Daugelis žmonių svajoja apie jaukų, derlingą sodą, kuriame galima ne tik atsipalaiduoti, bet ir mėgautis savo užaugintomis daržovėmis bei vaisiais. Tačiau ką daryti, jei jūsų žemės plotas jau daugelį metų nenaudojamas ir primena labiau laukinę pievą nei būsimą sodą? Gera žinia ta, kad net ir labiausiai apleisti sklypai gali būti paversti produktyvia investicija į ateitį.
Turbūt sunkiai rasite sodininkų bendriją, kurioje nėra apleistų sklypų. Kai kurie savininkai išvyksta į užsienį ir visiškai nesirūpina savo turtu. Neretai net šalia bendrijos gyvenantys nesugeba tinkamai prižiūrėti sau priklausančios teritorijos. Kartais paprasčiausiai nesusimąstoma, kokią žalą tai atneša šalia savo sklypuose plušantiems kaimynams.
Visų pirma, piktžolėmis ir išsikerojusiais krūmynais apaugę sodai gadina bendrą estetinį vaizdą. Visų antra, piktžolės plinta į tvarkingų, prižiūrimų sklypų teritorijas - ir gerai, jei tai tik pienės, dilgėlės ar avietės. O jei pusmetris nuo tavo tvoros baltuoja aukštaūgio ir pavojingo Sasnovskio barščio žiedas?
Sasnovskio barštis - pavojinga piktžolė, galinti plisti iš apleistų sklypų.
Sklypo būklės įvertinimas
Prieš pradedant bet kokius darbus, verta skirti laiko sklypo būklės įvertinimui. Kokie yra pagrindiniai iššūkiai? Ar žemė užžėlusi piktžolėmis, ar joje gausu senų medžių, kelmų, akmenų? Galbūt reikia atlikti dirvožemio tyrimus, kad sužinotumėte, ar jis tinkamas sodininkystei?
Pagrindiniai aspektai:
- Piktžolės ir krūmai
- Seni medžiai, kelmai, akmenys
- Dirvožemio būklė
- Drėkinimo sistema
Dirvožemio būklės svarba
Dirvožemio būklė yra viena svarbiausių sodo produktyvumo sąlygų. Jei sklypas ilgą laiką buvo nenaudojamas, tikėtina, kad dirva yra suspausta, nualinta arba užteršta. Jei sklypas ilgai nebuvo prižiūrėtas, jame greičiausiai veši piktžolės ir krūmai.
Drėkinimo sistemos įrengimas
Vienas iš svarbiausių aspektų kuriant produktyvų sodą - tinkama drėkinimo sistema. Jei sklypas yra sausringoje vietovėje arba vandens tiekimas nėra gerai organizuotas, augalai gali neaugti taip, kaip tikėtasi.
Lašelinė laistymo sistema
Nuo ko pradėti?
Kai sklypas jau paruoštas, kyla klausimas - nuo ko pradėti? Pradedantiesiems sodininkams verta rinktis augalus, kurie nėra labai lepus ir lengvai prigyja. Daugelis tikisi, kad vos pradėję sodinti, jau po kelių mėnesių galės mėgautis gausiu derliumi. Tačiau sodo kūrimas yra ilgalaikis procesas. Pirmus metus verta skirti dirvos atkūrimui, augalų eksperimentavimui ir priežiūros strategijos formavimui. Svarbiausia - neprarasti motyvacijos ir džiaugtis procesu.
Apleistos žemės problematika Lietuvoje
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų.
Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais. Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje ir rytinėje šalies dalyje - daugiau kaip 3 proc. Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto.
2025 m. I ketvirčio duomenimis, iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse.
Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc.).
Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį.
Apleistų žemių ploto žemėlapis Lietuvoje. Šaltinis: www.geoportal.lt
Apleistų žemių stebėjimas ir analizė yra svarbus įrankis tiek žemės ūkio politikos formavimui, tiek aplinkosauginiams sprendimams.
Sodininkų problemos ir jų sprendimo būdai
Rugsėjo 11 d. vyko antrasis susitikimas sodininkų problemoms spręsti, organizuotas Aplinkos ministerijos. Pirmajame susitikime buvo identifikuoti aktualūs klausimai, kurie buvo aptarti antrajame susitikime.
