Kaip nuraminti katę: veiksmingi būdai ir patarimai

Priešingai nei paplitusi nuomonė, katės yra jautrūs gyvūnai, turintys jautrią psichiką. Kaip plėšrūnai, jie negali sau leisti parodyti savo silpnybių. Stresas būdingas kasdieniam gyvenimui. Katėms viskas gali sukelti stresą. Joms patinka rutina, todėl bet koks nukrypimas nuo jos, staigus pasikeitimas ar netikėta situacija gali kelti grėsmę.

Streso tipai ir priežastys

Yra du streso tipai: trumpalaikis ir ilgalaikis. Trumpalaikis - tai kūno reakcija į tam tikrą veiksnį, tačiau po to, kai jis išnyksta ar su juo susipažįstama, reakcija praeina, o katė prie jo prisitaiko. Tačiau būna tokių situacijų ir dalykų, kurie nuolat kelią katėms stresą, ir tai virsta igalaikiu stresu.

Katėms ir kitiems augintiniams dažniausiai stresą sukelia šios situacijos:

• Kraustymasis namuose
• Renovacija
• Kelionės
• Triukšmas ir chaosas
• Nervinga atmosfera bute
• Stiprūs ir nežinomi kvapai
• Vienatvė
• Pertvarkymas
• Slėptuvių nebuvimas
• Globėjo pasikeitimas ar išvykimas
• Užsitęsęs nuobodulys
• Vizitas pas veterinarą ar kirpėją
• Parodos
• Gausus būrys žmonių ir svečių
• Net ligos ar susižeidimai

Draudimas katėms tenkinti natūralius rūšies poreikius ir atitinkamai elgtis yra pavojinga, nes beveik kiekvienas toks atvejis sukelia elgesio sutrikimus. Nuo ankstyvo amžiaus svarbiausia yra kačiukų socializacija ir teisingas jų adaptavimas į pasaulį. Kačiukams iki maždaug 12 savaičių didžiausią įtaką turi mama ir broliukai su sesutėmis. Tuomet jaunuoliai mokomi pagrindinių kačių taisyklių ir principų, todėl nerekomenduojama jaunesnių žinduklių paimti nuo motinos. Vėlesniame amžiuje globėjas perima mokytojo vaidmenį ir jis turėtų supažindinti katę su potencialiais streso faktoriais. Toks streso pažinimas, bent jau pradiniame gyvūno gyvenimo etape, turėtų būti minimalus ir kontroliuojamas, o tinkamai sureagavus į streso veiksnius, gyvūnas turėtų būti apdovanotas. Tačiau nerekomenduojama girti už netinkamą reakciją. Be to, labai padeda dažni žaidimai, slėptuvių kūrimas, katės dresūra ir medžioklės instinktų atskleidimas.

Kaip atpažinti streso požymius

Galima pastebėti daugybę kačių streso požymių, nors jie ne visada akivaizdūs. Katės, kaip ir žmonės, gali patirti stresą dėl labai daug įvairių priežasčių. Stresas yra tiesioginis atsakas į grėsmę, suaktyvinantis katės reakciją „bėk arba kovok“. Jei jūsų katė patiria stresą, ji gali susilpnėti tiek emociškai, tiek fiziškai. Žvelgiant iš emocinės perspektyvos, katės gali jausti baimę, nerimą, nusivylimą ar net būti prislėgtos. Jos taip pat gali turėti emocinę reakciją į skausmą (pvz., ilgai besitęsiantis skausmas sukelia stresą ir vargina). Be to, ir nuobodulys gali sukelti stresą.

Raminamieji preparatai: kada ir kaip naudoti

Pastebėjus tolesnes katės streso stadijas, kai yra pašalinti streso veiksniai, reikėtų susitelkti į katės elgesį. Terapija turėtų būti sustiprinta tinkamais preparatais, mažinančiais įtampą ir stresą.

Kaip veikia raminamieji preparatai?

