Graži aplinka prie namų yra labai svarbu kiekvienam žmogui. Sodo ir kiemo idėjos verčia mus rūpintis savo aplinka ir ją puoselėti. Tačiau ką daryti, jei kaimynai sodininkai neprižiūri savo sklypų, paversdami juos piktžolėtais sąvartynais? Ši problema aktuali daugeliui sodų bendrijų, todėl verta išnagrinėti, kokios yra galimybės spręsti tokias situacijas.
Sodo bendrijų gyvenimas ir iššūkiai
Gyvenimas bendrijoje, nesvarbu - daugiabučio namo ar sodų, tai reiškinys, kurį tiesiog kaimynyste galima pavadinti. Į tą sąvoką telpa be galo daug: kaimynų gebėjimas tvarkytis bendroje teritorijoje, geranoriškas požiūris į kaimyną ir bendrą turtą, atsakomybė mokant mokesčius.
Šilutės sodų bendrijos „Draugystė“ bėdos - tokios pat, tokių turi ir visi kiti sodininkai. Jauna moteris Laura Ramanauskaitė - Petrauskienė „Draugystės“ sodininkų bendrijai vadovauja vos pusantrų metų, tad entuziazmo tvarkytis taip, kad visiems gyventi būtų gera, dar neprarado. Pasak pirmininkės, vasaros pradžioje susirinkusi 5 narių bendrijos taryba nutarė, kad būtina skubiai tvarkyti kai kurias labiausiai duobėtas kelių vietas.
Tačiau bendrijos „Pavasaris“ pirmininkas pasakoja, jog ir čia metinis mokestis yra menkas - 5 ar 7 eurai. Jo surenkama tik tiek, kad vos užtenka netikėtai iškylantiems smulkiems reikalams sutvarkyti. O prireikus remontuoti kokį keliuką, buriami toje gatvelėje gyvenantys žmonės, kurie važinėja automobiliais. Jie susideda didesnes sumas, nes supranta, kad niekas kitas tų duobių neremontuos. Bet ir „Pavasario“ soduose yra vengiančių mokėti net tuos minimalius mokesčius.
Susisiekimo ministerija baksnoja į savivaldybes, kad šios nesirūpina sodininkų bendrijose esančiais keliais. Nors šiemet iš rezervinės Kelių priežiūros ir plėtros programos tam numatyta paskirstyti 3,76 mln. eurų, neva dėl pastarųjų pasyvumo net milijonas eurų taip ir liko nepanaudotas.
Kaip teigė Lietuvos sodininkų bendrijų asociacijos garbės pirmininkas Eidigintas Germanavičius, didžioji dalis bendrijų kelių priklauso Nacionalinei žemės tarnybai, tad savivaldybės net ir norėdamos teisiškai negali investuoti į šių kelių priežiūrą ar remontą. Tam, kad būtų galima savivaldybėms patikėjimo teise perduoti kelius, pagal teisės aktų nustatytą tvarką turi būti parengti ir patvirtinti detalieji planai.
Ką daryti su apleistais sklypais?
Viena didesnių sodų bendrijos problemų - apleistas sklypas, paverstas šiukšlynu. Savininkė jo ne tik netvarko, bet ir esą terorizuoja šalia gyvenančias senutes - ne vieną jų buvo užsipuolusi, tačiau senolės į policiją nesikreipė.
Pasibaigus šių metų žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimo laikotarpiui, dalis ūkininkų netinkamus paramai skirti plotus jau sutvarkė ir pavertė juos tinkamais gauti paramą. Už sutvarkytus plotus kitais metais gali būti skiriama parama, jei tik pareiškėjai apie pasikeitusias kontrolinių žemės sklypų (KŽS) ribas praneš iki gruodžio 1 d. Tai galima padaryti ir naudojantis mobiliąja programėle „NMA agro“.
Kreipimasis į Nacionalinę žemės tarnybą (NŽT)
Nacionalinės žemės tarnybos specialistai informavo, jog gavę skundą, pavyzdžiui, dėl pakeisto sklypo reljefo, atlieka neplaninį patikrinimą - vyksta nurodytu adresu ir vietoje tikrina nurodytą žemės sklypą. 2019 metais NŽT specialistai atliko kone 13 tūkst. patikrinimų, daugiausia - Vilniuje, Klaipėdos, Vilniaus, Panevėžio, Šiaulių, Rokiškio, Ignalinos ir Visagino rajonuose.
NŽT Vilniaus miesto skyrius per 2019 m. atliko 790 neplaninių patikrinimų. Viso buvo nustatyti 3976 žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, už kuriuos numatyta teisinė atsakomybė.
Daugiausia nustatyta:
- žemės naudojimo apleidimo atvejų - 2125 atvejai,
- valstybinės ir privačios žemės užėmimo - 1538 atvejai,
- žemės naudojimo ne pagal nustatytą paskirtį ir naudojimo būdą - 271 atvejis,
- riboženklių sunaikinimo arba sugadinimo - 39 atvejai.
