Bolševikai mėgino plėsti savo idėjų propagandą, panaudodami kiekvieną sunkesnį momentą, kad paveiktų žmonių nuotaikas ir įgytų daugiau įtakos. Jų pagrindinė idėja buvo ne kartą išmėginta ir patikrinta, pritaikant čia visus tuos metodus, kuriais jie mulkino savo tautas.
Bolševikų propaganda pasižymėjo tam tikru dvilypumu: viena vertus, skelbiami vieši lozungai, kita vertus, svarbiausia - visa, kas sudaro partijos slaptąjį tikslą, užmaskuojama, kad per anksti nepaaiškėtų. Ši pagrindinė idėja turi ir savo antrininkę - tai kita jų dalis, tik turima galvoje.
Reikia pripažinti, laimėjimai, padėję įsikurti bolševikams, turėjo nemenko pasisekimo. Bolševikai nuoširdžiai nesidomėjo rusų praeitimi, tai buvo tik išskaičiavimas. Jie suprato, kad rusų tautą reikia sugniužinti, jei jiems nepavyks sužadinti rusų tautos patriotinių jausmų. Šia savo propaganda jie žymiai pataisė savo reikalus. Todėl bolševikų pradėtas rusų tautos praeities garbinimas turėjo nemenkos reikšmės.
Bolševikai siekė sudaryti įspūdį, kad gerbdami rusų tautos praeitį, jie gerbs ir kitų tautų aspiracijas. Tačiau, kai meno darbuotojams buvo pasiūlytos temos, kurias bus galima Maskvoje išryškinti, paaiškėjo, kad tai tėra iliuzija. Išgirdus, kad lietuviškos temos „neįdomu“, tapo aišku, kad tai galėjo tik pagilinti lietuvių separatizmą.
Bolševikai nesigailėjo pinigų propagandai, sėjo milijonus, pasižymėdami savo rūšių ir metodų įvairumu. Meno žmonėms bolševikų palankumas buvo ypatingas: nacionalinę savo forma propaganda turėjo suvilioti lietuvius - meno darbuotojus. Buvo siekiama, kad iniciatyva pareikštų bolševikams savo palankumą.
Propagandos tikslams buvo panaudoti Lietuvos rašytojai, kuriems buvo siūlomos įvairiausios gėrybės už bolševikinę agitaciją ir komunizmo garbinimą. Rašytojai gavo vienus prabangiškiausių Kauno rūmų, tačiau tai buvo tik bolševikų propagandos „blefas“.
Ar bolševikams rūpi atskirų tautų kultūros ugdymas? Ne. Pasaulinė bolševikinė revoliucija - jų vyriausias ir galutinis tikslas. Jie tik ieškojo propagandinės medžiagos, kurią būtų galima parodyti pasauliui. Niekam nerūpėjo netvarka ir apsileidimas, didelis mirtingumas.
Atskiros respublikos vadovai negalėjo nė žingsnio be Maskvos leidimo padaryti. Bet kokia iniciatyva ir savarankiška mintis pačiame pašaknyje buvo pakirsta.
Bolševikų Propagandos Metodai
Bolševikų propaganda reiškėsi įvairiais būdais: nuo masinio lietuvių išvežimo į SSSR iki prekybos nacionalizacijos. Taip pat buvo siekiama subolševikinti Lietuvos kariuomenę, likviduoti Karo muziejų ir paveikti rašytojus.
- Masinis lietuvių išvežimas į SSSR: Tai buvo viena iš tragiškiausių bolševikų politikos apraiškų, sukėlusi daug kančių ir netekčių.
- Prekybos nacionalizacija: Visas privatus prekybos sektorius buvo nacionalizuotas, o tai sukėlė chaosą ir nepasitenkinimą.
- Lietuvos kariuomenės tragedija: Kariuomenė buvo subolševikinta, kareiviai patyrė pažeminimus ir užgauliojimus.
- Karo muziejaus vargai: Bolševikai siekė likviduoti muziejų ir sunaikinti jo eksponatus.
- Spaudimas rašytojams: Rašytojai buvo verčiami rašyti bolševikinę agitaciją ir komunizmo garbinimą.
Štai kaip atrodė prekybos nacionalizacija Lietuvoje:
| Sritis | Situacija prieš nacionalizaciją | Situacija po nacionalizacijos |
|---|---|---|
| Prekybos sektorius | Vyravo privatus sektorius, kurį valdė žydai. Kooperatyvų ir lietuvių vaidmuo tik pradėjo didėti. | Visos privačios prekybos įmonės nacionalizuotos. Bolševikai rado turto už 242.612.260 litų. |
| Prekių kainos | Normalios, rinkos reguliuojamos kainos. | Nežmoniškai pakeltos, visoje prekyboje prasidėjo chaosas. |
Lietuvos okupacijos žemėlapis
Bolševikų Propagandos Poveikis
Bolševikų propaganda turėjo didelį poveikį įvairioms Lietuvos gyvenimo sritims. Ji paveikė kultūrą, ekonomiką, politiką ir švietimą. Buvo siekiama pakeisti žmonių mąstymą ir įdiegti komunistines idėjas. Tačiau daugelis lietuvių išliko atsparūs šiai propagandai ir stengėsi išsaugoti savo tautinę tapatybę.
Švietimo srityje bolševikai rodė didelį susidomėjimą jaunimu, siekdami išugdyti naują bolševikinę inteligentiją. Mokyklose buvo pašalinti religiniai simboliai, nepageidaujama literatūra, pakeistos programos ir apkarpyti vadovėliai.
Ekonomikos srityje prasidėjo Lietuvos ūkio katastrofa. Daugybė įsakymų ir potvarkių griaunančiai paveikė visas sritis. Buvo įvestas bolševikiškas šeimininkavimas.
Lietuvių trėmimai 1941 m.
Žydai, kurie anksčiau užėmė svarbias pozicijas ekonomikoje, valdymo laikais mažai ką tegalėjo padaryti. Padėtis pasikeitė, kai atėjo bolševikai. Jie ėmė skųsti lietuvius bolševikams, visur jautėsi šeimininkai ir norėjo tik vieni visur tvarkyti ir valdyti.
Bolševikai mėgo planuoti, girtis savo planais ir džiuginti žmones. Tačiau daugelis šių planų liko neįgyvendinti, pavyzdžiui, planai įrengti troleibusą Kaune arba pastatyti akinių fabriką.
Atskiros respublikos buvo pavergiamos ir tolydžio nustodavo bet kokio savarankiškumo. Bet kokia iniciatyva ir savarankiška mintis pačiame pašaknyje buvo pakirsta.