Reikėtų prisiminti, kad katėms yra skirti dviejų rūšių raminamieji. Vieną iš jų turėtų skirti ir rekomenduoti tik veterinarijos gydytojas. Tai yra farmakologinės priemonės, vaistų ekvivalentai, kurie turi būti skiriami konkrečiomis dozėmis, pritaikytomis atsižvelgiant į gyvūno kūno svorį, amžių ir sveikatos būklę. Tokie raminamieji katėms turi stipresnį poveikį, dažniausiai veikia centrinę nervų sistemą, taip sukeldami apatiją ir mieguistumą.

Antrosios grupės raminamųjų sudėtis yra pagrinde iš natūralių, augalinių ingredientų, pasižyminčiais švelniu poveikiu. Nei vienas iš jų nesukelia priklausomybės ir gali būti sėkmingai naudojamas sumažinti įtampą. Sudėtis skiriasi priklausomai nuo gamintojo ir pačio produkto. Kai kurie iš šių preparatų - difuzorius, lašai ir purškikliai - yra gaminami valerijono ir levandų ekstrakto pagrindu, kurie yra žinomi dėl raminančių ir neutralizuojančių savybių. Tuo tarpu, preparatai su feromonų frakcijos analogais yra patys populiariausi. Jie yra geriausias natūralių medžiagų simuliatorius.

Feromonai: kaip jie veikia kates?

Feromonai naudojami asmeninei informacijai perduoti ir keistis. Katės sukūrė tris teritorijos žymėjimo būdus. Vietoje, kurią jos puikiai žino, kur jaučiasi saugios, jos skruostais trinasi ir pažymi daiktus. Nemėgstamas, grėsmingas, susijusias su emocine trauma vietas katės pažymi pirštų pagalvėlėmis ir sekretu iš išangės. Tuo tarpu, stipriausias žymėjimas yra atliekamas per draskimą ir šlapinimąsi. Kačių skruostų feromonai yra skirti palikti kvapo ženklus ir tai katei tam tikra prasme yra kelio ženklai. Tai užtikrina katės psichologinį komfortą. Naujoje vietoje ar stresinėje situacijoje katės to nedaro, o tai tik padidina jų nesaugumo jausmą.

Preparatai su feromonų frakcijos analogais atitinka kačių ploto žymėjimą skruostais. Tie feromonai kates nuramina.

Kaip pažaboti naktinį katės siautulį ir miaukimą

Viena iš kačių „beprotiškų šuolių“ naktimis ir miaukimo anksti ryte priežasčių yra ta, kad šie gyvūnai yra natūraliai pripratę „veikti“ prieblandoje.„Katės yra aktyvesnės naktį ir auštant, nes tada suaktyvėja jų grobis - graužikai, o vidinis ritmas katėms praneša, kad laikas pradėti medžioti“, - sako Kalifornijos miesto koledžo veterinarinės medicinos mokyklos mokslininkas Miquelis Delgado.

Suprasdami galimas katės kniaukimo priežastis, galite pradėti galvoti, kaip teisingai ir greitai nuraminti katę - dabar tai nebus sunku.

Kaip pažaboti naktinį katės siautulį ir miaukimą:

• Įsitikinkite, kad gyvūnas visą dieną gauna maistą mažomis porcijomis ir yra kažkuo užsiėmęs.
• Vakare pažaiskite su savo augintiniu, kad jis išnaudotų kuo daugiau energijos, o tada pamaitinkite ir pagirdykite. Maistą ir vandenį palikite pasiekiamoje vietoje per naktį.
• Patikrinkite, ar kraiko dėtutė yra tvarkinga.
• Jei paėmėte katę iš gatvės, geriausia, kad jis turėtų galimybę savarankiškai išeiti iš namų, pavyzdžiui, pro langą. Tokiu atveju gyvūnas nesijaus patekęs į spąstus.
• Jei katė nerimauja, geriausiai ji jausis šalia jūsų - sudarykite galimybę būti kartu.
• Patikrinkite, ar neįjungta įranga, kuri gali dirginti gyvūną. Galite užtraukti užuolaidas, kad šviesos ir garso perteklius nepatektų į kambarį. Atminkite, kad katės girdi garsus iki 64 000 Hz, o žmonės - tik maždaug 20 000 Hz garsus. Tai yra, kates gali erzinti garsas, kurio žmonės negirdi.
• Įsitikinkite, kad katės nekankina blusos - galite naudoti antkaklį ar specialius lašus.
• Jei gyvūnas senas, blogai mato ir girdi, nakčiai turėtumėte palikti nedidelį šviesos šaltinį. Tada gyvūnas nesijaus labai dezorientuotas.

