Intelektinė nuosavybė (IN) yra teisinė sąvoka, nurodanti į protinio darbo rezultatą, kuriam yra taikomos išskirtinės teisės. Lietuvoje stebimas bendras intelektinės nuosavybės (IN) ir neturtinių teisių gynimo bylų skaičiaus augimas. Tai rodo, kad Lietuvoje neturtinių teisių apsauga tampa vis svarbesnė.
Šiame straipsnyje aptarsime intelektinės nuosavybės svarbą Lietuvos verslui, naujausias tendencijas verslo ginčuose, ES reguliavimo pokyčius ir praktinius patarimus, kaip apsaugoti savo intelektinę nuosavybę.
Intelektinė Nuosavybė Versle: Augantis Prioritetas
Vis daugiau įmonių atlieka IN auditus, sudaro sutartis dėl IN perdavimo ir apsaugos, bei registruoja IN objektus, taip stiprindamos savo teises ir inovacijų saugumą.
Beveik trečdaliu išaugęs bylų skaičius dėl asmenų neturtinių teisių ir intelektinės nuosavybės rodo ne tik technologijų svarbos augimą, bet ir vis stiprėjantį verslų bei kūrėjų sąmoningumą dėl savo teisių. Daugiau nei 40 proc. šių ginčų sudaro bylos dėl autorių ir gretutinių teisių, kas rodo augantį kultūrinio bei skaitmeninio turinio svarbos suvokimą.
Pasak advokatų kontoros „Triniti Jurex“ vadovaujančiosios partnerės ir Intelektinės nuosavybės teisės komandos vadovės Vilijos Viešūnaitės: „Šiandien beveik kiekvienas verslas vienaip ar kitaip remiasi intelektine nuosavybe - nuo programinės įrangos iki kūrybinio turinio. Natūralu, kad augant jos vertei, didėja ir ginčų skaičius. Ši tendencija rodo: intelektinės nuosavybės apsauga turi būti integruota į verslo strategiją nuo pat pradžių“.
Verslo Ginčų Tendencijos ir Iššūkiai
Pastarieji metai neabejotinai pažymėti stipriu dirbtinio intelekto (AI) integracijos į verslo procesus spartėjimu. Lietuvos įmonės drąsiai įsitraukia į naujausių technologijų naudojimą, tačiau dažnai nepaiso su tuo susijusių teisinių rizikų, kas gali sukelti įvairius ginčus, pradedant nutekintų duomenų klausimais, baigiant su „nepamatuotu“ AI sprendimų naudojimu susijusios žalos atlyginimo reikalavimais.
Šios verslo ginčų tendencijos rodo augantį dėmesį intelektinės nuosavybės apsaugai ir iššūkius, susijusius su naujųjų technologijų, ypač dirbtinio intelekto, integracija į verslo procesus.
„Triniti Jurex“ verslo ginčų ekspertai akcentuoja, kad teisinės struktūros turi prisitaikyti prie greitai kintančios aplinkos, o verslai - nuolat atnaujinti savo strategijas. Tai būtina norint veiksmingai užkirsti kelią ginčams ir užtikrinti inovacijų saugumą.
Kita stebima tendencija, susijusi su technologijų sprendimų vystymu - Lietuvos IT sektoriuje, nors ir kyla nesusipratimų rengiant ir vykdant IT sprendimų sutartis, trūksta tiek ginčų, tiek teisminės praktikos.
Kaip pastebi Aurelija Rutkauskaitė, „Triniti Jurex“ partnerė ir IT bei Duomenų apsaugos komandos vadovė: „Labai trūksta drąsos ir technologinių žinių tiek advokatams, kurie galėtų klientą padrąsinti eiti ginčo keliu, tiek teismams, kurie tokių ginčų nagrinėjimui tiesiog nėra pasirengę. Kita vertus, visi matyt suprantame ir tai, kad ginčytis su IT tiekėju, kurio sprendimą aktyviai naudoji ir kuriame yra visi tavo duomenys, drąsos reikia iš ties daug.“
„Triniti Jurex“ nuotr./Konferencija „BRING IT ON, FUTURE“ 2024
ES Reguliavimo Pokyčiai ir Intelektinės Nuosavybės Apsauga
Europos Sąjungos (ES) Dizaino Reglamento pakeitimai, įsigaliosiantys nuo šių metų gegužės 1 d., reikšmingai keičia dizaino apsaugos sistemą ES. Nors nauja tvarka užtikrins efektyvesnę ir modernesnę registravimo procedūrą, dabartinė mokesčių struktūra tam tikrais atvejais yra pigesnė.
