Pamatai - pastato konstrukcija, esanti po žeme, kurios paskirtis - perduoti pastato apkrovą gruntui. Prieš pradedant statyti pamatus, pirmiausia reikia atlikti grunto tyrimus, kurių metu nustatoma, kokio gylio pamatai bus reikalingi. Kitas svarbus pamatų įrengimo žingsnis - tinkamų pamatų išrinkimas.
Juostiniai pamatai dažniausiai sutinkami vietose, kur laikantysis gruntas yra aukštai. Poliniai pamatai įrengiami tada, kai laikantysis gruntas yra per žemai arba gruntinis vanduo būna per arti paviršiaus. Plokštuminiai pamatai - geriausias pasirinkimas šiluminės izoliacijos atžvilgiu ir gali būti įrengiami „silpno“ grunto vietovėse.
Aptarkime detaliau juostinius surenkamuosius pamatus, jų ypatumus ir pritaikymą.
Juostiniai Pamatai: Surenkamieji ir Monolitiniai
Juostiniai pamatai (surenkamieji) įrengiami tuomet, jeigu gruntas, kuris juos laikys, yra aukštai. Kitais atvejais, vietose, kuriose gruntas dėl drėgmės gali plėstis, arba dirvožemis yra molingas, naudojami juostiniai (monolitiniai) pamatai. Tai yra vieninteliai pamatai, leidžiantys turėti rūsį.
Poliniai pamatai yra pigesni nei juostiniai pamatai, šie pamatai kartais būna vienintelis įmanomas variantas dėl netinkamo dirvožemių ar kitų geologinių sąlygų.
Plokštuminiai pamatai puikiai tiks žmonėms, siekiantiems naujovių, arba tiems, kurie ruošiasi gyventi prastesnio grunto vietovėje. Pats geriausias šių pamatų bruožas - puiki šiluminė izoliacija, kurią lemia polistirolo sluoksnis, esantis tarp žemės ir pamato. Verta paminėti, kad šie pamatai, kaip ir poliniai, neleis įsirengti rūsio.
Renkantis pamatus, svarbu įvertinti kelis aspektus:
- Grunto tipą: nuo jo priklauso pamatų gylis ir tipas.
- Gruntinio vandens lygį: aukštas lygis gali apriboti rūsio įrengimo galimybes.
- Šiluminę izoliaciją: ypač svarbu, jei norite sumažinti šildymo išlaidas.
- Rūsio poreikį: jei planuojate rūsį, rinkitės juostinius (monolitinius) pamatus.
Atsižvelgiant į šiuos kriterijus, galėsite pasirinkti optimalų pamatų tipą savo būstui.
Surenkamųjų gelžbetoninių pamatų statybos technologijos ir procedūros
Juostinių pamatų surenkamosios konstrukcijos susideda iš dviejų elementų: betoninio ar gelžbetoninio pado bloko (papėdės) ir betoninių pamatų blokų, kurie kartu gali būti ir rūsio siena. Surenkamųjų pamatų blokai tipizuoti. Tam nustatyti perduodamų apkrovų intervalai ir tam tikri intervalai, kuriais keičiami blokų matmenys.
Industrinių gaminių kataloguose blokai žymimi raidėmis ir skaičiais: raidės rodo elemento tipą, o skaičiai - matmenis ir laikomąją galią. Rūsio sienoms ir sienoms, esančioms žemėje, naudojami surenkamieji betoniniai blokai. Pagrindinių blokų ilgis - 2380 mm, o pridėtinių - 880 mm. Blokų plotis - 300, 400 ir 500 mm, aukštis - 580 mm. Pagrindiniai 500 ir 400 mm pločio blokai daromi tuštymėtieji arba be tuštumų - vientisi.
Pamatai įrengiami tuojau po to, kai speciali komisija priima pagrindus ir surašo tam tikrą aktą. Jei, iškasus pamatų duobę arba tranšėją, pasirodo, kad pagrindo gruntas yra nepakankamai tankus, tai jis yra sutankinamas volu, plūktuvu ir kt.
