Nuomojantis ar nuomojant būstą, jame įvykę nelaimingi atsitikimai atneša keliskart daugiau rūpesčių. Patirtus nuostolius lydi ginčai - kas atsakingas už įvykį, kam privaloma atlyginti žalą bei kaip užtikrinti, kad panašūs nesutarimai ateityje nepasikartotų? Specialistai teigia, kad potencialias nelaimingų įvykių situacijas svarbu aptarti dar prieš pasirašant ilgalaikės nuomos sutartį.
Draudikų duomenimis, didžiausius nuostolius namuose šalies gyventojai patiria dėl gaisrų, gamtos jėgų bei užliejimo vandeniu.
Draudimo bendrovės ERGO turto draudimo vyr. specialistė I. Žvirblytė teigia: „Sakykime, nuomininkas užliejo nuomojamą būstą ir kaimynus. Jei toks gedimas ar bet kuris kitas nuostolis įvyko nepriklausomai nuo nuomininko veiksmų, draudimo bendrovė dėl kaimynui sukeltos žalos atlyginimo kreipsis į būsto savininką. Atvejai, kai žala būtų išieškoma iš pačių nuomininkų, itin reti - tokiu atveju pastarasis pats turėtų sukelti gedimą, sugadinti vamzdį ar kitaip savo veiksmais sąlygoti būsto užliejimą“.
Todėl, prieš užleidžiant būstą nuomininkams, ekspertė pataria atidžiai įvertinti esamos santechnikos būklę bei susitarti, kad pastebėjus galimus gedimus, savininkai būtų nedelsiant apie juos informuoti. „Svarbu užtikrinti, kad nuomininkai žinotų ir pagrindines taisykles - pavyzdžiui, išvykdami iš namų ilgesniam laikui, užsuktų vandenį“, - pataria I. Žvirblytė.
Kaip išvengti nesutarimų dėl sugadinto turto?
Visgi, kai dėl nuomotojo neapdairumo yra sugadintas ir nuomininko turtas, pastarąjį saugo teisės normos ir nuostolius privalo atlyginti kaltininkas. Nesutarimų dėl sugadinto turto išvengti padėtų apgalvotai pasirašyta nuomos sutartis, kurioje apibrėžtos tiek nuomotojo, tiek ir nuomininko atsakomybės.
„Patartina dokumente užfiksuoti bute esančius daiktus, nurodyti baldų, buitinės technikos vertę, aprašyti jų būklę ir dar iki nuomos sutarties sudarymo esamus trūkumus ar defektus. Juos rekomenduotina nufotografuoti bei pridėti nuotraukas, taip nurodant, kaip būstas ir jame esantis turtas atrodo sutarties pasirašymo dieną. Šie veiksmai gali padėti išspręsti vėlesnius nesutarimus bei ginčus“, - apie būdą išvengti konfliktų kalba I. Žvirblytė.
Teisininkė papildo: neretai nuomotojai apsidraudžia iš nuomininkų imdami užstatą. „Taip nuomotojas siekia save apsaugoti nuo galimų nuostolių. Yra sutarčių, kai užstato ir neprašoma, tačiau visgi garantijos pageidaujantys nuomotojai Lietuvoje standartiškai yra linkę imti vieno mėnesio dydžio nuomos sumos užstatą. Taip nuomotojas užsitikrina, jog kilus ginčui, bent dalis nuostolių bus kompensuota“, - sako pašnekovė.
Komunikacijos svarba
„Įvykus nelaimingam atsitikimui, pavyzdžiui, nedideliam būsto užliejimui, nuomininkai nedrįsta būsto savininkui pranešti apie apgadintą parketą. Tokiu atveju imasi tvarkyti patys arba jo apskritai neliečia. Kai po kurio laiko išsikraustant nuomininkas ryžtasi apie nelaimingą atsitikimą papasakoti būsto savininkams, šiems būna jau per vėlu kreiptis į draudiką ir gauti išmoką už patirtus nuostolius. Tarpusavio komunikacija tokias problemas padėtų išspręsti“, - pabrėžia I. Žvirblytė.
