Filatelija Juozas Urbonas susidomėjo maždaug prieš 40 metų, pomėgiui skiria visą savo laisvalaikį. Jis teigė, jog rinkti lietuvišką kolekciją pradėjęs todėl, kad sukurtų naują eksponatą, apie Lietuvą galintį papasakoti visam pasauliui.
Juozo Urbono kolekcija „Sibiro laiškai“ gimė po 1990 metų, kuomet ankstesnės lietuvių filatelistų kolekcijos prarado aktualumą.
„Sibiro laiškai“ - filatelijoje reta, išsaugota pirmiausia istorinė medžiaga. Reta todėl, kad gavę iš Sibiro laiškus, likusieji Lietuvoje bijojo juos laikyti. Dauguma Sibiro laiškų buvo sudeginti.
Pasak Juozo Urbono, kolekcija „Sibiro laiškai“ niekuomet nebus baigta todėl, kad vis dar pavyksta rasti laiškų, vokų ar kitokių filatelijos elementų.
Juozo Urbonas pasakojo, jog pirmieji tremtinių keliaujančiųjų laiškai buvo parašyti vagonuose ir išmesti pro langus, viliantis, kad juos radę žmonės išsiųs užrašytu adresu. Tačiau dalis pirmosios tremties tėvynainių su saviškiais, likusiais Lietuvoje, susisiekė tik karui pasibaigus.
Nuo 1942 metų buvo įvesta karinė cenzūra, kuri palietė ir gulagų paštą. Buvo tikrinami laiškai ir lagerių viduje. Nepaisant draudimų, rasta draudžiama priemone parašytų laiškų.
Tremtiniai prašydavo jiems atsiųsti didžiulės retenybės ir brangenybės - popieriaus, vokų, ženklų. Pasitaikydavo trikampiais ar rombais sulankstytų laiškų. Žmonės rašė atvirlaiškius, laiškus antrą kartą ant to paties popieriaus, laikraščių skiaučių, net beržo tošių.
Pasak Juozo Urbono, laiškai iš laisvės ar iš kitų gulagų, artimųjų meilė padėjo tremtiniams išgyventi, teikė jėgų.
Filatelijos kolekcija „Sibiro laiškai“ ankstesniais metais buvo pristatyta parodose Lenkijoje, Belgijoje, Baltarusijoje.
Juozo Urbonas gimė pirmaisiais pokario metais, 1946 metų gegužės 6 dieną, gražiame Zanavykijos kampelyje - Plokščiuose. Baigęs septynmetę mokyklą, mokėsi Kauno medžio apdirbimo technikume. Politechnikos institute apgynė inžinieriaus-ekonomisto diplomą.
Plokščiai, Būdelės kaimas, Šakiai, Kaunas, Vilnius, Jurbarkas, Klaipėda, Talinas, Leningradas, Kai-Tašo kaimas Tian Šanio kalnuose prie Kinijos sienos - tai vietovės, kuriose J. Tačiau prieš du dešimtmečius teko pradėti viską iš naujo.
Kita informacija
Informuojame, kad 2022 m. gruodžio 8-9 d., 14:00-16:20 val. vyko LIETUVOS TURTO VERTINTOJŲ ASOCIACIJOS NUOTOLINIS PROFESINIS SEMINARAS (6 ak. val.).
Pakvietimą ir unikalaus prisijungimo nuoroda į nuotolinį ZOOM seminarą dalyviai gavo dieną prieš renginį el. paštu, kurį nurodė įsigydami bilietą ir į kurį po renginio jiems buvo atsiųstas dalyvio sertifikatas.
Seminaro dalyvio pažymėjimai (6 ak. val.) buvo atsiųsti dalyvių el. paštu.
Kretingos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Kristina Gimžauskaitė-Mažonienė sakė, kad šiemet 3 tūkst. Kretingos rajono asmenų sulauks piniginių pervedimų į jų pasirinkto prekybos tinklo socialines korteles.
K. Gimžauskaitė-Mažonienė paaiškino, kad lėšos į socialines korteles pervedamos 4 kartus per metus - kovo, birželio, rugsėjo ir gruodžio mėnesių viduryje.
Naudoti lėšas galima nuo jų gavimo momento iki kitų kalendorinių metų kovo 14 d. imtinai. Pervedimų dydžiai lieka tokie patys, kaip ir pernai - 25 eurai asmeniui per ketvirtį.