Surenkamieji pamatai dažniausiai montuojami su tarpais tarp pado blokų. Tarpai pripildomi smėlio, kuris sutankinamas. Tokie pamatai vadinami spragotais. Ant pado blokų pilamas ne žemesnės kaip M50 markės skiedinys ir paskui montuojami pamatų blokai. Skiedinio sluoksniu išlyginus nelygumus, ištaisius nuokrypius, elementai tolygiau perduoda vienas kitam slėgi. Ant pirmos blokų eilės užpylus skiedinio, dedama antra eilė ir t. t. Jie dedami taip, kad gretimų blokų vertikalios siūlės nesutaptų. Tokia siena būna standesnė. Vertikalias siūles pripildžius skiedinio, visa siena tampa monolitine.
Sienų sankirtose ir pastato kampuose blokai taip pat perrišami, t.y. Pamato padas, keičiant jo įgilinimo gylį, daromas laiptuotas. Pakopos aukščio ir jos ilgio santykis turi būti ne mažesnis kaip 1 : 2 rišliems gruntams ir ne mažesnis kaip 1 :3 nerišliems gruntams.
Inžineriniai tinklai dažniausiai klojami virš pamato papėdės. Todėl, dedant pamatų blokus, paliekamos bloko aukščio angos.
Nevienodai susisluoksniavę ir suslėgti pagrindo gruntai gali netolygiai sėsti. Tuomet sienų stiprumui ir standumui padidinti į apatines ir viršutines horizontalias siūles tarp blokų dedama armatūra.
Be vertikalių jėgų gilių rūsių sienas taip pat veikia didelis grunto šoninis slėgis. Jam atlaikyti tarp surenkamųjų blokų paliekami tarpai, į juos dedama apskaičiuotoji armatūra ir užmonolitinama betonu. Tokios siūlės dirba kaip gelžbetoninės vertikalios sijos, atremtos viršuje į perdangas, o apačioje į rūsio grindis ir yra veikiamos vertikalių bei horizontalių jėgų.
Blokinių Namų Renovacija: Ilgaamžiškumo Užtikrinimas
Blokiniai namai, statyti naudojant stambiaplokštes gelžbetonio plokštes (blokus), turi ilgą istoriją ir vis dar yra aktualūs šiandien. Blokinių daugiabučių išskirtinumas slypi stambiaplokščių gelžbetonio plokščių (blokų) naudojime, kuris ženkliai paspartindavo statybos procesą. Šios plokštės buvo tiek vienasluoksnės, tiek daugiasluoksnės. Išorinių sienų plokštės dažniausiai buvo gaminamos iš akytojo betono arba keramzitbetonio, o siūlės tarp jų užpildytos tampriomis tarpinėmis - specialiomis medžiagomis, skirtomis siūlėms sandarinti, siekiant užtikrinti konstrukcijų sandarumą.
Lietuvoje seniausi blokiniai daugiabučiai jau skaičiuoja šeštą dešimtį, o jų gyvavimo trukmė, tinkamai prižiūrint, gali siekti net pusantro šimto metų. Vis dėlto, nors šie pastatai vis dar atitinka pagrindinius reikalavimus, laikui bėgant jų priežiūra kelia vis daugiau iššūkių.
Blokinių namų ilgaamžiškumas dažniausiai priklauso nuo išorinių sienų plokščių ir jų siūlių priežiūros. Tai - vieni svarbiausių elementų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį blokiniuose daugiabučiuose.
Tinkamai prižiūrimi blokiniai daugiabučiai tarnauja tiek pat, kiek ir plytiniai. Vis dėlto blokinių namų renovacija laikoma prioritetine ne tik dėl daugiau priežiūros reikalaujančių išorinių plokščių, bet ir dėl prastesnių šių namų išorinių sienų šiluminių bei akustinių savybių, palyginti su plytiniais daugiabučiais.
Blokinių namų privalumai ir trūkumai
Privalumai:
- Greitas statybos procesas: Blokinių namų statyba iš gamykloje pagamintų plokščių turi pranašumų, palyginti su monolitiniais daugiabučiais, statomais tiesiog statybvietėje.
- Ekonomiškumas: Renkantis tipinį projektą, gamybos trukmė ženkliai mažesnė.