Katės ir šeimininko ryšys

Augintiniai žmonėms atneša daug džiaugsmo, jiems suteikdami visą savo meilę, o mainais tikėdamiesi saugumo ir rūpesčio. Katės gyvena maždaug 12 - 18 metų, tad joms žmogus yra viso gyvenimo draugas, kuriuo, nors kartais to ir neparodo, jos pasitiki bei jaučia stresą jam išvykus.

„Laiminga katė juda užtikrintai, grakščiai. Ausys stačios, akys plačiai atvertos. Katė murkia, trinasi snukeliu ir šonais į daiktus. Pasak jos, saugiai besijaučianti katė miega ir ilsisi atvirose vietose, o jos kūno poza atvira, rodo pilvą, minko letenėlėmis, prausiasi lėtai, grakščiai.

Ramus šeimininkas - mažiau streso patirianti katė. „Katė labai gerai jaučia šeimininko emocijas, o kalbėdami gailiu balsu perduodate žinutę augintinei, kad ji yra pavojuje. Katės neretai pavadinamos namų šeimininkėmis, kai kurie kačių turėtojai pajuokauja, kad jie gyvena katės namuose, o ne katė jų namuose. Visgi, katės kūno kalba gali išduoti, ar ji pasitiki savo šeimininku.

„Katė nori būti prie šeimininko, meilę parodo glaustydamasi, trindamasi. Galbūt katė nemėgsta prisilietimų, bet nori būti šalia, leiskite būti šalia be prievartinio glostymo. Draugystę pastiprina skanėstai. Kalbėkite, bendraukite. Dažnai pamirštama, kad katės mėgsta aktyviai žaisti. Puikiai tiks paukščio skrydį imituojantys žaislai - meškerės su plunksnomis, kamuoliukai, pelytės.

Kaip sukurti katėms draugišką aplinką namuose

Katės, laikomos tik patalpose, gyvena vidutiniškai du kartus ilgiau nei katės, laikomos patalpose ir lauke, ir tris kartus ilgiau nei katės, gyvenančios lauke. Vis dėlto, laikant katę namuose, kyla elgesio rizika. Pagrindinė problema - nuobodulys, dėl kurio gali kilti įvairių problemų, pavyzdžiui, netinkamas šlapinimasis, draskymasis, agresija, depresija, mieguistumas, nuolatinis miaukimas, padidėjęs arba sumažėjęs apetitas ir pernelyg ilgas miegas, destruktyvus elgesys su kitais naminiais gyvūnais ar net vaikais.

Apžvelkite savo namų aplinką. Ar ji draugiška katėms? Ar yra daug daiktų, su kuriais katė gali žaisti ir kuriuos gali stebėti? Apsvarstykite, kokie dalykai patinka katėms ir įvertinkite, ar namuose jų yra pakankamai.