Pagrindinės problemos ir jų sprendimai:
- Sodo namas: Nėra galimybės gauti paramą atnaujinimui ar saulės elektrinių įrengimui. Aptarta, kad fondai, remiantys namų atnaujinimus ir saulės elektrinių statybas yra per mažai finansuojami, todėl nėra galimybės įtraukti dar ir sodo namelius.
- Asbestas: Turėtų būti vienodai taikomos programos keisti asbestines stogų dangas visiems. Yra dvi programos, šiferinių stogų keitimo ir šiferio atliekų utilizavimo. Pirmoje sodininkų bendruomenė dalyvauti negali, antroje gali, tačiau skiriamų lėšų neužtenka ir jos yra labai greitai paskirstomos.
- Sodininkų bendrijos: Norima sulyginti su bendruomene, kad galėtų pretenduoti į bendruomenėms skiriamą paramą. Pagal Europos sąjungos direktyvas sodininkų bendrijos nepapuola į galinčių gauti paramą sąrašus. Galima dalyvauti kitose programose finansuojamose LR vyriausybės ar kitų subjektų.
- Apleisti sklypai: Kai jie neprivatizuoti, paveldėtojų nėra arba neperėmė, kai pripažinti bešeimininkiais ir pan., įgalinti jų pardavimą - įsigijimą. Planuojama parengti teisinę bazę skelbti du aukcionus - vidinį ir išorinį.
- Konversija: Kada sodininkų bendrija tampa gyvenamąja teritorija (nebetaikomas Sodininkų bendrijų įstatymas)? Pagal Aplinkos ministerijos vizijas, išsiregistravus sodininkų bendrijai yra nuoseklūs žingsniai, kuriuos turi atlikti savivaldybė, kad ši teritorija taptų gyvenamąja teritorija.
- Vandentiekis ir kanalizacija: Savivaldybės netinkamai taiko Aplinkos ministro įsakymą dėl vandentiekio ir kanalizacijos plėtros - neatsižvelgia į sodų bendrijos teritorijos gyventojų tankumą. Šiuo klausimu informaciją turi suteikti vandens tiekimo įmonės. Yra sudaromos vandens ir nuotėkų plėtros strategijos ir planai, kuriuose sodininkų bendrijos neturėtų būti ignoruojamos.
- Infrastruktūros mokesčiai: Kur naudojamos šios lėšos? Nustatyti, kad infrastruktūros mokesčius rinktų sodininkų bendrijos, kad statytojai galėtų įrengti infrastruktūrą. Jeigu infrastruktūra jau yra atvesta, šį mokestį reikia susimokėti, jeigu infrastruktūros dar nėra, šio mokesčio mokėti nereikia.
- Švaros taisyklės: Reikalingos konkrečios poveikio priemonės tiems sodų sklypų savininkams, kurie nesilaiko švaros taisyklių, neprižiūri savo sklypų. Savivaldybė turi galimybes taikyti poveikio priemones pagal Administracinių nusižengimų kodeksą.
- Želdinių atstumai: Aplinkos ministro įsakyme dėl želdinių ir Sodininkų bendrijų įstatyme skirtingi nurodyti atstumai. Reikalavimai želdinių sodinimui yra numatyti Želdinių įstatyme.
- Teršėjai: Nustatyti, kad teršėjai ne pastatų savininkai, bet sodų sklypų savininkai. Lietuvoje yra vieningos šiukšlių tvarkymo taisyklės ir dėl sodininkų išimčių daryti netikslinga.
- Teritorijų ribos: Įteisinti sodininkų bendrijų teritorijų ribas, kad jos būtų ne informacinės, bet registruotos ir turinčios teisinį svorį. Šis klausimas jau sprendžiamas, yra galimybė išorines ribas patikslinti žemėlapyje.
- Keliai: Savivaldybės aktyviau turėtų perimti soduose esančius kelius, labiau prisidėti prie jų remonto. Kelių matavimais ir registravimu užsiima savivaldybės.