- Šiluminis efektyvumas ir garso izoliacija: Turėsite šilumiškai efektyvų, tvirtą ir saugų būstą, pasižymintį puikia garso izoliacija.
- Lygios sienos: Klientams, be kita ko, patinka lygios namo sienos.
Trūkumai:
- Ribotos pertvarkymo galimybės: Blokiniuose namuose galimybės pertvarkyti esamas patalpų erdves ar kurti naujas yra gerokai mažesnės nei plytiniuose daugiabučiuose.
- Šiluminė varža: Kaip įprasta, blokinių namų išorės sienos turi mažesnę šiluminę varžą nei plytiniai daugiabučiai, todėl siūlių nesandarumo atveju žemesnė patalpų temperatūra gali skatinti pelėsio plitimą. Be to, blokinių namų sienos pasižymi prastesne akustine izoliacija nei mūrinių namų.
- Priežiūra: Norint, kad blokinis namas tarnautų ilgiau, būtina reguliariai vertinti išorinių plokščių ir siūlių būklę. Nustačius trūkumus, svarbu nedelsiant juos pašalinti, taip išvengiant galimos betono erozijos ir plieninių jungčių korozijos.
Renovacija - būdas prailginti blokinių namų tarnavimo laiką
Renovacija yra viena efektyviausių priemonių prailginti blokinių daugiabučių tarnavimo laiką. Pasak jo, papildomi išoriniai sluoksniai ne tik apsaugo pastato sienas nuo neigiamo aplinkos poveikio, bet ir pagerina jų technines savybes. Renovacija taip pat suteikia galimybę atnaujinti pastato išvaizdą, kas yra ypač svarbu iš architektūrinės perspektyvos.
Šiluminės izoliacijos įrengimas - tai efektyvi ir ekonomiška priemonė, leidžianti pasiekti norimą patalpų temperatūros režimą mažesnėmis energijos sąnaudomis. Be to, tinkamai parinktos izoliacinės medžiagos pagerina sienų akustinę varžą, sumažindamos triukšmo lygį patalpose.
Renovacija, kurios metu išorinės namo plokštės papildomai padengiamos šiluminės izoliacijos ir apsauginiais sluoksniais, yra viena efektyviausių priemonių prailginti daugiabučių tarnavimo laiką ir sumažinti jų priežiūros išlaidas.
Šiandien naudojamos ženkliai efektyvesnės hermetikų medžiagos siūlėms sandarinti ir apsauginės dangos išorinėms plokštėms nei tos, kurios buvo taikomos pradiniame blokinių namų statybos etape.
Grėsmę kelia drėgmė
Dėl pastato deformacijų ir aplinkos poveikio, kai siūlės praranda sandarumą, drėgmė gali prasiskverbti į vidinius konstrukcijų sluoksnius, taip sumažindama jų ilgalaikį atsparumą ir plieninių jungčių patikimumą.
Dėl šių priežasčių išorinėse plokštėse gali atsirasti plyšių. Jei šie pažeidimai nėra laiku pašalinami, pastato išorinių konstrukcijų tarnavimo laikas gali ženkliai sutrumpėti. Siūlės turi būti sandarios, o išorinių plokščių paviršiai - padengti atmosferos poveikiams atsparia danga, kad būtų užtikrinta konstrukcijų apsauga ir pastato sandarumas.
Temperatūros svyravimai sukelia deformacijas sienų plokštėse ir jų siūlėse, dėl kurių siūlės gali tapti nesandarios. Tačiau sausomis sąlygomis šios deformacijos nėra tokios pavojingos kaip drėgnomis.
Atsiradus išorinių sienų siūlių nesandarumui, pakinta sienų drėgmės balansas (drėgmės pasiskirstymas ir judėjimas pastato sienose), dėl kurio vidinėje sienos pusėje gali pradėti formuotis pelėsis.
Alternatyvūs statybos sprendimai
Šalia blokinių namų statybos, egzistuoja ir kitos alternatyvos, kurios leidžia greitai ir efektyviai pastatyti gyvenamąjį būstą. Vienas iš tokių sprendimų - karkasiniai namai.