• Suteikite galimybę prieiti prie lango. Sukurkite savo katei jaukią vietelę prie lango.
• Svarbu, kad katė turėtų galimybę stebėti, kas vyksta lauke, tad išeidami iš namų neužtraukite žaliuzių.
• Suteikite joms stebėjimo objektą. Apsvarstykite galimybę sukurti katę stimuliuojantį vaizdą, pavyzdžiui, paukščių lesyklėlė, padėta prie lango - jeigu joje lankysis paukščiai, katei nieko nebus įdomiau, kaip juos stebėti, planuoti „medžioklę“ ir, iš esmės, - tiesiog išlaikyti aktyvų dėmesį.
• Įsigykite draskyklę. Katės naudoja kačių draskyklę dėl kelių priežasčių. Viena iš jų, puikiai žinoma, dėl nagų, tačiau yra ir kita priežastis - žymėti teritoriją ne tik vizualiai, bet ir mažomis kvapo liaukomis, esančiomis letenų apačioje, todėl net ir katės be nagų naudoja draskyklę. Tai instinktyvus elgesys, kurio katės niekada nepraranda ir visada mėgaujasi.
• Sukurkite katei prieglobstį. Katėms patinka vietos, kuriose jos jaučiasi saugios. Tokie „prieglobsčiai“ dažnai įrengiami aukštai, pavyzdžiui, ant komodos ar spintos, kur katė gali įvertinti aplinką iš aukščiau, įsitikinti, ar nėra „pavojų“, kaip ir gamtoje, ir tuo pat metu būti gana gerai pasislėpusi. Tam puikiai tiks nedidelis gultas su stogeliu ar tiesiog paprasčiausia dėžė. Tokie slėpynių žaidimai katę privers ilgesnį laiką būdrauti, domėtis aplinka.
• Raskite tinkamų žaislų. Ne kiekviena katė mėgsta tuos pačius žaislus. Įsitikinkite, kad žinote, ką mėgsta būtent jūsų katė. Jei nesate tikri, kokie žaislai suvilios jūsų katę, nusipirkite įvairių ir stebėkite, kas jai labiausiai patinka.
• Reguliariai keiskite žaislus. Katėms po kurio laiko nusibosta tie patys žaislai. Turėkite atsargų, kad galėtumėte juos kaitalioti, laikinai paslėpdami, o paskui vėl grąžindami.
• Suplanuokite žaidimų laiką. Du kartus per dieną skirkite laiko pažaisti su savo kate. Leiskite joms gaudyti kamuoliuką, lazerinę rodyklę ar plunksnų skraidyklę. Skirkite bent 10 minučių per dieną žaidimams su kate, net jei tai būtų tada, kai žiūrite televizorių. Išsitraukite lazerinę rodyklę ar plunksninį skraidytuvą arba tiesiog mėtykite kamuoliuką po grindis, kad paskatintumėte savo katę judėti.
• Įsigykite kačių žolės vazonėlį. Dauguma kačių mėgsta šias žoles pakramtyti, uostinėti, liesti letenomis. Tai gali tapti puikiu kasdieniu katės ritualu.

Ką daryti, jei katė patiria stresą morčiaus metu (rujos)

Morčius, tai natūralus kačių gyvenimo laikotarpis, kuomet katė tampa aktyvi ir nerami, miaukia, trinasi aplink daiktus ir ieško dėmesio.

1. Morčiaus metu katės dažnai ieško artumo, švelnumo ir fizinio kontakto, tad itin svarbu pasistengti augintinei skirti daugiau dėmesio: paglostyti, kalbėti su ja švelniu tonu ir visų svarbiausia leisti būti šalia jūsų. Kai katė jausis mylima ir bus suteiktas saugumo jausmas, tuomet mažiau nerimaus ar klajos.
2. Esant rujai katė stipriau nei įprastai reaguoja į aplinkos kvapus bei garsus, tad nepastebėta, gali bandyti ieškoti būdų ištrūkti iš namų aplinkos į lauką dairytis partnerio. Jei nenorite, kad taip įvyktų, tuomet rekomenduojame pasirūpinti, kad namuose esančios durys bei langai būtų sandariai uždaryti.
3. Veterinarai dažnai rekomenduoja katei morčiuojant naudoti feromonų purškalus, difuzorius arba specialius papildus, kurie imituoja natūralius katės feromonus ir veikia kaip raminančioji priemonė. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į natūralios sudėties papildus, kurie taip pat gali padėti sumažinti nervingumą bei stresą katės rujos metu.
4. Kitas iš būdų, kuris padės nukreipti katės dėmesį nuo jos instinktų ir išlieti energiją yra žaidimai. Naudojant įvairius žaislus, ne tik padėsite išvengti nepageidaujamo elgesio, bet taip pat ir garantuosite jos fizinės ir protinės veiklos lavinimą.
5. Jei neplanuojate veisti katės, tuomet geriausia išeitis būtų atlikti sterilizaciją. Veterinarai tikina, kad ši procedūra mažina riziką susirgti gimdos, kiaušidžių o taipogi pieno liaukų ligomis. Tai puikus sprendimas siekiant išvengti morčiaus sukeliamų nemalonumų.

tags: #ka #daryti #kad #kates #butu #ramesnes