Šiais, 2020 metais, NŽT specialistai visoje Lietuvoje planuoja atlikti daugiau kaip 12 tūkst. žemės naudojimo patikrinimų.
Teisiniai ginčų sprendimo būdai
Advokatas Evaldas Klimas komentavo, jog kiekviena kaimynų ginčo situacija individuali, taigi, net mažiausi niuansai gali lemti skirtingus pažeistų teisių gynimo būdus. Advokatas išskyrė kelis pagrindinius pažeistų teisių gynimo būdus ginčuose tarp kaimynų:
- Kreiptis į VTPSI dėl statybų, kuriomis pažeisti viešosios teisės reikalavimai.
- Ginčyti administracinius aktus administraciniuose teismuose, jei jie priimti pažeidžiant viešosios teisės reikalavimus, tačiau tai nėra susiję su statybos darbais.
- Kreiptis į teismą, reikalaujant pašalinti pažeidimus, kurie daro neigiamą įtaką valdomam sklypui.
- Kilus ginčui dėl sklypo ribos, galima kreiptis į teismą dėl sklypo ribos nustatymo.
Anot E. Klimo, žmonės į teisininkus įprastai kreipiasi, kai jau neberanda sutarimo su kaimynu.
Gyventojų patirtys ir nuomonės
Kai kurie kolektyviniai sodai - miesto pakraštyje, tačiau čia verda savitas, visai kitoks gyvenimas. Danutė Kadienė už Garliavos, Naugardiškės kaime, įsikūrusios sodų bendrijos "Aušra" pirmininkė, butą senamiestyje prieš aštuonerius metus iškeitė į gamtos prieglobstį. "Mūsų bendrija nėra labai didelė - čia tik 32 sklypai. Jie pradėti dalyti dar 1967 m. Atsiranda ir dabar žmonių, kurie žvalgosi sklypo, tačiau naujakurių tėra vienetai.
Prie Garliavos prisišliejusioje sodų bendrijoje "Renetas" nuolat gyvena aštuonios šeimos, dauguma jų - šeimos su mažais vakais. Sonata Jankauskienė su vyru čia gyvena aštunti metai. "Į sodus persikėlėme iš Kauno rajono. Ten turėjome sklypą, o uošviai - sklypuką čia. Uošvių kaimynas pardavinėjo savo sklypą, tai ir susigundėme atsikelti čia. Mes - pirmieji nuolatiniai šios sodų bendrijos gyventojai. Čia daug privalumų - juk čia kaimas.
Kalbintas vasaromis čia gyvenantis garliaviškis bendrijos pirmininkas Antanas Piešaitis aiškino, kad kasdien įveikti 20 kilometrų iki Kauno važiuojant į darbą jam - vieni juokai.
Tačiau tokios kalbos piktina tiek pačius sodininkus, tiek ir savivaldybes.
Sodininkų bendrijų naikinimas ir naujos bendruomenės
Šiemet gegužės 11 dieną „Šeškinės“ sodininkų bendrijoje susirinkę nariai nubalsavo už bendrijos miesto vidury naikinimą. Tačiau dalis gyventojų sukilo teigdami, kad toks sprendimas suklastotas, jame tėra mažoji dalis parašų ir jie apskritai į balsavimą buvo neįtraukti. Jie pirmininką A.Vrubliauską ir bendriją padavė į teismą.
Gyventojai įtaria, kad A.Vrubliauskas gali pasipelnyti iš bendrijos panaikinimo - šis atsako, kad jokios naudos nėra, jis pavargęs vienas viskuo rūpintis: nariai įnašų nemoka, ir prasmės sodininkų bendrijai čia nebėra. Norintieji gali įsisteigti gyvenamųjų namų bendriją.
Vilniaus vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis vertina, kad SB mieste turėtų nunykti, mat ten žmonės gyvena nuolat, o statybą riboja bendrasis planas.
A.Vrubliauskas patikina, kad jokių statybų jis paveikti negalėjęs - nedėjęs jokių parašų. Anot jo, statyboms pakanka savivaldybės leidimų.
M.Pakalnis irgi siūlytų kurti gyvenamųjų namų bendriją. Jis patikina, kad sodininkų bendrijos nebetarnauja tam tikslui, kuriam buvo įsteigtos - niekas jose nebeaugina pomidorų ar agurkų.
Problema, anot jo, būtų infrastruktūra.
Išvados
Apleisti sodininkų sklypai kelia daug problemų, pradedant estetiniais nepatogumais ir baigiant teisinėmis pasekmėmis. Svarbu žinoti savo teises ir galimybes, kaip spręsti tokias situacijas. Kreipimasis į NŽT, VTPSI ar teismą gali padėti užtikrinti, kad aplinka būtų tvarkinga ir prižiūrėta.