Karkasiniai namai
Karkasiniai namai, arba kitaip vadinami medinio karkaso namai, pastaruoju metu Lietuvoje tapo itin populiarūs. Karkasinis namas yra statinys, kurio pagrindas - medinis ar metalinis karkasas, kuris tarnauja kaip atraminė konstrukcija. Išorės ir vidaus sienos bei kiti konstrukciniai elementai montuojami ant šio karkaso.
Vienas didžiausių karkasinių namų privalumų yra jų greita statyba. Dėl šios priežasties, statyba dažniausiai trunka kelis mėnesius, priklausomai nuo projekto dydžio. Karkasiniai namai pasižymi itin geromis izoliacinėmis savybėmis. Karkasiniai namai suteikia daug laisvės kuriant individualius projektus. Dėl lengvumo ir paprastos statybos technologijos, medinis karkasas gali būti pritaikytas įvairių formų, dydžių ir stiliaus namams.
Tačiau, nors karkasiniai namai pasižymi gera šilumos izoliacija, garso izoliacija gali būti prastesnė nei mūriniuose namuose. Dėl lengvos karkasinės konstrukcijos, garsai gali lengviau prasiskverbti per sienas, grindis ar lubas. Nors šiuolaikinės priešgaisrinės apsaugos priemonės yra labai veiksmingos, mediniai karkasiniai namai natūraliai yra labiau jautrūs ugnies pavojui nei mūriniai ar betoniniai pastatai. Karkasiniai namai reikalauja daugiau priežiūros nei kiti statybos būdai, ypač kalbant apie medienos apsaugą nuo drėgmės, vabzdžių ir pelėsių. Karkasiniai namai paprastai būna vieno ar dviejų aukštų, nes medinis karkasas nėra taip lengvai pritaikomas didesniems, kelių aukštų pastatams.
Modulinė statyba
Panašus principas taikomas ir Lietuvoje vis populiarėjančioje modulinėje statyboje, kai pastatų moduliai gaminami gamykloje, o statybvietėje tik surenkami. Modulinis namas susideda ne iš atskirų elementų, o iš pilnai pagamintų sekcijų arba modulių, kuriuos tereikia sujungti. Nors modulinio namo sekcijos nuo pradžių iki pabaigos yra pagaminamos gamyklose, tačiau tai nėra masinis vienodų modulių štampavimas.
Surenkami ar moduliniai individualūs namai yra puiki alternatyva tradicinei statybai. Tokia statyba vertinama dėl savo greičio - modulinių namų atveju statybos terminai gali būti ir 70 proc. trumpesni, o statant iš elementų surenkamus namus iki 50 proc. Renkantis surenkamą ar modulinę statybą šį laiką galima sutrumpinti iki kelių mėnesių, o jei viskas vyksta labai operatyviai ir optimistiškai - iki 2 mėnesių. Kokybė taip pat aukšta, nes surenkami elementai ar moduliai gaminami gamyklose, o tai reiškia - kontroliuojamomis ir visada tokiomis pačiomis sąlygomis.
Šiuolaikiniai surenkami ar moduliniai, iš modernių medžiagų pagaminti, namai pasižymi puikia izoliacija, neturi šalčio tiltų, jie atitinka statybos reglamentų reikalavimus, ekonominių klasių normas.
Dažnai gamykloje atliekama apie 80 - 90 proc. modulinio ar surenkamo namo statybos darbų. Namo pamatai paprastai liejami tuo pat metu, kai gamykloje gaminami pastato elementai (nors ne visada jų reikia), po to moduliai ar namo elementai gabenami į statybvietę ir montuojami.
SIP plokštės
Struktūrinės izoliacinės plokštės (SIP) yra didelio našumo standartizuota sistema, skirta gyvenamųjų ir komercinių pastatų statyboms. Plokštės sudarytos iš izoliacinės putplasčio šerdies, įterptos tarp dviejų konstrukcinių dangų, dažniausiai gaminamų iš medienos drožlių plokščių (OSB). SIP konstrukcijos gaminamos modernioje gamykloje ir gali būti pritaikomos net individualiems projektams.