Atsakomybės draudimas
Savo ruožtu I. Žvirblytė teigia: „Svetimas turtas retai saugomas taip pat apdairiai, kaip ir nuosavas. Dėl šios priežasties nuomininkų vis dažniau prašoma pasirūpinti civilinės atsakomybės draudimu. Visgi pačiu būsto draudimu rūpintis turėtų jo savininkai, nes įvykus nelaimingam atsitikimui, išmoka bet kokiu atveju skiriama turto savininkams“.
Nuomotojų iššūkiai ir "juodieji sąrašai"
„Nuomotojams tai yra didžiulis iššūkis. Žmonės - nevienodi. Vieni sėdi ir tiesiog bendrauja, kiti įsisiautėja taip, kad pro langus skraido daiktai. Niekada nežinosi, koks žmogus išsinuomojo būstą, kokių jis turi tikslų. Būna, kad nuomininkas net neateina. O gal vietoj vieno ateis visas būrys".
Kai trumpalaikės nuomos veikla vykdoma per tokias platformas kaip "Airbnb" arba "Booking", nuomotojams kur kas ramiau, nes šios platformos turi visus nuomininkų duomenis. „Visada prieš patvirtindamas buto rezervaciją pasitikrinu, ar klientas nėra sulaukęs blogų atsiliepimų. Tokius dažniausiai tiesiog ignoruoju arba pasakau, kad butas jau išnuomotas.
Išsireikalauti nuostolio atlyginimo labai sunku. Vieni nepripažįsta tai padarę, kiti net grasina susidorojimu. O dar dažniau nuomininkas neturi jokio turto, su juo bylinėtis - beviltiška. Apsisaugodami nuo galimos žalos būstų savininkai dažniausiai paima kliento asmens dokumento kopiją, pareikalauja užstato, kuris nuostolių atveju negrąžinamas. Klaipėdietis Ignas, trumpam nuomojantis kelis butus, tikino, kad brangiau už nuomą sumokėję žmonės paprastai būna tvarkingesni.
Tokį sąrašą gali matyti tik uždaros socialinio tinklalapio grupės naudotojai. „Kasdien susiduriame su situacija, kad banditą gina įstatymas, o mūsų, nuomotojų, neretai nukenčiančių nuo paslaugos gavėjų, negina. Aš pati ne kartą, kai nuomininkai padarė žalos, kreipiausi į policiją. Atsakas buvo trumpas ir aiškus - tai yra civiliniai santykiai. Jei žmogus sulaužė lovą ar sudaužė klozetą, tai nevadinama chuliganišku elgesiu, o skola buto šeimininkui.
Vienintelis būdas išsireikalauti pinigų už suniokotą turtą - civilinis ieškinys. Nuomininkai paprastai nebūna linkę bylinėtis, todėl didžioji dalis sumoka reikalaujamą sumą.
Pasirodo, narkotikų vartotojai taip pat nuomojasi būstus ir atsiveda savo draugų.
Ilgalaikių skolininkų sąrašas
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) skelbia Ilgalaikių skolininkų sąrašą, kuriame galima rasti informaciją apie juridinius asmenis, turinčius dideles skolas valstybei.
Kriterijai įtraukimui į sąrašą:
- Juridinis asmuo
- PVM mokėtojas
- Deklaruota skola didesnė nei 10 000 EUR ir nesumokėta daugiau nei 2 mėnesius
- Nėra biudžetinė įstaiga
- Neturi bankrutuojančio, restruktūrizuojamo ar išregistruoto juridinio asmens teisinio statuso
Šis sąrašas gali būti naudingas nuomotojams, norintiems patikrinti potencialių nuomininkų patikimumą, ypač jei nuomininkas yra juridinis asmuo.
tags: #juodasis #nuomininku #sarasas