Pasiteiravus, kas turi teisę gauti paramą į socialinę kortelę, pašnekovė sakė, kad vienintelis kriterijus yra jų vidutinės pajamos, kurios negali viršyti 331,5 eurų per mėnesį asmeniui.
„Tačiau kai kurios savivaldybės, tarp jų - ir Kretingos rajono, taiko išimtis nemažai grupei sunkiai išgyvenančių žmonių - neįgaliems, senjorams, daugiavaikėms šeimoms, vieniems vaikus auginantiems asmenims, benamiams - jiems suteikiama didesnė - 552,5 Eur - pajamų riba“, - tvirtino skyriaus vedėja.
Asmuo, kuris pirmą kartą gaus paramą į socialinę kortelę, gali rinktis vieną iš galimų prekybos tinklų, su kuriais buvo pasirašytos bendradarbiavimo sutartys dėl socialinių kortelių.
Kretingos rajono savivaldybė, Tarybos politikams pritarus, ima 1 mln. 760 tūkst. eurų paskolą.
Didžioji paskolos dalis - 1 mln. eurų - atitenka Kretingos šaulių stadiono rekonstrukcijai. Stadiono rekonstrukcijos darbų kaina - per 3 mln. 103 tūkst. eurų, darbus atlieka uždaroji akcinė bendrovė „Rolana“, įrengusi ir Pranciškonų gimnazijos stadioną Kretingos centre.
Pagal „Rolanos“ su Kretingos rajono savivaldybe pasirašytą rangos darbų sutartį, stadiono rekonstrukciją numatyta užbaigti iki 2025 metų pabaigos.
Pagal pirminę projekto versiją, stadiono sportinė dalis ir tribūnų pastatas turėjo būti tvarkomi kartu, tačiau darbams pabrangus, projektas buvo suskaidytas į dvi dalis.
Kita paskolos dalis - 760 tūkst. eurų - skiriama Kretingos lopšelio-darželio „Pasaka“ padalinio „Eglutė“ Padvariuose priestatui statyti.
Šiuo metu Savivaldybė siekia gauti priestatui statyti leidimą, gavus jį skelbs rangos darbų pirkimo konkursą. Priestato statybą tikimasi pradėti šiemet ir 2026 metais užbaigti.
Kretingos rajono savivaldybės skola šių metų sausio 1 d. buvo 6 mln. 614,3 tūkst. eurų, su nauja paskola ji perkops 8 mln. eurų.
Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos skelbiamais statistiniais duomenimis, 2024 m. Kretingos muziejuje apsilankė daugiau negu 82 tūkst. lankytojų.
Grafų Tiškevičių rūmuose ir dvaro pastatuose įsikūręs muziejus tapo labiausiai lankomas savivaldybių muziejų kategorijoje, kurioje iš viso - 54 muziejai. Lyginant su 2023 m. Šiemet veiklos 90-metį minintis Kretingos muziejus - vienas lyderių ir pagal edukacijose apsilankiusių žmonių skaičių.
„Mūsų pastangos kurti modernų, bendruomenę įtraukiantį, šiandieną reflektuojantį muziejų padeda auginti kritiškai mąstančią visuomenę. Tampame jaunimui įdomia erdve - pernai patirčių pas mus ieškojo daugiau nei 17,5 tūkst. edukacijų dalyvių“, - patvirtino muziejaus Edukacijų ir lankytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Jurgita Paulauskienė.
Pasak jos, ir šiemet muziejus jau spėjo pakviesti į kelis naujus projektus: naktines ekskursijas po sutemų apgaubtą Žiemos sodą, pažintį su suomių menininko instaliacija „Metamorfozės“ ir kvapų parodą „Istorijos kvapai: nuo Kleopatros iki Napoleono“.
„Prieš porą metų iškėlėme tikslą tapti labiausiai lankomu savivaldybių muziejumi Lietuvoje ir tą planą įgyvendinome“, - sakė Kretingos muziejaus direktorius Romandas Žiubrys.
Pasak jo, augantis muziejaus populiarumas atspindi komandos pastangas mažinti sezoniškumą ir plėsti auditoriją.
„Pamažu tampame muziejumi, į kurį lankytojai per metus sugrįžta ne vieną kartą. Kretingos muziejaus Žiemos sodas - vienas didžiausių turistų traukos objektų Lietuvoje ir kaimyninėse šalyse. Įdiegus bilietų savitarnos terminalą lankytojams jis tapo atviras visas 7 savaitės dienas.