SIP konstrukcijos sistema pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis. Nesvarbu, ar tai individualus projektas ar standartiniai surenkamieji namai iš SIP plokščių, tokios konstrukcijos daug greičiau surenkamos nei įprasti mūriniai ar blokiniai namai. Hermetiška konstrukcija idealiai tinka šiuolaikinėms vėdinimo sistemoms, kurios sumažina energijos sąnaudas ir pagerina patalpų oro kokybę.
Skydinė SIP konstrukcija funkcionuoja kaip monolitinis apvalkalas, turintis iki 5 kartų didesnius statinius parametrus nei įprastinė medinė karkasinė konstrukcija. Pastatai iš SIP plokščių užima 7-10 % mažiau erdvės, nei pastatai iš įprastų plytų ar blokų. Net per daugelį metų veikiant nepalankioms oro sąlygoms, SIP pastato sistemos izoliacinė šerdis išlieka tvirta, stabili ir patikima. Ši sistema, dėl išskirtinių savybių, negali sušlapti ar nusmukti.
Pamatų Įrengimas
Gruntas, projektas, pamatai - visa tai yra gero ir stabilaus namo pagrindas. Pamatus pirmiausia būtina tinkamai suprojektuoti, tačiau šį darbą palikus profesionaliam projektuotojui, likusius darbus gana nesunkiai galima pasidaryti ir pačiam ar su pagalbininkais.
Juostiniai pamatai yra bene vienintelė racionaliai ekonomiška galimybė norintiems turėti rūsį - kitų rūšių pamatai, tokie kaip poliniai ir plokštuminiai, dėl savo specifikos šios galimybės nesuteikia. Dauguma šiuolaikinių namų savininkų rūsio apskritai atsisako, tačiau kiti namų savininkai planuoja turėti daugiau erdvės ir rūsį įsirengia.
Jeigu namas konstrukciškai yra lengvas, gruntas neįšalantis, dažniausiai parenkami poliniai pamatai. Lyginant su poliniais, įrengiant juostinius pamatus sunaudojama daugiau betono, reikia atlikti daugiau kasybos darbų, ilgesnis jų įrengimas, tačiau nereikia samdyti specialistų su gręžtiniams pamatams įrengti skirtomis mašinomis. Juostiniai tradiciškai įrengiami paprasčiau, todėl tai gali būti ir ekonominis argumentas - didžiumą darbų padarant patiems, galima ir sutaupyti.
Įšalo gylis bei gruntiniai vandenys daro didelę įtaką pamatui. Kai temperatūra grunte tampa neigiama, aukštai esantis gruntinis vanduo gali užšalti. Šaldamas vanduo virsta į ledą ir plečiasi apie 10 %, taip "stumdamas" ant jo pastatytą konstrukciją į viršų, kas vėliau pasireiškia trūkinėjančiomis sienomis ar pamatu. Tiesa, tai labai priklauso nuo grunto - molingas gruntas plėsis labiau, o smėliniai gruntai tam atsparesni. Šiuo atveju taip pat labai svarbus įšalo gylis. Standartiškai Lietuvoje vidutiniu įšalo gyliu laikomas 1,2 m, tačiau gruntas įšąla ir giliau.
Juostiniai pamatai gali būti monolitiniai arba surenkamieji (blokiniai). Namo pamatas įrengiamas tose vietose, kur pagal projektą numatytos laikančios namo sienos bei pertvaros.
Monolitiniai pamatai
Monolitiniai pamatai - tai vientisa betono ar gelžbetonio struktūra. Dėl savo didesnio atsparumo, dažniausiai naudojami keliaaukščių mūrinių namų statybose, taip pat namams statomiems ant molingų ar smėlingų su molio priemaišomis gruntų, kurie turi savybę plėstis. Gelžbetoniniai monolitiniai pamatai atsparesni deformacijai.
Surenkamieji pamatai
Monolitiniai pamatai šiandien neretai užleidžia vietą ne tik poliniams, tačiau ir surenkamiesiems pamatams. Pastarųjų privalumai: tokiems pamatams nereikia klojinių, kurie pakelia pamatų kainą, pamatus iš blokelių nesunku įsirengti, tuščiaviduriai blokeliai yra lengvi ir nesunkiai apdirbami, taip pat įsigijus juos iš patikimo gamintojo nereikia daug jaudintis dėl kokybės, nes blokeliai būna vienodi bei sertifikuoti. Taip pat toks įrengimas yra greitesnis.