- Sodo namų plotas: Sodo namų ploto sumažinimas, norėtų, kad plotas būtų padidintas. Šiuo metu yra svarstoma palengvinti statybos leidimo gavimo sąlygas, todėl šio apribojimo klausimas turėtų tapti neaktualus.
Gera žinia yra tai, kad Sodininkų bendrijų įstatymo panaikinimas nėra toliau svarstomas. Jeigu reikalinga smulkesnė informacija apie susitikimo detales ar kitas sodininkų ir gyventojų problemas, kviečiame kreiptis į mūsų asociaciją ar Aplinkos ministerijos Būsto politikos grupę.
Apleisto sklypo tvarkymo paslaugos
Jei neturite laiko ar galimybių patys tvarkyti apleistą sklypą, galite kreiptis į specialistus. MB „Žemelės Barberis“ siūlo kompleksinį požiūrį į apleistų sklypų tvarkymą.
Mūsų darbai:
- Kompleksinis požiūris į apleistų sklypų tvarkymą. Atliekame tiek mechanizuotus, tiek rankinius darbus.
- Darbams atlikti naudojame tik profesionalią įrangą, tokią kaip mulčeriai ir rekultivacinės frezos.
- Atliekų tvarkymas. Apleistuose sklypuose dažnai randama įvairių šiukšlių, kurias surenkame ir tinkamai utilizuojame.
- Prieš pradedant darbus atliekame sklypo vertinimą. Sklypo apžiūros metu įvertiname reljefą, privažiavimo galimybes ir numatome darbų eiliškumą.
- Sklypo paruošimas tolesnei veiklai. Po valymo ir atliekų šalinimo, sklypas bus lygus ir tinkamas naudoti.
- Profesionalumas ir patikimumas. Mūsų komanda sudaryta iš profesionalų, kurie ne tik išmano savo darbą, bet ir atlieka jį atsakingai.
Apleistų sklypų sutvarkymo kaina ir užsakymas
Kiekvienas projektas yra individualus, todėl galutinę darbų kainą nustatome po pirminės apžiūros.
Kainą įtakojantys veiksniai:
- Sklypo dydis.
- Sklypo užterštumas.
- Sklypo reljefas.
Vidutiniškai, apleisto sklypo tvarkymo darbai gali trukti nuo kelių valandų iki kelių dienų, tai priklauso nuo projekto sudėtingumo. Darbų trukmę nustatysime, ir ją suderinsime su jumis, po pirminės apžiūros.
Kodėl reikia tvarkyti apleistus sklypus?
Tvarkyti apleistus sklypus yra svarbu ne tik dėl estetinių ir praktinių priežasčių, bet ir dėl teisinio reglamentavimo Lietuvoje. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, žemės savininkai ir naudotojai privalo užtikrinti, kad jų valdomi sklypai nebūtų apleisti, juose būtų pašalinti krūmai, aukšta žolė ir menkaverčiai medžiai. Nepaisant šių reikalavimų, gali būti skiriamos administracinės baudos. Jei ir tai nemotyvuoja susitvarkyti sklypą, savivaldybėms, pagal LR žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnį, leidžiama padidinti metinį žemės mokesčio tarifą (nuo 0,01% iki 4%).
Be to, apleisti sklypai gali tapti erkių, graužikų ar kitų kenkėjų veisimosi vieta, keldami pavojų kaimynystei ir aplinkai. Tvarkingi sklypai ne tik atitinka teisinius reikalavimus, bet ir prisideda prie tvarkingos aplinkos kūrimo, didina nekilnojamojo turto vertę bei prisideda prie bendr teritorijos vaizdo gerinimo.
Kaip užsakoma mūsų paslauga?
Užsakyti apleisto sklypo tvarkymo paslaugą MB „Žemelės Barberis“ labai paprasta:
- Susisiekite su mumis.
- Pirminė sklypo apžiūra.
- Gaukite pasiūlymą.
- Darbų atlikimas.
Apleistas sklypas gali atrodyti kaip rimtas iššūkis, tačiau turint aiškų planą, kantrybės ir šiek tiek atkaklumo, jį galima paversti tikru gamtos kampeliu. Tai ne tik suteiks estetinį džiaugsmą, bet ir leis mėgautis sveikais, ekologiškais produktais iš savo sodo.