Pokyčiai ypač reikšmingi technologijų ir inovacijų sektoriaus įmonėms, dirbančioms su skaitmeniniais sprendimais, tokiais kaip vartotojo sąsajos, animacijos ar kiti dinaminiai elementai. Taip pat naujieji pakeitimai suteikia daugiau lankstumo atsarginių dalių apsaugos srityje.
Nuo 2025 m. gruodžio 1 d. ES Intelektinės Nuosavybės Tarnyba (EUIPO) bus atsakinga už geografinių nuorodų (GN) registravimą amatininkų ir pramoniniams gaminiams. Geografinės nuorodos yra svarbi IN apsaugos priemonė, leidžianti gamintojams išsaugoti savo produktų unikalumą, grindžiamą specifinėmis vietos tradicijomis, žiniomis ar gamybos metodais.
Įmonėms ir amatininkams, norintiems pasinaudoti šia nauja galimybe, svarbu pradėti ruoštis iš anksto. Tai apima gamybos procesų dokumentavimą, tradicijų išsaugojimą ir įrodymų pateikimą, kad produktas iš tiesų yra susijęs su konkrečia geografine vietove.
Taip pat, ES nuo vasario 3 d. teikia paramą verslui, leidžiančią sumažinti išlaidas ir gauti aukštos kokybės konsultacijas apie tai, kaip efektyviausiai apsaugoti savo IN tarptautiniu mastu. IP Scan paslauga yra puiki priemonė, leidžianti suprasti savo IN apsaugos būklę ir galimus tobulinimo būdus.
Dirbtinio Intelekto (DI) Sukurtų Kūrinių Autorystė
2025-ieji gali tapti lemiamais metais, kai bus sprendžiama, kaip reglamentuoti dirbtinio intelekto (DI) sugeneruotų kūrinių autorystę. Šiuo metu autorystės klausimas, kai kalbama apie DI sugeneruotus kūrinius, skirtingose šalyse traktuojamas nevienodai.
Kai kuriose jurisdikcijose toks turinys gali būti laikomas intelektinės nuosavybės objektu, kitose - priskiriamas viešajam domenui, nes neturi žmogaus autoriaus. Dar daugiau sudėtingumo prideda klausimas, ar DI kūrėjai ar naudotojai turėtų būti laikomi autoriais, ar autorystė galėtų būti priskiriama pačiai DI sistemai.
2025-aisiais laukiama reikšmingų teisėkūros iniciatyvų ir precedentinių teismų sprendimų, kurie galėtų įnešti aiškumo. Bendrijos DI aktas jau numato tam tikrus reikalavimus dėl DI sistemų skaidrumo ir atskaitomybės, o tokie teismai kaip JAV ir JK jau nagrinėjo kelias DI sugeneruotų kūrinių autorystės bylas.
Dirbtinio intelekto aktas (AI Act) nustato naujus ir griežtus atitikties reikalavimus, kurie taikomi DI pagrindu veikiančių įrankių bei technologijų kūrėjams ir naudotojams. Šie reikalavimai apima skaidrumo užtikrinimą, atskaitomybę, rizikų valdymą ir etikos principų laikymąsi, ypač DI sistemoms, kurios turi didelę įtaką vartotojų sprendimams ar visuomenės gerovei.
Nuo 2025 m. platformos ir DI kūrėjai privalo prisitaikyti prie naujų taisyklių, įskaitant griežtas kontrolės ir atitikties procedūras.