Tiesa, sujungimuose yra daugiau siūlių, kai monolitinis pamatas yra daugiau mažiau vientisas, tačiau bet kokiu atveju pamatus reikia hidroizoliuoti ir šiltinti.
Pamatų įrengimo procesas
Tokių pamatų įrengimas yra panašus, tačiau turi esminių skirtumų. Priklausomai nuo to, ar namas turės rūsį, kasama pamatų duobė arba tranšėja. Abiem atvejais reikia gerai paruošti pagrindą - sutankinti gruntą, įvertinti gruntinio bei paviršinio vandens lygį sklype ir, jei reikia, įrengti drenažą. Monolitinių pamatų atveju montuojami klojiniai - struktūros, kurios laikys supiltą kietėjantį betoną. Jų kokybė ir lemia pamato lygumą - nors tai ir galima dalinai pataisyti vėliau, geriausia šiai vietai skirti laiko dar prieš pradedant pilti betoną.
Labai svarbu tokį pamatą tinkamai suarmuoti projekte nurodytomis proporcijomis, ypatingą dėmesį skiriant kampams. Pabaigus armavimo darbus, galima pilti betoną. Užpilti klojiniai dar tankinami giluminiu vibratoriumi, kad medžiagos kiekis pasiskirstytų tolygiai ir užpildytų visą tūrį. Toliau pamatai yra paliekami džiūti, saugant juos nuo per didelės temperatūros. Betonui pasiekus tam tikrą stiprį, nuimami klojiniai. Tolesnius darbus pradėti galima maždaug po dviejų savaičių, o optimalų stiprį betonas įgauna po 28 dienų. Nereikia pamiršti, kad įprastas betonavimo procesas taip pat turi savo optimalią temperatūrą.
Daugelis išvardintų betonavimo aspektų galioja ir surenkamiesiems pamatams. Tiesa, tokiu atveju paprastai įrengiama papėdė. Šios papėdės gali būti betoninės arba gelžbetoninės. Neretai naudojami tie patys pamatų blokeliai, paversti ant šono. Papėdę galima ir išlieti tuo pat būdu kaip ir monolitinius pamatus, tiesa, ilgiau užtruksite. Sieniniai blokeliai pamatams gali būti tuščiaviduriai arba pilnaviduriai, taip pat būna ir didelių išmatavimų blokų, dažniausiai vadinamų tiesiog blokais rūsio sienoms. Tiesa, pastarieji paprastai turi pora trūkumų - reikia keliamosios technikos, be to, dėl savo išmatavimų ne tokie draugiški pamato formos atžvilgiu. Tuščiaviduriai blokeliai tvirtinami tarpusavyje, struktūra armuojama (priklausomai nuo projekto, tai gali būti daroma tiek horizontaliai, tiek vertikaliai), plyšiai dar užpildomi skiediniu, tuomet pilamas betonas. Pilnavidurius blokelius pakanka sumūryti ir užpildyti siūles.
Kaip matyti, didžiausias metodų skirtumas tas, kad klojinių funkciją atlieka patys blokai, be to, blokus pakankamai nesunku rikiuoti vienas prie kito, taip gaunant pakankamai lygų pamatą.
Abiejų tipų pamatus dar reikia ir apšiltinti bei hidroizoliuoti iš išorės (tiesa, kai kurie gamintojai, siūlo pamatinius blokus su šilumos izoliacijos sluoksniu).
Svarbu! Renovuojant daugiabutį ar statant individualų namą, pamatų pasirinkimas ir įrengimas yra esminis etapas, užtikrinantis pastato ilgaamžiškumą ir saugumą. Atsakingai įvertinkite grunto sąlygas, pastato konstrukciją ir savo poreikius, kad pasirinktumėte tinkamiausią sprendimą.
tags: #juostiniai #surenkamieji #pamatai #daugiabucio #renovacija