„Esame vienas iš kelių muziejų Lietuvoje, dirbančių kasdien, be poilsio dienų. Savo lankytojų Žiemos sode laukiame net ir valstybinių švenčių dienomis ir jau ne kartą įsitikinome, kad žmonės tuo mielai naudojasi“, - pastebėjo R. Anot R.
Neoklasikinio šokio kategorijoje Kretingos šokėjos su šokiu „Spalvoti lašeliai“ iškovojo I v., o su šokiu „Sparnai“ užėmė II v.
Popšokio kategorijoje I v. laimėjo street / popdance grupė, atlikusi šokį „Clap your hands“ - pasirengti šokiui vaikams padėjo A. Bajoras.
Iš viso konkurso komisija vertino 51-ą pasirodymą, vertinimo komisiją sudarė įžymūs šokio ekspertai: Lietuvos baleto primarijus, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro šokėjas, baleto mokyklos įkūrėjas Nerijus Juška, šokėja ir choreografė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros docentė Inga Kuznecova ir Mažeikių choreografijos mokyklos baletmeisterė Danguolė Dapšytė.
„Vaikų laimėjimai liudija sunkų šokėjų darbą ir tėvų pasiaukojimą. Šie apdovanojimai yra puikus įrodymas, kad komandinė dvasia, pasitikėjimas vieni kitais, atkaklumas ir meilė šokiui veda puikių rezultatų link“, - gerą žodį vaikams ir jų tėvams skyrė R. ir A. Bajorai.
Kiekvienais metais valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau kaip 30 tūkst. atvejų.
Lietuvoje esanti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema suteikia gyventojams galimybes pasinaudoti nemokama teisine pagalba įvairiose bylose, o taip pat 5 metus gyvuojantis privalomosios mediacijos institutas šeimos ginčuose yra vienas būdų ginčus spręsti taikiai nesinaudojant teisine pagalba ir nesikreipiant į teismus.
Antrinė teisinė pagalba - procesinių dokumentų parengimas ir atstovavimas kliento interesams teisme. Antrinė teisinė pagalba apima ir atleidimą nuo žyminio mokesčio, kitų bylinėjimosi išlaidų.
Lietuvoje teisėtai gyvenantys asmenys, kuriems reikalinga advokato pagalba rengiant procesinius dokumentus teismui arba atstovaujant bylose, gali kreiptis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą.
Prieš kreipiantis į Tarnybą dėl antrinės teisinės pagalbos, asmenims rekomenduojama pasinaudoti teise į pirminę teisinę pagalbą, kuri apima teisinės informacijos teikimą, teisines konsultacijas, dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybių institucijoms, parengimą, pagalbą užpildant prašymą suteikti teisines paslaugas.
Šiuo metu visiškai nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 8 tūkst. 398 Eur per metus.
Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pvz., turintiems vieną išlaikytinį 100 proc. teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 11 tūkst.
Šiose rungtynėse „Kretinga-Rivilė“ rungtyniavo be savo vyriausiojo trenerio Arimanto Mikaločiaus, kuris stažavosi nacionalinėje Lietuvos krepšinio rinktinėje ir kurį pavadavo jo asistentas Henrikas Lubinas.
Varžovams savo žaidimą pavyko primesti tik I kėlinį, bet vėliau puikiai kamuoliu dalinęsi kretingiškiai pradėjo tolti nuo varžovų, ir skirtumas tarp komandų tapo triuškinantis.
Pasibaigė šių - 2024-2025 - mokslo metų Kretingos rajono mokinių tinklinio pirmenybės, kuriose keturis mėnesius dviejose amžiaus grupėse varžėsi 13-a rajono bendrojo lavinimo mokyklų komandų.
Šiose varžybose dalyvavo tie rajono mokiniai, kurie nelanko Kretingos sporto mokyklos.
Vasario 27-oji - Pasaulinė nevyriausybinių organizacijų diena. Ji skirta akcentuoti svarbią šio sektoriaus misiją ir pagerbti nevyriausybines organizacijas, jų narius ir savanorius, reikšmingai prisidedančius prie visuomenės gerovės kūrimo.
Šios organizacijos įsteigiamos savanoriškai ir siekia naudos visuomenei ar jos grupei.
Klaipėdos Ernesto Galvanausko profesinio mokymo centro Kretingos filialas atvertė dar vieną naują savo gyvavimo ir veiklos istorijos puslapį - rajono bendruomenei pristatė naujai sutvarkytas edukacines ir sporto erdves: pradedant nauja klase kirpėjams mokyti ir baigiant renovuota sporto sale.
