuvių metus, geriau pažįstant gimtąjį kraštą ir jo žmones.

Tądien į vieną pynę pynėsi pažinimas tyrinėjant Lietuvoje augančias vaistažoles, susipažįstant su kultūros ženklais - akrostichu, gamtos paveldu, dainomis, valgiais, kuriant plakatus, kviečiančius į Lietuvą, prisimenant ryškiausias istorines asmenybes.

Projektu buvo siekiama ugdyti mokinių pasididžiavimą savo krašto istoriniu, kultūriniu paveldu, stiprinti mokytojų bendradarbiavimą ir dalykų integracinius ryšius; per kūrybines veiklas, moksleivių patirtį atskleisti lietuvio tapatybės savastį.

Reflektuojant nuspręsta, kad yra daugybė būdų ir galimybių sujungti žmones, leisti jiems pajusti vienybę, bendrumą, bendruomenę. Kiekvienas savo lietuvybę atranda ir puoselėja skirtingai - didžiuodamasis, klausdamas, tyrinėdamas, didžiuodamasis savo gimtąja kalba, krašto istorija ir žmonėmis.

Diskusiją inicijavo projektas „To Be LT“, kuriam šis vakaras buvo savotiškos išlydėtuvės. Rugsėjo 28 d. Jurgis Didžiulis ir jo suburta „To Be LT“ komanda dviem savaitėms leisis į lietuviškos tapatybės paieškas už Atlanto - lankys JAV vakarų pakrantėje įsikūrusias lietuvių bendruomenes.

Lietuvos žemėlapis

Visus juos vienaip ar kitaip palietusi emigracijos tema atsiskleidė naujais kontekstais, kurie į lietuvybę leido pažvelgti kitu kampu - savo tapatybę kuriame patys, todėl pasirinkimas, kokiu lietuviu būsime ir kaip su tuo gyvensime, visų pirma priklauso nuo mūsų.

„Tapatybės kokybė yra, visų pirma, žmogaus, o ne valstybės reikalas, nors daugelis dažnai galvoja kitaip. Man būti lietuviu yra faina, nes matau, kokie cool yra lietuviai visame pasaulyje. Todėl savo kelionėmis norime sustiprinti ryšį tarp visų lietuvių, dalintis istorijomis, kad visi suprastų, kokia Lietuva didelė ir kokie dideli yra mūsų žmonės,“ - pasakojo diskusijos moderatorius ir iniciatyvos „To Be LT“ autorius Jurgis Didžiulis.

Į klausimą, kada ji labiausiai didžiuojasi būdama lietuve, dainininkė ir reklamos specialistė Dovilė Filmanavičiūtė atsakė: „Mane ta akimirka ištinka kaskart, kai suvokiu, kiek mes jau esame pasiekę, būdami tokia maža Valstybe. Mes modernūs, protingi, pasaulietiški, konkurencingi, autentiški. Man labai patinka, kad mes ir perdėtai savikritiški. Manau, kad tas jausmas gimdo tik norą stiebtis ir vytis pasaulį. Ir jūs dar pamatysite, ką mes tam pasauliui parodysime!“

Pasak „Humoro klubo“ komiko Pauliaus Ambrazevičiaus, būdamas lietuviu labiausiai džiaugiasi kas kartą, kai turi svečių iš užsienio ar pats būna užsienyje. „Pasakoju įvairius įdomius dalykus iš Lietuvos istorijos - nuo „jūros iki jūros“ ir partizanų, Sąjūdžio ir Tarybų sąjungos griovimo. Ir kas kartą džiaugiuosi, kad tą sugebėjom padaryti mes,“ - kalbėjo jis.

Į lietuvybės paieškas „To Be LT“ komanda leidžiasi turėdama vieną tikslą - sutelkti viso pasaulio (tarp jų ir Lietuvoje gyvenančių) lietuvių bei iš Lietuvos kilusių žmonių bendruomenes, atrasti ir atskleisti mūsų daugialypę tapatybę, kuria galime didžiuotis, ją vertinti ir dalintis su aplinkiniais. Surinktomis istorijomis, vaizdais bei reportažais „To Be LT“ komanda dalinsis jau nuo pirmųjų kelionės dienų.

Drauge su komanda į vieną didžiausių JAV vakarų pakrantės lietuvių suvažiavimą „LT days“ Los Andžele iškeliauja ir dar vienas desantas iš Lietuvos - iniciatyvos „Lietuva 4.000.000“ komanda.

Paskutinį rugsėjo savaitgalį vykstančios šventės metu kartu su susirinkusiais JAV lietuviais jie bandys atrasti, kur ir kiek po visą Amerikos žemyną yra pasklidusių lietuvių ar jų palikuonių. Viso to tikslas - sukurti virtualų pasaulio lietuvių tinklą, padėsiantį tautiečiams lengviau vieni kitus atrasti, keistis informacija ir idėjomis, jaustis Lietuvos dalimi nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos.

„Šiandien turim visas technologines galimybes būti arti vieni kitų net būdami skirtinguose žemynuose. Klausimas - ar jomis pasinaudosime, kad sukurtume realiai veikiančią pasaulio Lietuvos visuomenę? 4 milijonai yra simbolis skaičius. Tai pasakymas, kad Lietuva nenyksta, o atvirkščiai - plečiasi ir auga, jei atsisakysime ją laikyti vien geografine teritorija. Tai visų, kurie išvyko, susigrąžinta teisė būti Lietuvos visuomenės dalimi,“ - sakė iniciatyvos komunikacijos vadovė Aušra Kukelkaitė.

Pasak komandos projekto vadovės Agnės Vertelkaitės, džiugu, kad iniciatyvos, telkiančios bendruomenę įgauna pagreitį.

tags: #ka #reiskia #buti #lietuviu