Praktiniai Patarimai Intelektinės Nuosavybės Apsaugai
Advokatė, TRINITI JUREX vadovaujančioji partnerė Lietuvoje, „WoW University“ Asmeninio prekės ženklo kūrimo kurso lektorė Vilija Viešūnaitė dalinasi patarimais, kaip apsaugoti savo intelektinę nuosavybę:
- Registruokite prekės ženklą: Pasirinkus prekės ženklą, svarbu įsitikinti, kad jis dar nėra įregistruotas ir užregistruoti jį patiems. Prekės ženklas yra saugomas tik tada, kai jis yra įregistruotas.
- Apibrėžkite teises į intelektinę nuosavybę: Jei startuolį pradedate su partneriais, svarbu turėti pasirašytus dokumentus, apibrėžiančius teises į intelektinę nuosavybę.
- Apsvarstykite asmeninio prekės ženklo registraciją: Jei planuojate komercializuoti asmeninį prekės ženklą, verta jį įregistruoti, kad apsisaugotumėte nuo galimų nesusipratimų ir nuostolių.
- Pasitarkite su profesionalais: Intelektinės nuosavybės apsauga yra specifinė sritis, todėl rekomenduojama pasitarti su profesionalais.
- Žinokite, kas yra laikoma intelektine nuosavybe: Intelektine nuosavybe gali būti vadinama: prekės ženklas, dizainas, autorių teisės tekstams ir vizualams, muzikai, domenų vardai, hashtagai (liet. grotžymės), komercinės paslaptys, išradimai, konfidencialumo ir nekonkuravimo susitarimai, net tam tikra apranga.
Taip pat, svarbu žinoti, kad autoriniai kūriniai yra saugomi neregistruoti. Kilus ginčui, tereikia įrodyti, kad tam tikru momentu tas kūrinys jau buvo sukurtas.
Vilija Viešūnaitė: „Būtent registracija ir ankstesnių teisių paieškos ir apsaugo nuo nuostolius nešančių nesusipratimų. Visada rekomenduoju pasitarti su profesionalais. Juk patys nesigydome dantų, o intelektinės nuosavybės apsauga yra ypač specifinė sritis“.
Lietuvos Žaidimų Kūrėjų Asociacijos Iniciatyvos
Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija (LŽKA) aktyviai dalyvauja ne tik žaidimų, bet ir kitose kūrybinėse industrijose. LŽKA veiklos tikslai yra vienyti Lietuvos žaidimų kūrėjus, skatinti jų tarpusavio bendradarbiavimą, atstovauti žaidimų kūrėjų interesams.
Lapkričio mėnesį vyko Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos ir advokatų profesinės bendrijos „Triniti Jurex“ organizuotos virtualios dirbtuvės, skirtos autorių teisių klausimams žaidimų kūryboje ir kitose kūrybinėse industrijose. Surengtos trys dirbtuvių sesijos: pirmoji skirta bendram susipažinimui su autorių teisėmis ir intelektine nuosavybe, antroje aptartos sutartys ir intelektinės nuosavybės perdavimai, o trečiosiose dirbtuvėse nagrinėti mokesčių klausimai.
Visų trijų renginių įrašus galima rasti Lietuvos žaidimų kūrėjų YouTube kanale youtube.com/LZKAlt.
Pasak projekto organizatoriaus, žaidimų prodiuserio Vaido Gecevičiaus, poreikis susipažinti su autorių teisių bei intelektinės nuosavybės temomis pastebimai auga. Todėl kūrėjai nuolat susiduria su įvairiais autorių teisių klausimais. Kaip kūrėjui ir autoriui užtikrinti tinkamą kūrinio naudojimą? Ar užsakovas turi teisę perkurti kūrinį, panaudoti kituose projektuose? Ar kūrinys gali būti patalpintas internete be autoriaus žinios?
Šie ir kiti klausimai dirbtuvių metu nagrinėti iš skirtingų perspektyvų - kūrėjo, užsakovo, teisininko, taip pat įtraukiant ir auditorijos klausimus.
TRINITI JUREX yra Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos narys padedantis žaidimų kūrėjams visame pasaulyje sėkmingai vystyti kuriamus produktus.
Intelektinės nuosavybės apsauga krizės metu: parama ir veiksmai. Kristina Vilkienė „Next Economy“
„Triniti Jurex“ nuotr./Vilija Viešūnaitė
tags: #jurex #intelektine #nuosavybe