Iš gausaus būrio svečių ne vienas vėliau pastebėjo, kad ši profesinio mokymo įstaiga tokių reikšmingus pokyčius leidusių atlikti investicijų nematė maždaug penkis dešimtmečius.
Sveikinimo žodžius renginio dalyviams ir centro bendruomenei tarė Klaipėdos universiteto infrastruktūros prorektorius, centro kolegialaus valdymo organo Tarybos pirmininkas doc. dr.
Eismo saugumo komisijos nariai vakar įvykusiame nuotoliniame posėdyje turėjo apsispręsti, ar pritaria, kad būtų leista dviratininkams važiuoti per pėsčiųjų perėjas. Šio klausimo iniciatorė buvo Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Anksčiau siūlymui leisti dviratininkams važiuoti per perėjas pritarė 21 savivaldybė iš 60-ies. Tačiau tokia pozicija buvo išreikšta prieš 5-erius metus, tad per tiek laiko gali būti pasikeitusi.
„Patys dalyvaujam eisme, matom, kad ir pėstiesiems vairuotojai ne visada suspėja duoti kelią, o dviratininkų greitis didesnis, situaciją įvertinti problemiškiau. Aš nepritariu“, - savo nuomonę išreiškė Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Algirdas Budginas.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus vyriausias specialistas Kęstutis Virbauskas sakė kolegai pritariantis visu 100 proc. - leidžiant dviračiais važiuoti per perėjas, būtų daugiau eismo įvykių su skaudžiomis pasekmėmis.
Abiem pareigūnams antrino komisijos pirmininkas rajono meras Antanas Kalnius. Kaip pavyzdį jis paminėjo Vilniaus g. Kretingoje posūkį į Pranciškonų gimnaziją. Esą sukdamas į dešinę, vairuotojas pakliūva tarsi į „aklą“ zoną, yra tikimybė, kad dviratininkas, kuris važiuoja greičiau negu eina pėstysis, atsitrenks į automobilio dureles.
2028 metais pasigaminti 100 procentų šaliai reikalingos energijos, ir visa ji - atsinaujinanti. Jūroje įžvelgiamas 4,5 GW gamybos potencialas, tad dabartiniu metu daug dėmesio skiriama dviem jūros vėjo parkų projektams, kurių galia galėtų būti po 700 MW.
Tokius planus su komanda ketvirtadienį lankydamasis rajono Savivaldybėje energetikos viceministras Airidas Daukšas pavadino ambicingais. Rajono politikams jis teigė, kad vieno jūros vėjo parko konkurso laimėtojas jau yra žinomas - tai bendrovė „Ignitis“ ir partneriai, o kito konkurso procedūros dar nebaigtos.
Kadangi jūros vėjo parkai yra ypatingos svarbos objektai, prašyti gyventojų sutikimo nereikėjo. Visiems 114-ai sklypų savininkų praėjusių metų gruodžio pabaigoje buvo išsiųsti registruoti laiškai, ir tai patvirtina pašto ataskaitos. Tiesa, 20-ies savininkų laiškai nepasiekė, bet šie žmonės galėjo sužinoti iš Kretingos rajono ir Palangos miesto laikraščių.
Požeminė kabelių trasa bus 1,5 m gylyje, kasama atviruoju būdu. Statant pastotes, projektavimo etapu turės būti įvertintas ir užtikrintas triukšmo ribinis lygis. Žemė visuomenės poreikiams būtų paimama, jeigu tose vietose, per kurias tiesiamas elektros kabelis, eitų, pavyzdžiui, geležinkelio linija. Plotą, reikalingą transformatorinei, vystytojas arba iš savininko nupirks, arba išsinuomos.
„Ir be rinkimų pasakysiu: tokie projektai, kaip jūros vėjo parkai, atsinaujinanti energetika, ir yra vienas pagrindinių įrankių valdyti kainų lygį šalyje. Kuo daugiau generacijos, kuo didesnė elektros rinka, tuo mažesnė kaina. Kokia ji bus, pastačius jūros vėjo parkus, kokiai geopolitinei situacijai esant toliau gyvensim, šiandien prognozuoti sudėtinga“, - kalbėjo viceministras.
Meras Antanas Kalnius akcentavo, kad šis projektas - Lietuvai svarbus žingsnis energetinės nepriklausomybės link, todėl linkėjo, kad jūros vėjo parkai kuo greičiau atsirastų ir kurtų pridėtinę vertę.
tags: #juozas #urbonas #turto #vertinimas